Klaipėdoje ant stogų – pirmosios saulės elektrinės

Nors be paliovos didėjančios sąskaitos lietuvius vis dažniau verčia atsigręžti į „žaliosios“ energijos panaudojimo galimybes, saulės kolektoriais, fotoelementais aplipę statinių stogai ar sienos mūsų šalyje vis dar gana egzotiški vaizdai.

Pirmas, bet ne vienintelis

Priešingai nei daugelyje Vakarų Europos šalių, kur dienos šviesa sėkmingai įdarbinama tiek gyvenamuosiuose, tiek visuomeninės paskirties pastatuose.

Tad nenuostabu, kad saulę pažaboti užsimoję klaipėdiečiai sulaukia nemažai smalsuolių dėmesio.

Praėjusių metų rudenį saulės elektrinę ant nuosavo namo stogo įsirengęs Kazimieras Gimbutis jau nebesistebi, kai ties jo namais stabteli visiškai nepažįstami žmonės. Klaipėdietis yra pirmasis uostamiestyje, įsidiegęs tokio pobūdžio įrenginį.

Tačiau jau ne vienintelis – bent jau dar vieną saulės elektrinę, įrengtą ant plokščio stogo, galima išvysti ir Labrenciškių individulių namų kvartale.

Šiltas vanduo – už dyką

Šalia judrios Liepojos gatvės stūksantis K.Gimbučio šeimos namas – puikiai matomas tiek praeiviams, tiek pro šalį pravažiuojantiems ratuotiems keleiviams. Tik šiuo metu įspūdingo ploto fotoelementų blokus maskuoja sniego sluoksnis.

Kaip prisipažino inžinieriaus mechaniko išsilavinimą turintis vyras, ilgus metus dirbęs Jūrų laivininkystėje, galimybe įsirengti tokią saulės elektrinę jis ėmė domėtis bemaž prieš 30 metų.

Pašnekovas spėjo, jog galbūt ir pirmasis Klaipėdoje ėmė naudoti saulės kolektorius – alternatyvią energiją naudojančią vandens šildymo sistemą K.Gimbutis įsirengė prieš dešimtmetį, tik pasistatęs namą.

Pašnekovas neabejoja, jog šiandien šios investicijos jau atsipirko.

„Šildymą atsijungiame maždaug balandžio pradžioje, ir mums saulės energijos vandeniui pasišildyti pakanka maždaug iki spalio pabaigos. Žinoma, kartais, kai diena labai lietinga ir ūkanota, tenka naudotis elektriniu boileriu. Tačiau saulėtomis dienomis vanduo įkaista net iki 80 laipsnių karščio“, – pasakojo K.Gimbutis.

Atsipirks per 8 metus?

O nuo šiol klaipėdiečio šeimos namą kloja ir įspūdingas plotas fotoelementų, kurie suskirstyti į devynis blokus.

Pašnekovas nebuvo linkęs detalizuoti, kiek investicijų pareikalavo įrengti šią saulės elektrinę. Pasak jo, išankstiniais skaičiavimais išlaidos turėtų atsipirkti maždaug per 8 metus.

„Apie efektyvumą bus galima kalbėti, kai praeis metai. Kaip paskaičiavo firma, įrengusi šią sistemą, per metus bus pagaminta apie 28 tūkst. kilovatvalandžių“, – aiškino K.Gimbutis.

Pašnekovas prisipažino, jog nėra visiškai tikras ir tuo, jog elektra bus superkama už tokią kainą, kaip žadama, visus ateinančius 10 metų.

Kol bus pasirašytos sutartys su visomis privalomomis institucijomis bei sutvarkyti kiti formalumai, klaipėdietis saulės pagaminta energija gali naudotis tik savo reikmėms. Tačiau, šiaip ar taip, stogui apsnigus, elektros pagaminama minimaliai.

„Turbūt užtektų tik telefonui pakrauti“, – šypsojosi pašnekovas.

Vietoje kamino – turbina

K.Gimbutis ne vienerius metus domisi ir vėjo jėgainių įrengimo galimybėmis, tačiau gyvenamųjų namų kvartale įgyvendinti tokį projektą techniškai kebloka. Tad pašnekovas viliasi, jog ilgainiui technologijos tobulės ir rasis paprastesnių sprendimų.

„Manau, kad kažkada namuose vietoje kamino bus įrengta turbina, kuri gamins elektrą, o ši aprūpins šiluma visą pastatą“, – įvardijo pašnekovas.

Klaipėdietis neabejoja, jog po keliolikos metų gamintojai galės pasiūlyti ir gerokai tobulesnes saulės elektrinių sistemas, ir gerokai kokybiškesnius akumuliatorius, kurie leis sukaupti daugiau pagamintos energijos ir naudotis ja, kada prireikia.

Supirkimo ir maksimalūs tarifai elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.