- Evelina Zenkutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su autizmo problema susiduriantys žmonės tikina, kad vieningos sistemos, kaip suteikti visas reikiamas medicinos ir socialines paslaugas minėtą sutrikimą turintiems mažiesiems, nėra. Autizmu sergantys vaikai ir juos prižiūrintys tėvai visuomenėje neegzistuoja.
Palikti likimo valiai
Asociacijos „Kitoks vaikas“, vienijančios šeimas, auginančias šio sutrikimo paliestus vaikus, pirmininkė Eglė Dučinskienė patikino, kad autizmu sergančių vaikų situacija uostamiestyje panaši kaip ir visoje Lietuvoje.
„Padėtis labai prasta ir Klaipėdoje, ir visoje šalyje. Galime tik pasidžiaugti, kad per 5–6 pastaruosius metus sugebėjome aplinkiniams įskiepyti didesnį sąmoningumą ir suvokimą, kad autizmas – sutrikimas, o ne išpuikimas. Žmonės pradeda suprasti, ko reikia ir kaip galima padėti sergančiajam“, – kalbėjo E.Dučinskienė.
Tačiau autizmas Lietuvoje dar tebėra tabu. Anot specialistų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo tradicijos, sprendžiant autizmo problemas, dar labai menkos ir nėra puoselėjamos.
„Autizmu sergantys asmenys patena į kryžminę ugnį tarp sveikatos priežiūros, švietimo ir socialines paslaugas teikiančių institucijų. Skirtingos įstaigos nesusitaria tarpusavyje, nėra vieningos politikos. Ligoniai paprasčiausiai paliekami likimo valiai“, – kalbėjo pirmininkė.
Moteris prisiminė prieš keletą mėnesių Seime vykusį posėdį, kuriame jai teko dalyvauti. Jame valdininkai kalbėjo apie mistinius finansus, kurie turėtų būti skiriami, tačiau neaišku kam, kada ir kokiu būdu.
„Tai dar kartą įrodo, kad situacija labai prasta. Nėra dialogo, o sergančiųjų tėvai paliekami problemas spręsti patys“, – teigė moteris.
Diagnozę nutyli
Prieš dešimtmetį autizmas buvo priskiriamas retoms ligoms, deja, jį turinčių asmenų skaičius nuolatos auga. 2013 m. kovą paskelbto JAV Ligų kontrolės ir profilaktikos centro tyrimo duomenimis, autizmo sutrikimas nustatomas vienam iš 50 vaikų.
Lietuvoje valstybiniu mastu ši problema neįvardijama, nes nėra renkami statistiniai duomenys. Specialistų nuomone, sergančiųjų autizmu skaičius mūsų šalyje gali siekti 4 500.
E.Dučinskienė pateikė liūdną faktą – uostamiestyje autizmu sergančiais vaikais rūpinasi tik jų tėvai ir altruistiškai nusiteikę pavieniai specialistai.
„Jei vaikas, turintis sutrikimą, nueina į paprastą darželį, teoriškai jis turėtų būti priimtas. Tačiau labai dažnai ikimokyklinėse priežiūros įstaigose išsisukinėjama ir meluojama, kad grupės yra perpildytos. Tėvai, nežinodami, ką daryti, taip pat įsisuka į užburtą ratą – nutyli apie autizmą, nerodo dokumentų, liudijančių susirgimą. Nesmagu, tačiau galiu pasakyti, kad kalbant apie šią problemą dar gyvename akmens amžiuje“, – teigė pašnekovė.
Turėtų samdyti specialistus
Pasak jos, galima suprasti ir pedagogus, kurie, neturėdami pakankamai žinių, kaip elgtis su „kitokiu“ vaiku, sergantįjį bijo priimti į grupes kartu su sveikais darželinukais.
„Specializuotų darželių ar juose sukurtų grupių vaikams, sergantiems autizmu, uostamiestyje nėra. Mažieji, kuriems nustatomas šis sutrikimas, dažnai vedami į neįgaliesiems skirtas ugdymo įstaigas, pavyzdžiui, darželį „Sakalėlis“, „Pelėdžiukas“, „Svetliačiok“, – kalbėjo E.Dučinskienė.
Specialistai įsitikinę, kad tokiems vaikams būtina kurti naują mokymo sistemą.
Kaip teigė asociacijos „Kitoks vaikas“ pirmininkė, pirmiausia reikėtų labai aiškiai nustatyti, kur nukeliauja valstybės suteikiamo krepšelio pinigai.
„Kai į paprasto darželio grupę ateina keli sutrikimą turintys vaikai, auklėtojai nežino, kaip elgtis. Tokiu atveju įstaigos valdžia turėtų samdyti kvalifikuotą specialistą, mokantį dirbti su specifinių poreikių vaikais. Ligonio krepšelis ir yra tam, kad jam būtų suteikiama visa įmanoma pagalba.Tokia pati situacija turėtų būti ir mokyklose“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, net ir specialių grupių ar dienos centrų atidarymai Klaipėdoje problemos neišspręstų.
„Tai būtų tik nedidelis žingsnelis į priekį. Valstybė nesusitaria, kas yra kas. Atidaromos įstaigos nėra bendros sistemos dalis. Įsivaizduokime, jei būtų įrengta speciali įstaiga čia. Tačiau ką daryti Gargždams, Priekulei, Plungei ar kitiems aplink esantiems miestams?“ – klausė moteris.
Delfinų pasigenda
Klaipėda vaikams, sergantiems autizmu, ir jų tėvams, buvo patraukli dėl galimybės lankyti delfinų terapiją.
Yra nuomonių, jog autistams ji itin naudinga. Tvirtinama, kad delfinų terapija pagerina tokių vaikų kalbą ir motorinius įgūdžius.
„Kiekviena terapija turi savo teigiamas puses. Ko gero, tai buvo pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai ne pavieniai specialistai, o didesnė įstaiga, Lietuvos jūrų muziejus, atkreipė dėmesį į didelę problemą ir suteikė galimybę autizmu sergantiems vaikams prasmingai praleisti laiką“, – tvirtino E.Dučinskienė.
Anot jos, vaikui, turinčiam šį sutrikimą, būtina socializuotis, paskatinti atsiverti, todėl, kai delfinai iškeliavo, patiriamo džiaugsmo ir emocijų vaikams tikrai trūksta.
Kas yra autizmas?
Autizmas yra įvairiapusis raidos sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t.y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi.
Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų9
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo7
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?23
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant2
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?11
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas19
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių2
„Northway“ inf. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...