- Milda Skiriutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šį sezoną senamiestyje bus mažiau šurmulio – Aukštojoje gatvėje nebevyks tradiciniu tapęs blusų turgus. Pasak iniciatorių, idėjos atsisakyta, nes renginys pradėjo merdėti. Nesulaukta palaikymo ir iš miesto valdžios.
Šį sezoną senamiestyje bus mažiau šurmulio – Aukštojoje gatvėje nebevyks tradiciniu tapęs blusų turgus. Pasak iniciatorių, idėjos atsisakyta, nes renginys pradėjo merdėti. Nesulaukta palaikymo ir iš miesto valdžios.
Tapo populiarus
Blusų turgus uostamiesčio senamiestyje buvo organizuojamas ketverius metus. Tradiciškai jis prasidėdavo per Motinos dieną – pirmąjį gegužės sekmadienį.
Paskutiniąją savaitės dieną prekeiviai Aukštojoje gatvėje rinkdavosi iki rudens. Jie prekiavo įvairiais nebereikalingais daiktais, suvenyrais, plokštelėmis.
Blusų turgų organizavusio Renginių centro direktorius Marius Tumšys pasakojo, kad iš pradžių renginys sulaukdavo didelio susidomėjimo. Netrūkdavo nei prekeivių, nei lankytojų.
„Pirmieji metai buvo gražūs ir daug žadantys, o paskui kritome žemyn. Susidarė įspūdis, kad blusų turgaus tereikia mums vieniems. Patyrėme nuostolių. Esame privati kompanija. Dėl to ir nusprendėme šiemet nebeorganizuoti blusų turgaus“, – pasakojo vadovas.
Sužlugdė konkurencija
Teigiama, kad sendaikčių prekyvietė pradėjo merdėti dėl kelių priežasčių. Pasak M.Tumšio, senamiestyje veikęs blusų turgus nepajėgė konkuruoti su vienu didžiausių uostamiestyje prekybos centrų.
Pastarajame tomis pačiomis dienomis taip pat pradėta rengti blusų turgų. Dauguma prekeivių perėjo ten.
„Sunku konkuruoti su didžiausiu prekybos centru. Pradėjome merdėti. Niekam nėra malonu stebėti, kaip žlunga tavo projektas. Patyrėme nuostolių, o patys nebegalėjome daugiau investuoti“, – teigė direktorius.
M.Tumšys pasakojo, kad organizuojant blusų turgų kelis kartus pagalbos buvo kreiptasi į savivaldybę. Bet šios atstovai aiškino, jog niekuo negali padėti. Esą tai komercinis renginys.
„Keistas požiūris. Blusų turgus – daugiau ne prekyba, o žmonių bendravimas, gyvybė senamiestyje. Prekeiviai guosdavosi, kad nelabai ką jiems pavykdavo parduoti“, – tvirtino vadovas.
Neturėjo vietos sandėliavimui
M.Tumšys prisiminė, kad problemų kildavo net dėl elementarių buitinių dalykų. Nebuvo kur saugoti prekystalių – 20 skrynių. Jos būdavo perkeliamos iš vienos vietos į kitą.
„Mes jau neskaičiavome išlaidų aparatūrai. Norėjome, kad ateitų koncertuoti ansambliai, atsirastų daugiau veiksmo. Taip pat galvojome organizuoti užsiėmimus – pavyzdžiui, mokyti dekupažo. Tačiau viskam reikia šiokių tokių lėšų. Gal apie 300 eurų renginiui“, – tvirtino vadovas.
M.Tumšys pabrėžė, kad skaičiuojant senąja valiuta blusų turgaus organizavimas per sezoną atsieidavo kelis tūkstančius litų.
„Biudžetas tikrai nedidelis, o veiksmas yra. Tai buvo realus projektas, kuris gaivino senamiestį“, – pasakojo vadovas.
Blusų turgaus organizatoriai simbolinį mokestį, kuris ankstesniais metais siekė nuo 1 iki 5 litų, rinkdavo iš pačių prekeivių. Šios lėšos būdavo skirtos sumokėti už darbą žmonėms, kurie rūpinosi prekystalių išdėstymu, sandėliavimu.
„Kartais vos pinigų užtekdavome. Iš kai kurių močiučių, siūlydavusių atsiskaityti savo daikteliais, nelabai ką ir paimsi. Gerai, kad miesto taryba buvo atleidusi prekeivius nuo rinkliavos už leidimą prekiauti“, – tvirtino direktorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?19
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką5
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...