Klaipėdoje prisimins lietuvišką burlaivį - vytinę

Penktadienį, balandžio 15 dieną, Lietuvos jūrų muziejuje rinksis jūrinio paveldo entuziastai.

Muziejus kartu su VšĮ „Trakų kultūros centras“ rengia tarptautinę konferenciją intriguojančiu pavadinimu „Vytinė – Lietuvos istorijos mįslė“. Specialistai iš Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos ir Lietuvos bandys iš šykščių istorijos trupinių suformuoti į užmarštį jau nugrimzdusio nacionalinio lietuviško burlaivio - vytinės – vaizdą ir apibrėžimą.

Konferencijoje pranešimą skaitys ir laivadirbys iš Rusnės Simas Knapkis, dabar pats statantis vytinę, kuri jau vasaros viduryje turi būti nuleista į Galvės ežerą Trakuose.

„Trakų kultūros centras yra pasiryžęs sukurti Galvėje plaukiojančią Lietuvos vidaus vandenų laivų ekspoziciją. Dabar Rusnėje aš jau baigiu surinkti ir paruošti medžiagą, reikalingą vytinės statybai. Burlaivį statom iš pušies ir ąžuolo. Laivas bus keturis kartus didesnis už kurėną. Vien dugnas sveria 9 tonas. Sukomplektavęs, sumodeliavęs ir išpjovęs reikiamas detales, viską pervešiu į Trakus, kur jau statyti baigsiu ant vandens. Tai bus kultūriniam turizmui skirtas laivas, jo viduje ketinama įrengti ne kokį alubarį, o istorinę ekspoziciją“, - pasakojo Simas Knapkis

Simas Knapkis yra pastatęs ne vieną istorinę burvaltę: jo kurėnai plaukioja po Trakų ežerus ir Kuršių marias. Šiose mariose galima pamatyti ir keletą jo rankų darbo venterinių valčių. Visi šie laivai yra privačių žmonių nuosavybė ir naudojami asmeniniam turizmui.

„O vytinė – tai tikra Lietuvos istorijos paslaptis. Jos atkūrimui turime tik vieną nuotrauką, graviūrą ir paveikslą. Iš tūkstančio istorinių, grožinės literatūros šaltinių galima rasti tik kokių penkiasdešimt sakinių, skirtų šiam burlaiviui“, - sako Simas Knapkis.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus, vytinė tikrai nusipelno išskirtinio mokslininkų dėmesio, nes tai buvo pagrindinis nacionalinių laivų tipas, būdingas tik Lietuvai nuo XV iki XIX a. pabaigos.

„Šie laivai buvo pagrindinė priemonė prekybiniams ryšiams vystyti, nes plukdė Nemunu medieną, javus, linus į Gdansko uostą“, - pasakojo Romaldas Adomavičius, konferencijoje pristatysiantis Klaipėdos krašto vidaus vandenų laivus.

Mokslininkai pabrėžia ir šio burlaivio pavadinimo išskirtinai lietuvišką kilmę. Manoma, kad pavadinime užfiksuotas lenktų laivo špantų (konstrukcijos detalių) panašumas į lanksčią karklo šakelę. Juolab, kad dar Kazimieras Būga yra rašęs apie Lietuvos ežeruose plaukiojusius laivus, kurių karkasas buvo nupintas iš vytelių ir aptrauktas oda.

Įdomu ir tai, kad laivininkai vytinėje turėjo net duonkepę krosnį, nes kelionė iš Nemuno aukštupio iki jūros užtrūkdavo keletą savaičių. Smalsumą žadina ir kitos archaiškos detalės- vietoj vairo naudojamas irklas (panašiai kaip plukdant sėlius), plaukti laivui padėdavo viena tiesi burė.


Šiame straipsnyje: burlaiviaivytinė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rusniškų niuksas – šalies valdžiai
    Rusniškų niuksas – šalies valdžiai

    Valstybės šimtmetį izoliacijoje nuo pasaulio paminėję rusniškiai pademonstravo šalies valdžiai ir beribį kantrumą, ir specifinį humoro jausmą. Užlietą Rusnės kelią žmonės paženklino ne tik trispalvėmis, bet į medžius i&s...

  • Kurorte įstatymai negalioja?
    Kurorte įstatymai negalioja?

    Stintų šventėje Palangoje nepaisyta įstatymų. Tuo įsitikinę savaitgalį kurorto renginyje apsilankę svečiai. Jiems viešose miesto erdvėse užkliuvo gausi alkoholio reklama, kuri nuo šių metų pradžios draudžiama. Žmonės juoka...

  • Ar verta žymėti senjorų mašinas?
    Ar verta žymėti senjorų mašinas?

    Vienas Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys siūlo naujovę – visoje Lietuvoje specialiais rudos spalvos klevo ženklais pradėti ženklinti senjorų vairuojamus automobilius. Alytaus miesto Saugaus eismo komisijos nario Sauliaus Janulevičiaus nuo...

    33
  • Smiltynės keltų krantinės bus su rampomis
    Smiltynės keltų krantinės bus su rampomis

    Rengiamasi rekonstruoti Smiltynės keltų krantines. ...

  • Smarkiai populiarėja elektriniai keltai
    Smarkiai populiarėja elektriniai keltai

    Įvertinta dvejus metus Norvegijoje naudojamo elektrinio kelto „Ampere“ nauda. ...

    1
  • Buriavimo ateitis – uosto pažaduose
    Buriavimo ateitis – uosto pažaduose

    Ar Klaipėda taps Lietuvos buriavimo sostine ir aplenks Kauną priklauso nuo Uosto direkcijos pažadų kuo greičiau pastatyti pramoginių laivų prieplauką už Kiaulės Nugaros. ...

    1
  • Šokėjų kovose triumfavo „Neptūno“ palaikymo komanda
    Šokėjų kovose triumfavo „Neptūno“ palaikymo komanda

    Savos sienos padėjo – „Betsafe–Šokėjų kovose“, kurios vyko Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, Klaipėdos „Neptūno“ šokėjos finale nugalėjo praėjusių metų čempiones – Kauno „...

    1
  • Vasaris dar parodys dantis
    Vasaris dar parodys dantis

    Besibaigianti žiema atsitraukti neketina. Sinoptikai prognozuoja šalčius, kurie nuo rytojaus apims visą Lietuvą, taip pat ir pajūrį. ...

  • Vertins Uosto direkcijos darbuotojus
    Vertins Uosto direkcijos darbuotojus

    Ekspertų bendrovė „Hay Group“ iš Vilniaus vertins Uosto direkcijos pareigybių klasifikavimą. ...

    2
  • Draugiška aplinka kitokiam jaunuoliui ir įtraukimas į darbo rinką per meną
    Draugiška aplinka kitokiam jaunuoliui ir įtraukimas į darbo rinką per meną

    Šiandien Lietuvoje dar tik mokomės suprasti kitokį asmenį, gerbti kiekvieno individualumą bei dirbti, mokytis ir bendrauti su specialius poreikius turinčiais žmonėmis. Įvairovės visuomenėje asmenys su specialiais poreikiais nėra izoliuojami n...

Daugiau straipsnių