Klaipėdoje – žvalgų ringas

Vienintelis Lietuvos uostamiestis – Klaipėda visada buvo kaimyninių valstybių žvalgybininkų akiratyje. Ypač daug įvairių interesų čia susipynė tarpukariu, kai nacių Vokietija nė neslėpė savo pretenzijų į šią teritoriją. Archyviniai dokumentai liudija, kad lietuvių saugumui gana gerai sekėsi demaskuoti šnipus ir verbuoti agentus priešininko kariaunoje.

Pašte – šnipų lizdas

Paštas – vienas svarbiausių strateginių valstybės objektų, praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje išgyveno nemenką krizę. Skandalas vijo skandalą.

1932 m. Valstybės kontrolė gavo anoniminių skundų dėl netvarkos Adolfo Sruogos vadovaujamoje Pašto valdyboje, taip pat ir Klaipėdos skyriuje.

Skunde užsiminta apie netvarkingą pašto ženklų apskaitą ir apsaugą. Leista suprasti, jog galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami.

Pradėjus tyrimą, paaiškėjo, jog į pašto ženklų aferą buvo įsivėlęs ir tuometis uostamiesčio pašto viršininkas Jonas Augūnas, vėliau nuteistas 5 metams kalėjimo.

Kitas šio nusikaltimo dalyvis klaipėdietis Vladas Varanka, pabūgęs arešto, nusišovė ("Pašto priedangoje – aferistai", "Klaipėda", 2013 10 12).

Tačiau tai dar ne viskas.

Praėjus keleriems metams po šio skandalo, Lietuvos valstybės saugumo departamentas Klaipėdos pašte demaskavo ir čia įsisukusį vokiečių šnipų lizdą.

1935–1936 m. išaiškintas nacių organizacijų narių, kurie vėliau pavadinti "pašto šnipais", tinklas.

Įtarimai tada buvo pareikšti 22 pašto darbuotojams.

1936 m. balandžio 21 d. kaip Vokietijos agentas sulaikytas ir 36 metų Klaipėdos laiškininkas Fritzas Babies.

Iš viso šioje byloje buvo nubausta 13 kaltinamųjų.

Klaipėdos paštininkų dėka Vokietijos konsulatas nuolat susipažindavo su lietuviškų valdžios įstaigų korespondencija.

Už tai šiems agentams būdavo atlyginama 120–180 litų per mėnesį.

Likus trejiems metams iki krašto aneksijos, šitą Lietuvos valstybei kenkėjišką veiklą pavyko nutraukti.

Tačiau vėlesnės istorijos eigai tai, deja, įtakos neturėjo.

Uostamiestis – interesų akiratyje

Šią ir daugybę kitų prieš Lietuvos valstybę veikusių užsienio agentų veiklą tyrinėjo ir savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" aprašė istorikas Arvydas Anušauskas.

Jis teigė, jog tai buvo specifinis laikmetis, kai Klaipėda itin domino užsienio žvalgybas pirmiausia todėl, kad tai uostamiestis.

Esą net nedideli uostai žvalgyboms įdomūs.

To meto kaimyninių valstybių susidomėjimas Klaipėda irgi buvo ne išimtis.

Be to, tada Vokietijoje itin dominavo revanšistinės jėgos, todėl Klaipėdos susigrąžinimo klausimas jiems buvo aktualus.

"Tuo metu Klaipėda Lietuvos sandaroje užėmė specifinę vietą. Pirmiausia laisvių srityje, jei visoje Lietuvos teritorijoje vyravo gerokai daugiau ribojimų dėl karo padėties, tai čia tų apribojimų buvo mažiau. Beje, iki praeito amžiaus 3–4 dešimtmečių sandūros Klaipėdoje netgi nebuvo Valstybės saugumo apygardos. Galbūt tai irgi lėmė čia tokią svetimų valstybių žvalgybininkų gausą", – pastebėjo A.Anušauskas.

Galimas dalykas, dėl šių priežasčių užsienio valstybių žvalgai kurį laiką čia jautėsi drąsiai.

Istoriko monografijoje pateikiamas sąrašas net 87 Vokietijos agentų, kurie buvo sulaikyti Lietuvoje, taip pat Klaipėdoje, 1933–1939 m.

A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad to meto sovietų žvalgybai Klaipėdoje ne itin sekėsi.

Sovietai daugiau veikė per pogrindinę Komunistų partiją, kuri dažniausiai užsiėmė ir žvalgybine veikla.

Liūdnas "Martino" likimas

Vis dėlto Klaipėdoje ir pačios Lietuvos agentų veikla, įsiliejant į priešiškų valstybių organizacijas, buvo gana aktyvi ir net sėkminga.

Lietuvos saugumo policija nuo 1933 m. birželio į CSA (Christlich-Sozialistische Arbeitsgemeinschaft – Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga) infiltravo savo žmogų – 20-metį Maxą Schneidereitą, slapyvardžiu "Martin".

Jaunasis Maxas Lietuvos saugumui už 100–150 litų teikė informaciją apie ryšius su Vokietijos nacionalsocialistais ir nacių jaunimo grupes Klaipėdos krašte.

Vis dėlto naciai M.Schneidereitą demaskavo, vėliau, tardomas gestapo, jis prisipažino, jog iš viso iš lietuvių už agentūrinį darbą yra gavęs 1 650 litų.

Jis nukankintas mirė kalėjime 1942 m. liepos 21 d. taip ir nesulaukęs mirties bausmės vykdymo sušaudant.

Vertas 20 tūkst. litų

Naciams įkliuvo ir kitas Lietuvai dirbęs agentas Klaipėdoje – Theodoras Hertelis (1918–1943), pasirašinėjęs "Diplomat" ir "Onos" slapyvardžiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

anusas

anusas portretas
visu galu istorikas

Oho

Oho portretas
Oho, kiek prirašyta apie sajudiecius komentaruose, ir ne vieno blogo žodžio apie socdemus, atrodo kad tik jie angeliukai buvo.... O iš tikro apie išdavikus mūsų istorikas galėtų ir daugiau parašyti... Buvo visko...

pastebejimas

pastebejimas portretas
Ir vel Asta ir vel mitai ir istorijos falsifikavimas...
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kelyje Šilutė–Rusnė vanduo pakilo iki 14 centimetrų
    Kelyje Šilutė–Rusnė vanduo pakilo iki 14 centimetrų

    Kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože šeštadienį vanduo pakilo iki 14 centimetrų. Eismas leidžiamas. ...

  • Klaipėdiečiai šventė laisvę
    Klaipėdiečiai šventė laisvę

    Keli tūkstančiai patriotiškai nusiteikusių klaipėdiečių vaiskų šeštadienio vidurdienį Atgimimo aikštėje susirinko švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. ...

    3
  • Po Lietuvą plinta istoriniai laivai
    Po Lietuvą plinta istoriniai laivai

    Tikro laivadirbio entuziazmo dėka netgi atrodytų toli nuo didžiųjų vandenų esančiuose Kėdainiuose gimsta senoviniai laivai. ...

    5
  • Muziejaus rekonstrukcijai stinga lėšų
    Muziejaus rekonstrukcijai stinga lėšų

    Dar vasarą socialinius tinklus apskriejo nuotrauka, kurioje įamžintas ant Klaipėdos laikrodžių muziejaus stogo žaliuojantis medelis. Apverktinos būklės pastato stogas remonto nematė jau kelias dešimtis metų. ...

    8
  • Dėl tuštėjančių patalpų – nežinia
    Dėl tuštėjančių patalpų – nežinia

    Vykdant vaikų globos reformą, uostamiesčio vaikų globos namų "Rytas" auklėtiniai pamažu įkurdinami nupirktuose butuose. Klaipėdos savivaldybės administracija svarsto, kaip efektyviai panaudoti ištuštėjusį globos namų pastat...

    1
  • Trūkus vamzdžiui –  vanduo užtvindė gatvę
    Trūkus vamzdžiui – vanduo užtvindė gatvę

    Ankstų penktadienio rytą į darbus skubėję klaipėdiečiai turėjo bristi per vandens apsemtą šaligatvį. ...

  • Į merus veržiasi ir turčiai, ir elgetos
    Į merus veržiasi ir turčiai, ir elgetos

    Dėl Klaipėdos rajono, Kretingos, Neringos ir Palangos merų postų konkuruoja gausus būrys politikų. Kai kurie į šias pareigas pretenduojantys kandidatai – gyvenime nemažai pasiekę ir solidų turtą uždirbę asmenys, kiti stebina kukliomis...

    4
  • Klaipėdos mieste – virtinė renginių
    Klaipėdos mieste – virtinė renginių

    Šis savaitgalis Klaipėdoje bus kupinas spalvų, koncertų ir gerai nusiteikusių žmonių. Be Šviesų festivalio, kelias dienas mieste taip pat šurmuliuos Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai. ...

    5
  • Klaipėdos mieste siautėja pažeidėjai
    Klaipėdos mieste siautėja pažeidėjai

    Uostamiesčio vairuotojų elgesys stebina klaipėdiečius. Daugiabučių namų gyventojai piktinasi, jog žmonės automobilius palieka stovėti draudžiamose zonose. Transporto priemonėms pajudėjus, gyventojų akį rėžia purve skęstančios, suniokotos vej...

    22
  • Globojantiesiems vaikus – didesnės išmokos
    Globojantiesiems vaikus – didesnės išmokos

    Nuo šiol vaikus globojančios uostamiesčio šeimos ir asmenys sulauks gausesnės materialinės paramos, mat šiemet įsigaliojo nauja tvarka. Prie globėjams mokamų išmokų bus skiriamos papildomos lėšos. Didžiausios paramo...

    4
Daugiau straipsnių