Iš Klaipėdos autobusų stoties norima prisiteisti pinigų

Keleivių pervežimu tarptautiniais autobusų maršrutais užsiimanti bendrovė „Eurolines Baltic“, kuriai Lietuvoje priklauso bendrovė „Tibus“, kreipėsi į teismą, reikalaudamos iš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių tarpmiestines autobusų stotis valdančių įmonių priteisti lėšas, kurios buvo neteisėtai gautos 2002-2009 metais. 

Bendra autobusų stotis valdančioms bendrovėms pateikta ieškinių suma viršija 160 tūkstančių litų. Tiek pinigų, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, iš „Eurolines Baltic“ bendrovių buvo pareikalauta už autobusų įvažiavimą į Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių stotis.

„Lietuvos Respublikos transporto kelių kodeksas numato, kad maksimalūs paslaugų tiekimo vežėjams tarifai turi būti nustatyti suderinus juos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisijos 2002 metų sprendimu numatyta, kad už kiekvieną pagal tvarkaraštį autobuso įvažiavimą keleiviams įlaipinti į pirmos kategorijos autobusų stotį taikomas 3 Lt be PVM maksimalus mokesčio dydis. 2008 m. išimtis buvo padaryta tik Vilniaus autobusų stočiai, kur įvažiavimo maksimalus mokestis šiandien gali būti 6 litai“, - sako „Eurolines Baltic“ interesams atstovaujančios advokatų kompanijos „Smaliukas, Juodka, Beniušis ir partneriai“ vyresnysis partneris Robertas Juodka. 

Nepaisant šių galiojančių teisės aktų, bendrovės „Tolimojo susisiekimo kompanija“, „Klaipėdos autobusų parkas“, „Panevėžio autobusų parkas“ ir „Busturas“ valdančios, atitinkamai, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių autobusų stotis, už vienkartinį įvažiavimą į stotį keleiviams įlaipinti vietoj 3 ar 6 litų mokesčio ėmė 10, 20 ar net 40 litų mokestį. 

„Tokie autobusų stotis valdančių bendrovių veiksmai ne tik pažeidė galiojančius teisės aktus bei padarė finansinę žalą, bet ir sudarė nelygias konkurencijos sąlygas“, - sako „Eurolines Baltic“ valdybos pirmininkas Hannes Saarpuu. 

Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių autobusų stotis valdo bendrovės, kurios taip pat vykdo tarptautinius keleivių pervežimus, ir tai, pasak H.Saarpuu, gali būti priežastis, kodėl konkuruojančioms bendrovėms yra sudaromos nelygios sąlygos. 

„Neteisėti mokesčiai už autobuso įvažiavimą į stotį yra tik vienas ir, sakyčiau, net ne pats svarbiausias tokios nesąžiningos, mūsų manymu, konkurencijos pavyzdys“, - sako „Eurolines Baltic“ vadovas. 

Pasak „Tibus“ direktoriaus Martino Lants, Lietuvos miestų autobusų stotyse bendrovės veiklai sudaromos pačios įvairiausios kliūtys. 

„Jau daugiau nei metus vykdome keleivių pervežimus maršrutu Klaipėda-Ryga, tačiau iki šiol Klaipėdos autobusų stotyje neparduodami bilietai į mūsų reisus. Ne kartą kreipėmės į „Klaipėdos autobusų parką“ šiuo klausimu, tačiau atsakymo taip ir nesulaukėme“, - pasakoja M.Lants. 

Pasak jo, panaši situacija susiklostė ir Vilniaus autobusų stotyje, kur keleiviams yra suteikiama neteisinga ar melaginga informacija apie „Tibus“ vykdomus reisus į Rygą bei Taliną. 

„Visi šie ir daugybė kitų pavyzdžių leidžia mums manyti, kad autobusų stotis valdančios ir kartu keleivių pervežimu užsiimančios bendrovės naudojasi dominuojančia padėtimi tam, kad pakenktų konkurentams ir sudarytų nelygias sąlygas. Blogiausia, kad to pasekoje kenčia klientai, kurie negali naudotis geriausiomis paslaugomis ir dažnai yra sąmoningai klaidinami“, - sako H.Saarpuu.

„Eurolines Baltic“ atstovai neatmeta galimybės, kad teisminis procesas prieš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių autobusų stotis valdančias įmones bus tik pirmasis žingsnis. 

„Svarstome galimybę dėl situacijos keleivių pervežimo autobusais versle kreiptis į Konkurencijos tarnybą. Panaši situacija prieš keletą metų buvo susiklosčiusi ir Latvijoje, kur valstybės institucijoms ėmusis veiksmų, padėtis šioje rinkoje kardinaliai pasikeitė“, - sako H.Saarpuu.