Klaipėdos istorikai ignoravo prūsų praeities tyrėjus

Kaliningrado srityje, kur gyveno prūsų protėviai, prasidėjo grandiozinės statybos. Rusija skyrė didžiules lėšas archeologiniams tyrimams šiose vietose.

Apie tai, kokio, Lietuvos archeologams sunkiai suvokiamo, masto kasinėjimus Sambijos pusiasalyje prieš keletą metų atliko rusų tyrinėtojai ir kaip šią medžiagą apibendrino jau dienos šviesą išvydusiuose leidiniuose, Klaipėdos istorikų bei praeitimi besidominčiųjų bendruomenė turėjo progą susipažinti ketvirtadienį.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyko renginys „Praeities išsaugojimas ateičiai“.

Tiems, kam yra įdomi baltų praeitis, būtų išgirdę daug įdomaus.

Rusijos mokslų akademijos, Archeologijos instituto mokslo darbuotojas daktaras Aleksandras Chochlovas ir Kaliningrado istorijos ir meno muziejaus archeologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Konstantinas Skvorcovas pasakojo apie prieš kelerius metus vykdytas ekspedicijas prūsų gyventose žemėse.

Teritorijoje, kur yra gausybė praeitis paminklų (kapinynų bei senovės gyvenviečių) Rusijos Federacijos valdžios buvo suplanuota tiesti greitkelį, kloti dujotiekį bei statyti kitus grandiozinius statinius. Prieš prasidedant šiems darbams į sritį buvo pasiųsta didžiulė archeologų ekspedicija.

Lietuvos archeologai, per kasinėjimų sezoną iškasinėjantys vos iki 100 kvadratinių metrų, galėjo pavydėti kolegoms, kuriems teko tirti 35 paminklus, kurių kiekvieno ištyrinėta teritorija siekė per tūkstantį kvadratinių metrų. Per šešerius metus sukaupta apie 70 tūks. vien keramikos, didžiuliai kiekiai kitų radinių.

Sambijos pusiasalyje dirbo 8 ekspedicijos, jose dalyvavo apie 400 žmonių, kurie buvo padalinti į 12 būrių.

Praėjo vos pora metų po kasinėjimų ir K.Skvorcovas išleido dviejų tomų veikalą apie atliktą darbą Mitino arba Štantau kapinyne. Archeologas Gintautas Zabiela pavadino monografiją unikalia. Stebėdamasis ne tik archeologo darbo mastais ir tempais, bet ir pažymėdamas leidinio „Mitino kapinynas V–XIV a.“ išliekamąją vertę.

Mokslininkai iš Rusijos pristatė Klaipėdos istorikų bendruomenei ir tęstinį Kaliningrado istorijos ir meno muziejaus leidinį „Germania-Sarmatia“.

K.Skvorcovo moksliniai interesai apima Senosios Prūsijos istoriją, romėniškąjį ir tautų kraustymosi laikotarpius rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, jis domisi ordino laikų pilių įtvirtinimais.

Retą progą pakalbinti šiuos mokslininkus, pačiupinėti ir pavartyti jų išleistas knygas nebuvo kam. Į renginį atėjo vos keli Klaipėdos universiteto studentai, tačiau jie neturėjo klausimų.

Istorijos mokytojų bei kitų praeities mylėtojų renginys taip pat nesulaukė. Vakaruose graibstomi mokslininkai maloniai bendravo tik su keliais į susitikimą atėjusiais kolegomis klaipėdiečiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gėda

Gėda portretas
Gėda. Matyt dar sovietinis raugas neapleido vadinančių save "Lietuvos (Klaipėdos) istorikais". Įdomu, kokią istoriją jie dėsto mokyklose?

DAR KARTA GEDA

DAR KARTA GEDA portretas
Musu istorijos zinios ir taip yra zemiausio lygio.Bet kai ir istorikams tai neidomu,baisu darosi.Uztai musu saly ir yra toks bordakas,nes niekam neidomi musu salis,musu praeitis-tik kiseniu pilnumas!!!GEDA

vi

vi portretas
mielai būčiau nuėjusi į susitikimą, ir dar kitus pakvietusi, bet..kur reklama, eilinis liapsusas-apie renginį rašoma po renginio, o prieš tai anonsuoti kažkodėl tie patys žurnalistai nesugeba; visi aprašymai tik po renginių...tad ko čia stebėtis, kad neatėjo...nežinojo, kad vyks toks susitikimas; neužtenka apie jį paskelbti renginių organizatorių svetainėse; yra toks dalykas kaip reklama ir išankstinis anonsas; ir bus žiūrovų...tad gal plakit save organizatoriai ir žurnalistai, kad nepaskležidėt plačiau visos informacijos apie garbių mokslininkų atvykimą..
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių