Klaipėdos jūrų uoste vyko neaiški krova

Klaipėdos uoste kilo naujas skandalas – ekonominės policijos pareigūnai tiria, ar buvo vykdoma nelegali medienos krova.

Atlikus vidaus tyrimą, iš pareigų atleistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto apsaugos vadovas Alvydas Jocys.

Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas teigė, kad atleisti darbuotoją pagrindą sudarė 4-5 Darbo kodekso pažeidimai ir pareigybinių nuostatų nevykdymas.

„Krovos terminaluose žiūrėta „pro pirštus“ į įvairius uosto saugos (ISPS kodekso) pažeidimus. 2010 ir 2011 metais „Klaipėdos hidrotechnikos“ nuomojamoje teritorijoje užfiksuoti aštuoni ISPS kodekso pažeidimai. Uosto saugos vadovas man apie tai nepranešė. Susisiekimo ministerija netgi buvo dezinformuota“, - tikino E.Gentvilas.

Krovą uoste galima vykdyti tik turint Lietuvos saugios laivybos administracijos išduotą krovos licenciją. Tokią licenciją buvo gavusi „Klaipėdos hidrotechnika“, bet jos neturėjo jūrų krovinių bendrovė „Kabotažas“, kuri, kaip manoma, vykdė krovą.

Uosto direkcija išsiaiškino, kad už uoste neva vykdytą krovą „Klaipėdos hidrotechnika“ per mėnesį gaudavo 120, 186 ir 250 litų. Vienos tonos krova įvertinta 26 centais.

„Visi suprantame, kad per mėnesį mediena pakraunama mažiausiai į vieną laivą. Tai mažiausiai 2-2,5 tūkst. tonų. Todėl paslauga kainuoja ne vieną „Vydūną“. Kilo įtarimų, kad vieni rodo, jog pajamų negauna, o kiti krauna ir nerodo pajamų iš krovos“, - aiškino E.Gentvilas.

Šiuo metu pagal Baudžiamojo kodekso 202 str. (vertimasis nelegalia veikla) atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jį atlieka Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tarnyba.

Susisiekimo ministerija jau panaikino ISPS kodekso galiojimą „Klaipėdos hidrotechnikos“ nuomojamoje teritorijoje. Prie 118 krantinės nebegalima vykdyti krovos.

Kai vyko aiškinimasis, „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją – tikino, kad ISPS kodekso trūkumai ištaisyti.

„Patikrinome pakartotinai ir nustatėme, kad trūkumai nėra pašalinti. Nebijau sakyti, kad „Klaipėdos hidrotechnika“ yra galimų pažeidimų „skylė“ uoste“, - tikino E.Gentvilas.

Buvo atvejis, kad naktį į „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritoriją įvažiavo policijos automobilis. Pradėjus aiškintis, kodėl jo niekas nestabdė prie vartų, paaiškėjo, kad „budėjo“ bendrovės tekintojas. Jam nebuvo išduotas ISPS kodekso kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis dokumentas, apsauga nesuderinta su Policijos komisariatu ir Valstybės saugumo departamentu. 

Po tokių įvykių Uosto direkcija nusprendė pati perimti saugoti „Klaipėdos hidrotechnikos“ nuomojamą teritoriją.

Minėta bendrovė nemoka Uosto direkcijai nuomos mokesčio. Uosto direkcijao iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ prisiteistos skolos per 10 bylų sudaro 9,4 mln. litų.

„Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovas Pranciškus Jurgutis paneigė, kad krovą vykdė „Kabotažas“ – jis tik ieškojęs klientų. Krovą vykdžiusi „Klaipėdos hidrotechnika“ – ji negalėjusi pernuomoti teritorijos. P.Jurgutis stebėjosi, iš kur E.Gentvilas „ištraukęs“, kad tona medienos krauta už 26 centus – tokiomis kainomis uoste niekas nedirbtų.

„Aš nesuprantu tų Uosto direkcijos ir policijos „žaidimų“, kai specialiai važiuoja trečią valandą nakties į teritoriją ir kažko ieško“, - stebėjosi P.Jurgutis.