Klaipėdos knygos konkurse – provokacija

Lietuvoje gyveno 80 proc. rusų?

Artėjant tradicinio leidinių konkurso "Klaipėdos knyga 2018" finaliniam etapui, šio konkurso rengėja ir organizatorė Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė suglumo – viename išties gražiausių leidinių, prisidengiant stačiatikių bažnyčios istorija, skleidžiama aiški žinia, kad Lietuva niekada nebuvo vakarietiška, o prorusiška valstybė.

"Tą knygą labai išsamiai perskaičiau, tikrinau šaltiniuose pateikiamus faktus ir pašiurpau. Net tarybiniais metais bažnyčios istorija būdavo pateikiama nuosaikiau nei šioje knygoje, todėl nusprendžiau apie tai prabilti garsiai", – neslėpė B.Lauciuvienė.

Anot bibliotekos vadovės, knyga išleista išties gražiai, iliustracijos – išraiškingos.

Net tarybiniais metais bažnyčios istorija būdavo pateikiama nuosaikiau nei šioje knygoje.

Tačiau B.Lauciuvienę jau nuo pirmųjų puslapių sutrikdė autoriaus sumanymas nepristačius Krikščionių bažnyčios trumpos istorinės apžvalgos, jos išsišakojimo į atskiras sroves, nepriminus, kad 1054 m. Krikščionių bažnyčia skilo į dvi šakas – Romos katalikų ir Rytų ortodoksų (stačiatikių) – pradėti dėstyti Stačiatikių bažnyčios istoriją Lietuvoje.

"A.Fominas knygoje "Lietuvos stačiatikių bažnyčios istorija" teigia, kad buvo ne tik Maskvos Rusia, bet ir Lietuvos Rusia, kurioje 80 proc. gyventojų buvo rusai. Kitaip tariant, tikroji lietuvių esmė ta, esą jie buvo rusakalbiai ir stačiatikiai, ir tik lenkai viską sugriovė, pavertė lietuvius katalikais ir orientavo į Vakarus. Pasipiktinimą kelia knygoje nušviečiama Unitų bažnyčios ir Bazilijonų ordino veikla bei reikšmė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei", – kalbėjo B.Lauciuvienė.

Autorius jaučiasi teisus

"Aitvaro" gimnazijos mokytojas A.Fominas yra filosofijos mokslų daktaras, kadaise dėstęs Baltijos rusų institute Klaipėdos skyriuje, taip pat dirbęs bendrovėje "Rutenija", kuri buvo mokymo centras, atstovavęs Maskvos industrijos valstybiniam universitetui.

Šios įstaigos veikla valstybės sprendimu buvo nutraukta.

A.Fominas taip pat buvo išrinktas ir į Klaipėdos miesto tarybą. Tai buvo du kartus nuo 2000-ųjų iki 2007 metų. Pradžioje – su Lietuvos rusų sąjunga, vėliau – su politine partija Rusų aljansas.

"Man tai keista, kad knyga sukėlė skandalą. Tai truputį kitoks nei tradicinis požiūris, bet viskas yra pagrįsta istoriniais faktais. Ši knyga nėra mokslinis tyrimas, ji populiari ir skirta tiems, kurie apie istoriją žino labai mažai. Man atrodo, kad ten viskas išdėstyta gana korektiškai. Jei ši knyga bus pašalinta iš konkurso, reaguosiu ramiai, nes situacija yra sudėtinga, dabar yra daug įvairių istorinių faktų interpretacijų, yra priešingų nuomonių, vertinant tuos pačius istorinius įvykius", – teigė A.Fominas.

Jis stebėjosi, kad, kai mėnesio pradžioje knyga buvo pristatyta viešai, esą niekas jokių pastabų jam neišsakė. Ir jei knyga bus pašalinta iš konkurso, anot knygos autoriaus, tai jau bus cenzūra.

"Bet juk stačiatikybė buvo pirma krikščionybės forma, kuri įsitvirtino Lietuvoje. Noriu pasakyti, kad Stačiatikių bažnyčia Lietuvos valstybės vystymosi pradžioje vaidino teigiamą vaidmenį Lietuvos kultūros istorijoje. Knygos tikslas parodyti, kad mes visi, nepriklausomai nuo konfesijos, turime bendrą praeitį, bendrą kultūrą, bendrą istoriją. Ir mums reikia ne ieškoti priešų tarp savų, o bendrų šaknų, kurios ir padeda gyventi dabartinį kultūrinį gyvenimą ir kurti savo šalį", – dienraščiui kalbėjo A.Fominas.

Istorija mėginama manipuliuoti?

Bibliotekos vadovė teigė, kad skaitant knygą prieš akis iškilo Kremliaus ideologas Aleksandras Duginas.

Esą A.Fominas, ne taip išraiškingai, bet, tarsi prisidengdamas Stačiatikių bažnyčia, skleidžia žinią, kad Lietuva – tai tiesiog slaviškos žemės, kurios nebuvo okupuotos, bet sugrįžo ten, kur joms ir vieta – į Rusijos imperijos glėbį, o Vilnius nuo senų laikų buvo rusiškas miestas, tad ir LDK, ir Rusijos istorija – tas pats dalykas.

Autorius lig tarp kitko pabrėžia, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė iš esmės buvo Rytų slavų stačiatikių kultūros pagrindu įkurta valstybė.

Net mažomis detalėmis ir atskiromis formuluotėmis bandoma iškelti Stačiatikių bažnyčios reikšmę Lietuvos valstybės kultūrai.

Pavyzdžiui, Aušros Vartų Madonos paveikslas A.Fomino knygoje vadinamas Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos ikona, tarsi pabrėžiant šios relikvijos stačiatikišką kilmę ir prasmę.

Tačiau, anot menotyrininko Petro Šmito, taip manipuliuojama faktais.

"Mums yra įprastas pavadinimas Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas, tikrai – ne ikona. Ikona yra graikiškas žodis, reiškiantis šventą paveikslą. Stačiatikių terminologijoje dažniausiai vartojamas būtent žodis "ikona". O Aušros Vartų Madona yra nutapyta lotyniška, europietiška, o ne Rytų maniera. Beje, slavai labai dažnai šventus paveikslus vadina ikonomis, net kai kuriuos Rafaelio darbus", – komentavo P.Šmitas.