Klaipėdos LEZ pateko tarp tvariausių Europos įmonių

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pateko į prestižinių Europos verslo apdovanojimų (European Business Awards 2012) nominantų sąrašą – bendrovė pretenduos į apdovanojimą už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą. Klaipėdos LEZ, atrinkta iš 15 000 Europos įmonių, pirmaujančių savo srityse, pateko į antrąjį apdovanojimų programos etapą.

„Mums ir šaliai svarbu, kad tampame labiau pastebimi tarptautiniu mastu, o dabar esame įvertinti už tvarią veiklą. Visą savo ekonominę veiklą ir ateities planus grindžiame suderinamumu su aplinka, kurioje veikiame. Mums rūpi, kokią vertę kuriame dabar ir kokį poveikį turėsime ateities kartoms“, – pažymi Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas. Pasak jo, nors šis konkurso etapas reiškia tik pusiaukelę, bendrovei tai jau reikšmingas įvertinimas už lyderystę savo srityje, inovacijas, požiūrį į veiklos principus.

Nuo 2002 metų Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pritraukė 17 kompanijų iš užsienio ir Lietuvos, kurios investavo daugiau kaip 1400 mln. litų, sukūrė per 1000 darbo vietų ir prisidėjo prie regiono ekonominės gerovės. Be ekonominio augimo Klaipėdos LEZ didelį dėmesį skiria ir gamtos apsaugai – reguliariai užsako LEZ ir aplinkinių teritorijų aplinkos oro kokybės įvertinimą, taip pat atidžiai vertina atliekamą aplinkos monitoringą.

Europos verslo apdovanojimai rengiami nuo 2007-tųjų, juos remia vienas didžiausių Europos bankų HSBC. Iš nominantų sąrašo gegužę atrenkami ir patvirtinami nacionaliniai finalistai, gruodį atrenkama 110 visų apdovanojimų finalistų, o vasarį vyksta geriausiųjų apdovanojimai. Europos įmonės varžosi dešimtyje kategorijų: už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą, metų darbdavio, metų verslininko, importo-eksporto ir kitose.

Praėjusiais metais konkurse dalyvavo 15 tūkstančių įmonių iš 35 šalių, tarp nugalėtojų buvo prancūzų grožio ekspertai „MAESA group“, Vokietijos kompiuterinių žaidimų kompanija „BigPoint“, švedų aprangos kompanija „H&M“ ir kitos. Anksčiau Lietuvai šiuose apdovanojimuose yra atstovavusios tokios įmonės kaip TEO, SBA, „NEO group“, RIMI, LESTO.

Europos verslo apdovanojimai Klaipėdos LEZ būtų ketvirtasis didelio masto tarptautinis pripažinimas. Pirmąjį tarptautinį įvertinimą Klaipėdos LEZ pelnė 2007 m. Malaizijoje vykusioje Pasaulio laisvųjų ekonominių zonų konvencijoje (WFZC) – už prisistatymą internete. 2009-aisiais Klaipėdos LEZ buvo apdovanota Lietuvos Eksporto prizu. 2010 metais „Financial Times“ grupei priklausančiame žurnale „FDI Magazine“ publikuotame 700 ekonominių zonų iš viso pasaulio reitinge Klaipėdos LEZ reitinguota viena patraukliausių pasaulyje – užėmė 5 vietą pagal teikiamas paslaugas ir privalumus bei 19-tą vietą bendrame reitinge.

Apie Klaipėdos LEZ

Klaipėdos LEZ įsikūrusi 412 hektarų teritorijoje prie svarbiausių transporto magistralių. Zonoje investuotojams taikomos specialios išskirtinės lengvatinės ekonominės ir teisinės sąlygos. Klaipėdos LEZ įrengta ir nuolatos plėtojama inžinerinė infrastruktūra, į kurią iki šiol investuota daugiau nei 46 mln. litų Europos Sąjungos, valstybės ir privačių lėšų.

Sutartis dėl veiklos zonoje jau pasirašė 21-a užsienio ir lietuviško kapitalo įmonė, iš kurių 17 jau vykdo veiklą. Specialiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Klaipėdos LEZ pripažinta valstybinės svarbos ekonominiu projektu.


Šiame straipsnyje: Klaipėdos LEZ

NAUJAUSI KOMENTARAI

Naglis Puteikis

Naglis Puteikis portretas
"Liepojoje kaip kuras bus naudojami vietiniai atsinaujinantys ištekliai – skiedros“ - verslas.delfi.lt/energetics/latvenergo-i-zaliaja-energetika-investuos-880-mln-lt.d?id=55276971 Latviams pasisekė. Jų politikai - išmintingi, steigia darbo vietas skiedrų ir pjuvenų gamybai iš vietinių išteklių, pigina šilumą, mažina Gazpromo monopolį, nenuodija aplinkinių gyventojų deginamais plastikais. Tuo tarpu Klaipėdoje einama priešingu - žmonių nuodijimo keliu: bendromis korumpuotų Klaipėdos politikų ir suomiais apsimetinėjančių "Fortum" koncerno pastangomis bus deginamos nerūšiuotos šiukšlės, tarp jų 20 tūkst.tonų plastiko mažesnėje, nei Stokholme, temperatūroje. Dėl to ant klaipėdiečių galvų bus išmesta iki galo nesudegusių plastikų degimo produktai - furanai, dioksinai, kurie sukelia vėžį. Per metus šios gamyklos kamine susidarys 4 tūkst. tonų tokio pat pavojingumo kaip radioktyvios medžiagos nuosėdos, kurias dėl jų pavojingumo negalima saugoti Lietuvoje ir reikės per Klaipėdos centrą išvežti ir palaidoti Švedijos, arba Austrijos kelių tūkstančių metrų gylio šachtose. Šiukšlių nerūšiuos, nes išrūšiuotos blogai dega, o plastikas pagerina degimą, didina neva suomių pelną, bet blogina klaipėdiečių sveikatą. Bet kokiu atveju šiai gyventojų nuodijimo gamyklai reikės Gazpromo dujų degimui užtikrinti.Jei kūrentų biokurą, tai nebūtų furanų, dioksinų, nereikėtų dujų, atsirastų šimtai darbo vietų kelmams sumalti ir atvežti. O šiukšlių deginimo gamykloje bus tik 17 darbo vietų. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajono politikai rado valios atsispirti panašiam projektui, kurį stūmė Fortumo konkurentai iš "Icor". Kauno politikai nekorumpuoti kaip Klaipėdos miesto, todėl to paties "Fortumo" planuojamai jėgainei neleis deginti šiukšlių, o tik kūrenti biokurą. Dėl to pavydžiu kauniečiams: verslas.delfi.lt/energetics/atnaujinamos-derybos-del-petrasiunu-biokuro-jegaines-statybos.d?id=55918451&com=1 Beje, skirtingai nei Klaipėdoje, tie vakariečiais apsimetantys fortumiečiai Kaune laikysis Orhuso konvencijos ir LT įstatymų - organizuoja svarstymą su visuomene. Klaipėdoje neorganizavo ne tik šių svarstymų su visuomene, bet ir jokių svarstymų savivaldybės tarybos komitetuose. Generalinė prokuratūra šiuos pažeidimus įvertino išrašydami pažymą "vsio zakonno". Dar apmaudu, kad tą plastiko deginimą palaiko pseudoelitas, kuris gyvena šiaurinėje Klaipėdos dalyje, nes ten nuodai nepasieks. Tuo tarpu didžiausias smūgis sveikatai teks pietinės miesto dalies daugiaaukščiuose gyvenantiems paprastiems žmonėms. Plastiko deginimą taip pat palaiko aplinkosaugininkai, Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovai. Spėju, kad šių pareigūnų artimieji negyvena Klaipėdos pietinėje dalyje (gal jie gyvena prabangiuose kotedžuose prestižiniuose Klaipėdos, Kretingos ir Vilniaus rajonuose, t.y. toliau nuo nerūšiuotų šiukšlių deginimo?). Tai po kiek suomiais apsimetančių fortumiečių "saldainiai" negerbiami pseudoelitiniai valdininkai, teisėsaugininkai ir politikai?

LEZ

LEZ portretas
Tvariausia įmonė, tai nuo rusiško žodžio "тварь"
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių