Klaipėdos liberalų paminklas sąjūdžiui – ant svetimo antkapio

Sąjūdžio 20-čiui pastatytas paminklas Klaipėdos pietinėje dalyje įrengtame parke padarytas savavališkai pasisavinus antkapio dalį - postamentą iš senųjų Klaipėdos kapinių. Tai nustatė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektoriai, gavę skundą, kad iš senųjų kapinių, esančių tarp Trilapio ir Liepų gatvių, nuolat dingsta senoviniai antkapiai ir jų dalys.

Ant Klaipėdos pietinėje dalyje įrengtame parke pastatyto paminklo Sąjūdžio 20-iui yra užrašas: „Šis parkas pavadintas Sąjūdžio vardu minint Lietuvos atgimimo 20-ąsias metines. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Skulptorius Stasys Mišeikis, architektas Romas Marčius“.

Nustatyta, kad jo postamentui panaudota ikikarinio senovinio antkapinio paminklo dalis, kuri 2007 metais buvo atkasta ir eksponuota buvusių kapinių teritorijoje M.Mažvydo skulptūrų parke, kol 2008 metais iš ten paslaptingai pradingo.

Kultūros paveldo departamentas išsiuntė privalomą nurodymą už senųjų kapinių Skulptūrų parke priežiūrą ir apsaugą atsakingai  Klaipėdos m.savivaldybės administracijai nedelsiant sugrąžinti senovinį postamentą į jo istorinę vietą senosiose kapinėse.

Senosios Klaipėdos kapinės buvo įsteigtos 1820 m., jose buvo laidojami žymiausi miesto žmonės. Tikėtina, kad įspūdingas naujajai skulptūrai panaudotas postamentas buvo skirtas neeiliniam klaipėdiečiui.

Kapinėse buvo palaidota daug iškilių asmenų: Klaipėdos istorijos autorius Jonas Zembrickis, Klaipėdos uosto statytojas, knygos apie uostą autorius Karlas Veitas, istorikas Arturas Bitensas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas Adomas Brakas, alaus daryklos steigėjas Rainekė, kunigas, pirmosios mokyklinės chrestomatijos autorius Jakobė, lituanistinio sąjūdžio veikėjas, Klaipėdos krašto tautosakos rinkėjas, pirklys, žvejybos meistras Ernstas Vilhelmas Berbomas ir kt. 

Rytinėje parko dalyje yra paminklas1923 m. kovose už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos žuvusiems savanoriams. Jis buvo pastatytas 1925 m. pagal Klaipėdos dailininko, visuomenės veikėjo A.Brako projektą. Šiaurinėje parko pusėje prie S.Daukanto gatvės stovi paminklas sovietų armijos kariams, žuvusiems II pasauliniame kare.

1975 m. Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto sprendimu buvo nurodyta nušluoti buvusias kapines nuo žemės paviršiaus. Vietoj buvo įrengtas M.Mažvydo vardo šiuolaikinių skulptūrų parkas. 1977 - 1992 m. Smiltynėje buvo rengiami skulptorių simpoziumai, kurių metu sukurti kūriniai statomi parke. Per 15 metų 72 skulptoriai iš visos Lietuvos Klaipėdos skulptūrų parkui sukūrė 145 skulptūras.

Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 117 įvairios tematikos meniniai darbai, kuriuos sukūrė 54 skulptoriai.

Dalis istorinių kapinių senųjų antkapių, bei jų liekanų išliko. Atgimimo metu miestiečiai ėmėsi iniciatyvos pažymėti išlikusių paminklų dalis, palaidojimo vietas, keletas paminklų buvo atstatyta. 2004 m. pagerbiant Klaipėdos mecenato J.L.Wiener (1795 - 1862) atminimą, atstatytas antkapinis paminklas. J.L.Wiener žydų tautybės pirklys paliko didelį palikimą miestui iš kurio XIX a. antroje pusėje buvo finansuojami mokyklų, prieglaudų, rotušės statybos, kiti miesto tvarkymo darbai.

2006 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejui pavesta rūpintis parko skulptūrų priežiūra, restauravimu, renginių parke organizavimu ir integravimu į miesto kultūrinę erdvę, turizmą.


Šiame straipsnyje: paminklas sąjūdžiui

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių