Klaipėdos miesto teritorija sumažėjo

Klaipėdos politikai buvo nuolankūs kaimynams – nors ir po labai karštų diskusijų, miesto tarybos nariai ketvirtadienį Neringos savivaldybei sutiko atiduoti dalį Kuršių marių.

Tokį prašymą dar praėjusiais metais Klaipėdos savivaldybei buvo pateikęs Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus.

Jis prašė, jog uostamiesčio savivaldybė atsisakytų savo teritorijos nuo Neringos savivaldybės ribos apie 200-500 metrų į Kuršių marias.

Nors Neringos savivaldybė yra prie Kuršių marių, tačiau nė vienas jų plotelis anksčiau jai nepriklausė. Todėl A.Vinkus kreipėsi į Šilutės rajono, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos savivaldybes, kad jos atiduotų bent dalį joms priklausančių Kuršių marių.

Pirmosios dvi savivaldybės tokį prašymą gana greitai patenkino, o uostamiesčio valdžia priešinosi kelis mėnesius.

Pirmiausia dėl to, kad atidavus prašomą Kuršių marių plotą buvo trikdoma Klaipėdos valstybinio uosto veikla, nes uostas jau patektų į Neringos savivaldybės teritoriją.

Tuomet pastaroji sutiko, jog Klaipėdos savivaldybė jai perduoti Kuršių marių dalį iki tos ribos, kur jos ribojasi su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu. Todėl uostamiesčio savivaldybės valdininkai parengė miesto tarybos sprendimo projektą, kuriam pritarę politikai Neringos savivaldybei atiduotų apie 30 hektarų Kuršių marių ir tiek sumažėtų miesto teritoriją.

Pirmąjį kartą klausimo svarstymas buvo atidėtas, kad valdininkai išsiaiškintų, ar teritorijos sumažėjimas neturės neigiamų pasekmių miesto biudžetui.

Ketvirtadienį vykusiame miesto tarybos posėdyje vėl užvėrė karšta diskusija, nors politikus ir buvo bandoma įtikinti, kad miestas, sumažėjus jo teritorijai, jokių neigiamų pasekmių neturės.

Atiduoti dalį Kuršių marių bandė įtikinti ir į posėdį atvykusi Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Gražina Žemaitienė. Ji teigė, jog Kuršių marių Neringai reikia, nes ji yra suplanavusi ties Alksnyne įrengti prieplauką, o jei neturės marių, negalės statinio įregistruoti.

Nemaža dalis politikų argumentų tarsi negirdėjo ir vienas kitą ragino nemažinti miesto teritorijos. „Kuršių marių negalima atiduoti vien dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, nes jis yra mūsų maitintojas. Kas žino, kaip ateityje jį paveiks kaimynystė su Neringos savivaldybe, o ne buvimas tik Klaipėdos savivaldybės teritorijoje“, - argumentų balsuoti neigiamai ieškojo miesto tarybos narys Algirdas Grublys.

Jo kolega Artūras Šulcas teigė, jog norint keisti miesto ribas pirmiausia reikia atsiklausti klaipėdiečių nuomonės.

Tačiau didesnė dalis politikų buvo kitos nuomonės. „Jei kam nors norisi vandens, tegul nueina į kitą vietą ir atsigeria“, - ironizavo Vidmantas Plečkaitis.

Galiausiai politikai priėmė lemiamą sprendimą – sumažinti miesto teritoriją. Už tai balsavo 13 politikų, o devyni buvo prieš.

Iki šiol Klaipėdos miesto teritorijos plotas buvo 9 826 hektarai. Miesto ribos pastarąjį kartą nustatytos 1996 metais.


Šiame straipsnyje: Kuršių marios

NAUJAUSI KOMENTARAI

Astis

Astis portretas
Plečkaiti bled !!! Palauk gyvete, ateis rinkimai, eisi gerti ir tu į kitą vietą. Manau, kad klaipėdiečiai tai gali užginčyti, nes Šulcas teisus.

Algirdas

Algirdas portretas
Seka prielaidą kad:sekantis žingsnis- per Vyriausybę ieškoti galimybių Klaipėdai priklausančią Smiltynės teritoriją prijungti prie Neringos miesto teritorijos, idant galima būtų paprasčiau spresti nacionalinio parko problemos. Tikėtina ,kad persikėlus per marias pirksime bilietus už parko ir paplūdymių lankymą pildant malonaus Plečkaičio kaimyno biudžetą?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių