Klaipėdos mokslininkai tyrė Baltijos jūrą

Jūrinių tyrimų centro darbuotojai vasario mėnesį mokslinių tyrimų laivu “Vėjas” dalyvavo ekspedicijoje Baltijos jūroje.

Specialistai atliko hidrologinius, meteorologinius, cheminius matavimus ir stebėjimus, paėmė vandens, dugno nuosėdų bei biotos mėginius tolesnei cheminei, biologinei analizei laboratorijose. Mėginiai buvo imami iš Baltijos jūros stebėsenos programoje numatytų vietų priekrantėje ir atviroje jūroje. Ekspedicijoje be Jūrinių tyrimų centro specialistų taip pat dalyvavo Ekologijos instituto ornitologai, kurie stebėjo paukščius (paplitimą, rūšinę sudėti). Dalyvavimo tikslas - surinkti papildomus duomenis išskiriant paukščių apsaugai svarbias teritorijas vykdomam tarptautiniam projektui "Jūrinės saugomos teritorijos rytinėje Baltijos jūroje".

Žiemos ekspedicijos metu tirtos pietrytinės Baltijos paviršinio vandens sluoksnio temperatūra kito nuo 0,4 iki 4,1°C. Ekspedicijos metu jūros paviršiaus vandens temperatūra buvo 0,3°C aukštesnė už paskutinio dešimtmečio vidutinę žiemos temperatūrą ekspedicijų metu, bet daugiau nei 1°C žemesnė nei 2008 metų žiemą.

Šalčiausias vanduo (0,4°C) buvo tirtos jūros paviršiuje ties Melnrage, o šilčiausias vanduo (7,6°C) buvo išmatuotas išskirtinėje Lietuvos ekonominėje zonoje labiausiai į vakarus nutolusios okeanografinės stoties priedugnyje (113 metrų gylyje).

Jūros paviršiuje vandens druskingumas svyravo nuo 3,9 iki 11,7 promilės. Gėliausias vanduo buvo paviršiniame vandens sluoksnyje ties Melnrage (3,9 prom.), o sūriausias (11,7 prom.) - buvo išmatuotas išskirtinės Lietuvos ekonominės zonos vakarinės dalies priedugnyje (113 metrų gylyje).

Atviroje jūroje vandens skaidrumas buvo 10-14 metrų. Priekrantėje, kur buvo didesnė sausumos vandenų įtaka, jis sumažėdavo iki 6-8 metrų. Deguonies sąlygos tirtoje jūros akvatorijoje buvo geros. Mažiausiai deguonies (0,94 mg/l) rasta priedugnio sluoksnyje giliausioje (113 m) tirtos akvatorijos vietoje, nuo 2002 metų čia pastoviai buvo randamas deguonies trūkumas (hipoksija, kai deguonies < 2 mg/l), daugiausiai deguonies rasta 14,1 mg/l paviršiniuose sluoksniuose.

Fosfatų koncentracijos kito tarp 0,008 - 0,067 mgP/l, o bendrojo fosforo - svyravo 0,013 - 0,093 mg/l ribose. Daugiausiai fosforo rasta priedugnio sluoksnyje giliausioje tirtos akvatorijos vietoje. Nitratų koncentracijos kito 0,018 - 0,33 mgN/l ribose. Daugiausiai jų aptikta Kuršių marių vandens išplitimo Baltijos jūroje zonoje. Bendrojo azoto koncentracijos svyravo nuo 0,067 iki 0,83 mg/l.


Šiame straipsnyje: ekspedicija baltijos jūroje

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Startuoja skrydžiai iš Palangos į Dortmundą
    Startuoja skrydžiai iš Palangos į Dortmundą

    Nuo sekmadienio Palangos oro uoste pradedami skrydžiai į Vokietijos miestą Dortmundą. Keleivius į šį miestą skraidins skrydžių kompanija „Wizz Air". ...

    21
  • V. Straupas: kai kurie muzikos gerbėjai mane turbūt nušautų
    V. Straupas: kai kurie muzikos gerbėjai mane turbūt nušautų

    Ne vien klausytis, bet ir girdėti. Kiekvieną įmanomą akimirką su muzika gyvenantis "Balticum TV" programų direktorius Vladas Straupas kokybiško garso teikiamą malonumą galėtų palyginti su mėgavimusi puikiai paruošta kava ar g...

    12
  • Su pirmosiomis žibutėmis pasirodė ir erkės
    Su pirmosiomis žibutėmis pasirodė ir erkės

    Atšilus orams, po žiemos prabudo ir išbadėjusios erkės. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai uostamiestyje užregistruotas mažiausias šių voragyvių aktyvumas. Vis dėlto specialistai klaipėdiečius ragina būti budr...

    3
  • Nuvykus į kapines – šokas
    Nuvykus į kapines – šokas

    Artėjant Velykoms artimųjų kapus aplankiusių klaipėdiečių laukė netikėtumas. Savo augintomis našlaitėmis kapavietes apsodinti norėję žmonės nustebo prieš šventes kapinėse neradę vandens. ...

    11
  • Klaipėdiečiai bijo sušalti
    Klaipėdiečiai bijo sušalti

    Miesto valdžios sprendimas penktadienį užbaigti šildymo sezoną įplieskė aistras. Gyventojai baiminasi, kad likusį balandį butuose teks kęsti vėsą ir drėgmę. ...

    26
  • Gamtos teršėjams uostamiestyje – baudos
    Gamtos teršėjams uostamiestyje – baudos

    Atšilus orams, klaipėdiečiai noriai prisijungia prie mieste organizuojamų talkų bei kovoja su gamtos teršėjais. Šiemet jau įspėta per šimtas pažeidėjų. Jų neatgraso net šimtus eurų siekiančios baudos. ...

    8
  • Per Velykas bus kur ganyti akis
    Per Velykas bus kur ganyti akis

    Ilgąjį savaitgalį poilsiautojai turės progą ridenti margučius, apžiūrėti eksponuojamus meno dirbinius iš stručio, amadinų ir kitų paukščių kiaušinių. Jų autoriai – ne tik rekordais pagarsėjęs Vytautas Kusas, bet ir ...

    2
  • Gyventojus ragina švęsti saikingai
    Gyventojus ragina švęsti saikingai

    Uostamiesčio turgavietėse ir prekybos centruose jau nusidriekė ilgos eilės. Klaipėdiečiai suskubo ruoštis artėjančioms Velykoms. Tačiau neretai praūžus šventėms žmonės užplūsta gydymo įstaigas, mat persivalgius sunkiai vir&scaron...

    1
  • Pavasaris klaipėdiečius lepins šiluma
    Pavasaris klaipėdiečius lepins šiluma

    Po sausų ir vėsių Velykų uostamiestyje gerokai sušils. Sinoptikų prognozėmis, jau artėjančią savaitę įkais iki 22 ar net daugiau laipsnių. ...

  • Padėka už atjautą – šypsena
    Padėka už atjautą – šypsena

    Prieš Velykas įprasta šveisti namus, plauti langus, bet vis dažniau žmonės nori išvalyti ir savo sielos kerteles. Tai visiškai nesunku, reikia tik nesvarstyti, kada ir kaip tai padaryti, o tiesiog padėti bėdos prispaustam kaim...

Daugiau straipsnių