Klaipėdos musulmonai prašo vietos kapinėms

Klaipėdos musulmonai miesto valdžios prašo skirti sklypą kapinėms. Bus svarstoma galimybė jiems savo artimuosius leisti laidoti Lėbartų kapinėse.

Skirti prašo skubiai

Anot Klaipėdos krašto musulmonų bendruomenės „Iman“ pirmininko Shamil Gumerov, vietą kapinėms prašoma skirti jau dvejus metus. Anot jo šį klausimą reikia spręsti kuo skubiau.

„Žmonės į mane žiūri ir klausia, kada ši problema bus išspręsta. Mečetės statybų klausimą galima atidėti, o šio ne“, – pasakojo S.Gumerov.

Totorių bendruomenės „Nūr“ pirmininkas Šaripov Fliur taip pat pabrėžė, kad šį klausimą reikia spręsti kuo greičiau. Tarp bendruomenės narių yra daug vyresnio amžiaus žmonių. Vidutinis jos amžius siekia 65 metus.

Iš pradžių miesto valdžios buvo prašoma išnuomoti žemės sklypą 99 metams.

Tačiau susitikimo metu uostamiesčio mero pavaduotojas Artūras Šulcas pabrėžė, kad tai ne vietos valdžios kompetencija.

„Dėl žemės nuomos negalime padėti. Tai valstybės reikalas. Be to Klaipėdos miesto generaliniame plane nėra numatyta vietos naujoms kapinėms. Lėbartai, kur yra miesto kapinės, jau rajono teritorija“, – tvirtino A.Šulcas.

Pradžiai – 10 vietų

Tačiau, anot vicemero, spręsti šį klausimą būtina: „Žmonės miršta, juos laidoti reikia. Nežinau, kokiu būdu, bet gal būtų galima skirti vietą Lėbartuose. Juk kapinės yra suskirstytos sektoriais – viename laidojami pravoslavai, kituose – katalikai. Musulmonai taip pat galėtų turėti savo sektorių“.

S.Gumerov teigė, jog Vilniuje bendrose kapinėse yra skirta vieta ir musulmonams. Kapinės yra ir Alytuje. A.Šulcas pabrėžė, kad, jei yra precedentas, tokį variantą galima svarstyti ir Klaipėdoje. Reikia nuvykti ir pasižiūrėti, kaip ši problema išspręsta sostinėje.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, problema ta, kad Lėbartų kapinės greitai bus užpildytos. Didelio ploto jose skirti nėra galimybių.

Tačiau S.Gumerov pabrėžė, kad pradžiai užtektų ir dešimties vietų. Didesnį sklypą bus galima skirti, atsiradus galimybėms: „Iš karto didelio ploto neprašome“.

Skiriasi laidojimo apeigos

A.Šulcas tvirtino, jog šis klausimas bus svarstomas artimiausiu metu. Savivaldybės darbuotojai išstudijuos galimybes, o tada musulmonų bendruomenės atstovai bus pakviesti atvykti į vietą ir apžiūrėti.

Musulmonų laidojimo apeigos skiriasi nuo katalikų ar stačiatikių, tačiau, anot S.Gumerov, tai rūpesčių neturėtų sukelti. S.Gumerov tvirtino, kad apeigose yra mažiau pompastikos.

Musulmonai pagal tradicijas turi būti laidojami tą pačią dieną, iki saulėlydžio. Tačiau šiais laikais šio reikalavimo laikomasi ne visada.

Mirusysis laidojamas ne karste, o įsuktas į drobę. Kape jis paguldomas ant šono – veidu į Meką. Ant musulmonų kapų nėra statomi dideli paminklai

Klaipėdos musulmonų bendruomenei priklauso 200 šeimų – totoriai, baškirai, čečėnai, azerbaidžaniečiai. Iš jų praktikuojančių apie 150 žmonių. Bendruomenės susirinkimuose nuolat dalyvauja keliasdešimt musulmonų.