Klaipėdos muzikinio teatro choro vadovas: imperinis mąstymas yra liga (interviu)

Vladimiras Konstantinovas klaipėdiečiams labiau pažįstamas kaip Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro vadovas. Tačiau nedaugelis žino, kad šis klaipėdietis yra sukūręs vieną pirmųjų dainų, kuri buvo itin populiari Atgimimo laiku. Būdamas tikras Lietuvos patriotas V.Konstantinovas nevyniodamas į vatą kalba apie šių dienų įvykius Ukrainoje.

Imperializmu neužsikrėtė

– Prašyčiau priminti patriotinės dainos sukūrimo istoriją.

– Daina vadinosi "Tau tėvynės dangus". Parašiau ją, ko gero, 1988-aisiais, o gal ir dar anksčiau. Užėjo giedros nuotaikos, paskaičiau Alio Balbieriaus eilėraščius. Iš dviejų eilėraščių sulipdžiau tekstą ir "padariau" dainą dviem solistams, chorui ir orkestrui. Ji tuo metu skambėjo ir radijuje. Kolega Alfonsas Vildžiūnas per tūkstantmečio dainų šventę bandė ją įtraukti į programą. Bet vilniečiai chorvedžiai, kurių aš nepažįstu ir jie nepažįsta manęs, klausinėjo, kas yra tas Konstantinovas ir kodėl jo dainos turėtų būti dainuojamos? Taip ji tik per žingsnį nepateko į repertuarą. Choras "Aukuras" Vasario 16-osios iškilmėse šią dainą atliko Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Sakyčiau, kad tada buvo jos pikas.

– Esate Lietuvos patriotas, etnine prasme – rusas. Koks jūsų požiūris į įvykius Ukrainoje?

– Aš esu šimtaprocentinis rusas, baigiau rusų mokyklą, bet nesu apsikrėtęs imperializmo virusu. Yra toks šmaikštus pasakymas, kad rusą iš imperijos gali išrauti, bet imperijos iš ruso – ne. Ačiū dievui, manyje nebuvo to užkrato. Apie tai byloja ir mano kūriniai. Tai, kas dabar vyksta Kryme, yra nemalonu. Mano galva, imperinis mąstymas yra liga, ją prilyginčiau psichikos ligai be jokių alegorijų. Rusijos atveju, kad ir kaip būtų gaila, matau, ši liga yra užkrečiama ir yra pasiekusi katastrofinės epidemijos mastą. Dėl to yra labai neramu. Kas iš to bus, sunku net prognozuoti. Nes kai psichiškai pakrikę tautos vadai bando išderinti pasaulį ar atmesti jį kelis dešimtmečius atgal, yra labai blogai. Pasaulis nerimauja ne be pagrindo.

– Ar tai kaip nors veikia jūsų savijautą?

– Mano supratimu, rusui bet kurioje pasaulio vietoje dabar yra sunkiau nei ukrainiečiui ar lietuviui. Tokiam rusui, kuris jaučia gėdą dėl tėvynės veiksmų. O gėda yra našta. Ukrainiečiui yra lengviau, nes tiesa yra jo pusėje.

Kurdamas eksperimentuoja

– Klaipėdoje esate žinomas žmogus. Ar tenka tai pajusti?

– Aš nesu iš tų, kurie gali būti vadinami garsenybėmis. Taip, kartais su manimi sveikinasi žmonės, kurių aš nelabai pažįstu, tai yra labai malonu, bet tai atsitinka ne dažnai. Bet aš neatstovauju tam menui, kuris gimdo "žvaigždes" šių dienų šio žodžio prasme. Aš esu nekomercinių žanrų atstovas. Tiesa, kartais mėgstu roko ir simfoninės muzikos miksą.