- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ilgametė Klaipėdos miesto narystė solidžiose tarptautinėse organizacijose nei narkotikų vartojimo, nei aplinkos taršos nesumažino, nepagerino ir klaipėdiečių sveikatos. Visi šie rodikliai prasilenkia su Lietuvos vidurkiu, o tam tikrai atvejais kelia ir itin didelį nerimą.
Raudonas pavojaus signalas
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras parengė uostamiesčio gyventojų sveikatos būklės analizę.
Ji atlikta vadovaujantis šviesoforo principu. Rodiklis, atspindintis geriausią situaciją, žymimas žalia spalva, prasčiausias – raudona, o atitinkantis Lietuvos vidurkį – geltona spalva.
Šios analizės tikslas buvo įvertinti esamą gyventojų sveikatos ir sveikatą lemiančių veiksnių situaciją Klaipėdos savivaldybėje.
Aštuoniais atvejais šių rodiklių reikšmės yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis.
Tai – transporto įvykiuose patirtos traumos, į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km, mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, taip pat nenoras skiepyti vaikus bei sergamumas II tipo cukriniu diabetu.
Diabetas, skiepai ir antsvoris
Klaipėda priklauso aštuonioms tarptautinėms organizacijoms, tarp jų nuo 2010 m. yra Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos sveikų miestų tinklo narė.
Klaipėdoje iš stacionarių taršos šaltinių miesto orą labiausiai teršia energetikos, laivų statybos ir remonto, baldų gamybos, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos, maisto pramonės įmonės bei uoste vykdomi krovos darbai.
Narystė joje miestui kainuoja 5 tūkst. eurų per metus.
Vienas organizacijos tikslų, prie kurių siekia prisidėti ir Klaipėda, tai užtikrinti visiems pasiekiamas aukščiausios kokybės sveikatos paslaugas.
Pagal Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro atliktą analizę, sveikatos infrastruktūros ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, sauga, prieinamumas ir į pacientą orientuota sveikatos priežiūra uostamiestyje daugeliu atvejų atitinka Lietuvos vidurkį arba yra geresni už jį.
Vis dėl to kai kurie sveikatos reikalai uostamiestyje kelia nerimą.
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2010–2019 m. pastebėtas mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių antsvorį bei nutukimą, skaičiaus augimas.
Per devynerius metus antsvorį turinčių vaikų skaičius padidėjo nuo 5,5 iki 14,6 proc., nutukusių vaikų dalis – nuo 1,7 iki 5,6 proc.
Klaipėdoje per 2010–2017 m. daugiau nei tris kartus – nuo 302 iki 971 asmens (100 tūkst. gyventojų) išaugo cukrinio diabeto atvejų skaičius.
Higienos instituto duomenimis, ši liga 2019 m. Klaipėdoje buvo nustatyta 1 390 asmenų.
Klaipėdos savivaldybėje sergamumo II tipo cukriniu diabetu rodiklis išlieka aukštesnis už Lietuvos rodiklį, ir stebima didėjimo tendencija.
Išsiskiria vienerių ir dvejų metų amžiaus vaikų skiepijimo rodikliai, kurie yra gerokai prastesni nei Lietuvos vidurkis. Kitaip tariant, tėvai kai kuriais atvejais vengia skiepyti vaikus.
Transporto įvykiuose patirtų traumų rodiklis nuo 2014 iki 2019 m. Klaipėdoje taip pat išaugo beveik du kartus, nors Lietuvoje – sumažėjo 8,5 proc.
Klaipėdos savivaldybėje traumų rodiklis išlieka aukštesnis už Lietuvos rodiklį bei stebima didėjimo tendencija.
Kvaišalai – kasdienybė?
Jau 23 metus Klaipėda yra ir ECAD ("Europos miestai prieš narkotikus") organizacijos nare, kuri vienija 250 pasaulio miestų.
Miestui narystė per metus šioje organizacijoje kainuoja 1,5 tūkst. eurų. Kokia iš to nauda?
Pagal Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro atliktą analizę, alkoholinių gėrimų, tabako vartojimo, neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo bei prieinamumo rodikliai Klaipėdos mieste daugeliu atvejų atitinka Lietuvos vidurkį, tačiau išsiskiria mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, bei nusikalstamos veikos, siejamos su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
2019 m. reguliariai rūkė kas dešimtas 15–16 m. Klaipėdos moksleivis.
Bent kartą gyvenime kanapių vartojo 21 proc. Klaipėdos paauglių (kituose miestuose – 19 proc.).
Aplinkos tarša šokiruoja
Jau 15 metų Klaipėda priklauso ir dar vienai struktūrai – KIMO (Tarptautinei vietos valdžios institucijų organizacijai aplinkosaugos klausimais).
Narystė per metus Klaipėdai šioje organizacijoje kainuoja 2 tūkst. eurų.
Organizacija vienija 70 narių iš septynių šalių ir siekia užkirsti kelią Šiaurės Vakarų Europos jūrų ir pakrančių vandenų taršai, apsaugoti pakrančių bendruomenes nuo jūrų taršos ir klimato kaitos poveikio.
Tad, pateikus Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro analizę sveikatos ir aplinkos klausimais, labiausiai šokiruoja, kad būtent oro, vandens ir dirvožemio užterštumas Klaipėdoje yra 30 kartų didesnis nei Lietuvos vidurkis.
Klaipėdoje iš stacionarių taršos šaltinių miesto orą labiausiai teršia energetikos, laivų statybos ir remonto, baldų gamybos, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos, maisto pramonės įmonės bei uoste vykdomi krovos darbai.
Klaipėdos teritorijoje pagrindiniai stacionarūs taršos šaltiniai yra šešios įmonės, kurioms yra išduotas taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas su aplinkos oro taršos valdymu.
Tačiau esą ne viskas Klaipėdoje taip jau prastai.
Pagal 14 rodiklių Klaipėdoje rezultatai yra geresni už Lietuvos vidurkį.
Pavyzdžiui, mirtingumas dėl savižudybių, ilgalaikio nedarbo lygis, gyventojų skaičiaus pokytis yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis.
Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, yra mažiau nei kitose savivaldybėse, socialinės pašalpos gavėjų skaičius taip pat mažesnis.
Skurdo lygio ir nedarbo rodikliai Klaipėdos mieste daugeliu atvejų yra geresni už Lietuvos vidurkį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?5
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas3
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus27
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų16
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai12
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...