Klaipėdos pašto priedangoje - aferistai (garsiausia prieškario byla)

Vytauto Petriko nuotr.
Susidomėjimas: ano meto spauda pašto ženklų aferos bylą nušvietė ypač nuodugniai, apie tai buvo rašoma kone kasdien.


Garsioji pašto ženklų byla drebino tarpukario Lietuvą. Milijoninių nuostolių valstybei atnešusio nusikaltimo gijos buvo apvijusios ir Klaipėdą. Į pašto ženklų aferą buvo įsivėlęs tuometis uostamiesčio pašto viršininkas Jonas Augūnas, kitas šio nusikaltimo dalyvis klaipėdietis Varanka, pabūgęs arešto, nusišovė.

Sukčiavimą nutraukė anonimas

1932 m. Valstybės kontrolė gavo anoniminių skundų dėl netvarkos Adolfo Sruogos vadovaujamoje Pašto valdyboje, taip pat ir Klaipėdos skyriuje. Skunde užsimenama, kad netvarkinga pašto ženklų apskaita ir apsauga. Leista suprasti, jog galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami.

Valstybės kontrolieriui pavesta atlikti pašto ženklų reviziją. Buvo tikrinami ženklai nuo 1923 iki 1932 m.

Tikrintojų dėmesį patraukė pašto ženklų perteklius. Jų sandėlyje turėjo būti 548 tūkst., o rasta beveik 20 tūkst. daugiau (584 tūkst.) – už 4 mln. litų sumą.

Tolesnis tyrimas patvirtino, kad geri ženklai buvo paimami iš sandėlio, o vietoje jų paliekami suklastoti.

Į sandėlį saugoti ženklų priimdavo pats Pašto valdybos direktorius A.Sruoga, nes tik jis turėjo raktus nuo patalpos.

A.Sruoga – garsiojo rašytojo Balio Sruogos brolis.

Po atliktos revizijos išaiškinta, kad 3 ir 5 litų nominalo ženklų vartota daug, tačiau jų sandėlyje aptikta daugiau nei atspausta. Iš viso netikrų ženklų vertė ir valstybei padarytos žalos suma siekė 2 mln. 860 tūkst. litų.

Tyrimo metu dėmesys nukrypo ir į Klaipėdos paštą, kurio viršininkas buvo J.Augūnas – turtingas žmogus, turėjęs didelį indėlį banke, namus ir kitokio turto.

Per apklausą J.Augūnas iškart prisipažino, jog keitė falsifikuotus pašto ženklus direktoriaus A.Sruogos nurodymu.

Taip prasidėjo lig tol neregėta korupcijos byla tarpukario Lietuvoje.

Bandymai išvengti atsakomybės

1933 m. spalį "Lietuvos žinios" rašė, kad iškilus pašto ženklų aferai, jos herojai pradėjo nerimauti.

"Teko sužinoti, kad inžinierius Sruoga prašęs atitinkamų įstaigų duoti jam užsienio pasą. Kadangi Sruoga buvo policijos sekamas, tai užsienio pasas jam nebuvo išduotas. Pagaliau buvę gauta žinių, kad A.Sruoga rengiasi slapta užsienin išvykti", – rašė "Lietuvos žinios", kai pagrindinis pašto ženklų aferos dalyvis bandė išvengti atsakomybės.

Esą todėl teismo organai susirūpino jį greičiau suimti. Be A.Sruogos, areštuotas ir J.Augūnas. Tada jis jau nebedirbo Klaipėdos pašto viršininku, buvo perkeltas į Kauną, pašto Radijo skyriaus viršininko padėjėjo postą, bet vėliau atleistas iš tarnybos.

"Esą davinių, kad J.Augūnas, būdamas Klaipėdos pašto viršininku, žinojęs, kad yra daroma pašto ženklais afera ir su faktinėmis nuolaidomis pardavinėjęs pašto ženklus. (...) A.Sruogos ir

J.Augūno kardomoji priemonė nustatyta be pakeitimo, vadinas, kalėjime turės sėdėti iki teismo", – lygiai prieš 80 metų rašė "Lietuvos žinios".

Nusišovė revolveriu

Nustatyta, kad, be Klaipėdos pašto viršininko J.Augūno, aferoje A.Sruogai talkino kitas klaipėdietis pavarde Varanka. To meto spaudoje niekur nerašoma, kuo jis vardu, tik pabrėžiama, jog dirbo Klaipėdos pašto telefono ir telegrafo skyriaus vedėju.

Esą jis šioje aferoje buvo J.Augūno dešinioji ranka, o tas "ranka rankon darbavosi su A.Sruoga". 1933 m. spalio 19 d. laikraščiuose rašyta, jog "nusižudęs Varanka Klaipėdoje buvęs veiklus aferos dalyvis".

"Varanka, prasidėjus areštams, nepaprastai susijaudino ir išėjęs iš lygsvaros užvakar revolverio šūviu nusižudė", – rašė "Lietuvos žinios".

Suteikdavo ir nuolaidų

Per tuos keliolika metų, kol buvo atskleistas nusikaltimas, aferos iniciatoriai buvo suinteresuoti parduoti kuo daugiau pašto ženklų. Dideles pajamas jie gaudavo iš kai kurių bankų, kuriems reikėjo daug ženklų prie perlaidų siuntimui.

To meto žiniasklaidos tvirtinimu, tie bankai kai kada pašto ženklų iš A.Sruogos parankinių gaudavę nusipirkti taikant nuolaidas.

"Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad vienas žinomas didelis Kauno bankas vienu kartu yra pirkęs pašto ženklų Leipcige gamintų už 20 tūkst. litų gaudamas 10 proc. nuolaidą. Bendrai dabar pradėtas stropus šios bylos tyrimas ir artimiausiu metu laukiama išsiaiškinant naujų aferos bendradarbių ir padėjėjų. Jau nustatyta, kad afera padaryta valstybei nuostolių apie 2 mln. 800 tūkst. litų", – rašė "Lietuvos žinios".

Įvelta prezidentienė?

Tarp pašto ženklų prekybos agentų buvo ir Lietuvos prezidento Kazio Griniaus antroji žmona Kristina Grinienė.

"Prekybos proceso detalės gal nėra tokios svarbios. Kur kas įdomesnis bendresnis klausimas: ar šiuos tarpininkus galima laikyti A.Sruogos aferos dalyviais, ar jie prieš savo valią buvo įtraukti į neteisėtą prekybą", – savo knygoje "Nusikaltimai prie Smetonos" retoriškai klausė jos autorius Bernardas Gailius.

"Lietuvos žinios" rašė, kad kai liudininkai pradėjo duoti parodymus, iš filatelistų bene plačiausiai juos davė ponia K.Grinienė.

"Tarp kita ko liudytoja teismo tardytojui yra pasakojusi apie jos girdėtą pašto ženklų "gamybą" Liepojoje", – rašė "Lietuvos žinios".

Tačiau nei K.Grinienė, nei kiti filatelistai bendrininkavimu nebuvo apkaltinti ir byloje dalyvavo tik kaip liudininkai.

Salonų liūtai

Pats A.Sruoga, užkietėjęs filatelistas, buvo sukaupęs milžinišką kolekciją pašto ženklų. To meto spaudoje tvirtinta, kad jis yra didžiausias pasaulio pašto ženklų kolekcininkas, "su kuriuo ir F.Roosveltas vargu ar galįs lygintis", nors šis buvo laikomas pirmuoju to meto filatelistu pasaulyje.

Taigi pirmosios nepriklausomos Lietuvos kartos turtuoliu tapęs pašto valdybos direktorius A.Sruoga vertėsi pašto ženklais. Tvirtinama, kad jis nurašydavo dalį ženklų ir, užuot juos sudeginęs, parduodavo. Turčius mėgo švaistyti pinigus – restoranuose šimtinėmis prisidegdavo cigarus, o žmonai Paragvajuje esą nupirko kakavmedžių plantaciją.

Ne mažiau turtingas buvo ir klaipėdietis J.Augūnas. Jis buvo "Švyturio" bendrovės akcininkas. "Lietuvos žinios" rašė, kad J.Augūnas "Bielogurskiui buvo paskolinęs 20 tūkst. litų ir žmonos vardu Klaipėdoje nusipirko namus".

"Liudytojo Liorenčio akivaizdoje Augūnas išdavęs 50 tūkst. litų čekį iš Ūkio banko Klaipėdoje", – anuomet rašė "Lietuvos žinios".
Teigiama, kad abu šie ponai buvo tikri salonų liūtai, švaistėsi pinigais ir mėgo pokylius.

Griežta bausmė

1935 m. vykusiame teisme dalyvavo atsakomybėn patraukti: pašto valdybos direktorius A.Sruoga, buvęs Klaipėdos pašto viršininkas J.Augūnas, kasininkas A.Vasiliauskas, Jurkšaitis ir Šimanskas.

Bylos svarstymas vyko 10 dienų, jo metu buvo apklausta daugiau kaip 100 liudytojų.

Remdamasis liudytojų parodymais, teismas A.Sruogą ir kitus bendrininkus pripažino kaltais.

Pašto valdybos direktorius buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų, nusprendus konfiskuoti visą jo turtą.

Buvęs Klaipėdos pašto viršininkas J.Augūnas nuteistas 5 metams, A.Vasiliauskas – trejiems, Jurkšaitis – dvejiems. Nuteistiesiems buvo paskirta atlyginti 2,86 mln. litų pašto valdybai.

Nuo 1935 m. spalio vidurio iki 1935 m. gegužės teismo nuosprendis buvo ginčijamas penkis kartus. Galiausiai nuspręsta A.Sruogai netaikyti turto konfiskavimo. O Vyriausiasis tribunolas Augūno, Vasiliausko ir Jurkšaičio atžvilgiu bylą iš viso nutraukė.

Taigi realią laisvės atėmimo bausmę gavo tik A.Sruoga. Jis nuo suėmimo dienos turėjo kalėti 15 metų, taigi, iki 1948 m. pabaigos.

Kalinius perėmė NKVD

Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, Kauno sunkiųjų darbų kalėjime kalėję asmenys nebuvo paleisti.

Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis atrado A.Sruogos įskaitos kortelę Nr. 1155: "Sruoga Adolfas, sūnus Prano, gimęs 1888 m. kovo 19 d. Biržų apskritis, Vabalininkų valsčius, Baibokų kaimas. Aukštasis inžinerinis išsilavinimas, buvusi gyvenamoji vieta Kaunas, Laisvės alėja 74, dirbo pašto valdyboje ir iš Kauno kalėjimo jis 1941 m. balandžio 29 d. išsiųstas į Pečiorlagą, Komijos autonominę respubliką".

"Galima teigti, kad tai nebuvo trėmimas, bet nuteisimas, tačiau baudžiamojo kodekso straipsnis dokumentuose yra praktiškai neįskaitomas, bet pabraukta, kad jam skirtas kalėjimas ir pataisos darbų lageris. Paskutiniame įraše yra nurodyta, kad bausmės atlikimo laiką skaičiuoti 1933 metų spalio 14 d.", – NKVD įrašus iššifravo P.Girdenis.

Yra dar vienas dokumentas. Tai – LTSR NKVD kalėjime Nr. 1 (Kauno m.) 1940 m. gruodžio 1 d. kalintų asmenų sąrašas.

"Jame pažymėta, kad Sruoga Adolfas, sūnus Prano, 53 m. amžiaus, nuteistas 10 metų. Dokumente pabrėžiama, kad bausmės "liekana" 9 metai ir 11 mėnesių. Sveikas, tinka darbui. Dar anketoje yra grafa "Ar turi šiltų rūbų ir avalynę". Ten nurodyta, kad neturi", – teigė P.Girdenis.
Daugiau duomenų apie garsiausią prieškario aferistą jokių Lietuvos ypatingajame archyve nėra.

Remiantis kai kuriais šaltiniais, A.Sruoga mirė lageryje pirmaisiais kalinimo metais. Tačiau oficialaus patvirtinimo nėra. Nutrūko ir kitų šios bylos dalyvių pėdsakai.

"Lietuvoje tarpukariu buvo labai nedaug valstybinio vogimo. Tarp korupcinių atvejų buvo Lašinių skutimo byla, Sacharino byla ir Pašto ženklų byla. Taigi buvo tik trys garsios bylos, kai valstybės pareigūnai nusikalstamai uždirbo, todėl A.Sruogos nusikaltimas ir buvo toks rezonansinis", – mano žinomas filatelistas Vilius Kavaliauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Francesco Sinibaldi

Francesco Sinibaldi portretas
In the torpor. Sweet serenades and the light of a luminous darkness when a fine bird is singing..... Francesco Sinibaldi

AK

AK portretas
Šiais laikais aferistai užsieniuose tupi, o juos ten seimūnai pagarbiai lanko.

to Teip

to Teip portretas
O gal reikia ir to, kad pasakei kažką blogo apie Seimo narį ar Prezidentą - trys metai sunkiųjų darbų kalėjimo? O juk taip buvo. Gal gražinkim?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Valdininkams – daugiau tarnybinių butų?
    Valdininkams – daugiau tarnybinių butų?

    Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje svarstyta galimybė tarnybiniuose butuose apgyvendinti iš kitų miestų atvykusius aukštos kvalifikacijos savivaldybės darbuotojus. ...

  • Nuo pirmadienio kortelę reikės glausti tik prie oranžinio skaitytuvo
    Nuo pirmadienio kortelę reikės glausti tik prie oranžinio skaitytuvo

    Nuo pirmadienio, lapkričio 19-osios, Klaipėdos viešojo transporto sistema pereina prie naujojo elektroninio bilieto sistemos. ...

  • Gydytojų paskaita – apie slaptą navikų gyvenimą
    Gydytojų paskaita – apie slaptą navikų gyvenimą

    Praėjusią savaitę norintieji daugiau sužinoti apie mažai kam žinomą ligą – neuroendokrininius navikus (NEN) – buvo kviečiami į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur surengta vieša paskaita apie šį onkologinį susirgim...

  • Paaiškėjo, kas vadovaus I. Simonaitytės bibliotekai
    Paaiškėjo, kas vadovaus I. Simonaitytės bibliotekai

    Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pareigas laimėjo šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Laima Pačebutienė. Savo pareigas ji pradės eiti iškart po...

    3
  • Vydūno skvere pažymėjo permainas
    Vydūno skvere pažymėjo permainas

    Jau šį pavasarį tvarkos iki šiol stokojusi erdvė įgaus naują veidą. Tarp Bokštų ir Puodžių gatvių esančiame skvere, filosofo ir rašytojo Vydūno paminklo vietoje, buvo įleista simbolinė kapsulė. ...

    6
  • Uostas – patrauklus didiesiems konteineriniams laivams
    Uostas – patrauklus didiesiems konteineriniams laivams

    Nuo ketvirtadienio į Klaipėdos uostą atplaukiantiems didelių parametrų konteineriniams laivams taikomos mažesnės uosto rinkliavos. Taip siekiama didinti uosto konkurencingumą bei dar labiau skatinti laivybą. ...

    5
  • Klaipėdos gatvėse – išmanūs šviesoforai
    Klaipėdos gatvėse – išmanūs šviesoforai

    Uostamiestyje jau kurį laiką atnaujinamos nudilusios perėjos ir keičiami pasenę šviesoforai. Iki metų pabaigos judriausiuose miesto gatvėse žadama įrengti 5 modernius neįgaliųjų naudojimui pritaikytus šviesoforus su įmontuotais laikm...

    11
  • Mero komandoje – nauja patarėja
    Mero komandoje – nauja patarėja

    Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko komandoje – nauja patarėja. Šias pareigas nuo lapkričio 16 d. pradeda eiti Natalija Sadovskaja. Ji padės merui viešųjų ir tarptautinių ryšių, kultūros bei kitose srityse. ...

    37
  • Prie mokyklų – keistos vaikų apklausos
    Prie mokyklų – keistos vaikų apklausos

    Mamos socialiniame tinkle dalijasi nerimą keliančia naujiena – esą kažkokie asmenys prie Palangos mokyklų stabdė vaikus ir apklausė juos, nežinant suaugusiesiems. Dvi moterys galėjo atvykti automobiliu, pažymėtu užrašu "Pagalba va...

    6
  • Vaiko teisių reforma: teisingumas virsta psichoze
    Vaiko teisių reforma: teisingumas virsta psichoze

    Skriaudžiamų mažamečių klausimas visuomenėje sukėlė masinę psichozę. Sugriežtinus vaiko teises ginantį įstatymą ir tarnyboms ėmus tikrinti pranešimus apie galbūt skriaudžiamus mažamečius, situacija įgavo groteskišką formą &n...

    47
Daugiau straipsnių