Klaipėdos pašto priedangoje - aferistai (garsiausia prieškario byla)

Vytauto Petriko nuotr.
Susidomėjimas: ano meto spauda pašto ženklų aferos bylą nušvietė ypač nuodugniai, apie tai buvo rašoma kone kasdien.


Garsioji pašto ženklų byla drebino tarpukario Lietuvą. Milijoninių nuostolių valstybei atnešusio nusikaltimo gijos buvo apvijusios ir Klaipėdą. Į pašto ženklų aferą buvo įsivėlęs tuometis uostamiesčio pašto viršininkas Jonas Augūnas, kitas šio nusikaltimo dalyvis klaipėdietis Varanka, pabūgęs arešto, nusišovė.

Sukčiavimą nutraukė anonimas

1932 m. Valstybės kontrolė gavo anoniminių skundų dėl netvarkos Adolfo Sruogos vadovaujamoje Pašto valdyboje, taip pat ir Klaipėdos skyriuje. Skunde užsimenama, kad netvarkinga pašto ženklų apskaita ir apsauga. Leista suprasti, jog galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami.

Valstybės kontrolieriui pavesta atlikti pašto ženklų reviziją. Buvo tikrinami ženklai nuo 1923 iki 1932 m.

Tikrintojų dėmesį patraukė pašto ženklų perteklius. Jų sandėlyje turėjo būti 548 tūkst., o rasta beveik 20 tūkst. daugiau (584 tūkst.) – už 4 mln. litų sumą.

Tolesnis tyrimas patvirtino, kad geri ženklai buvo paimami iš sandėlio, o vietoje jų paliekami suklastoti.

Į sandėlį saugoti ženklų priimdavo pats Pašto valdybos direktorius A.Sruoga, nes tik jis turėjo raktus nuo patalpos.

A.Sruoga – garsiojo rašytojo Balio Sruogos brolis.

Po atliktos revizijos išaiškinta, kad 3 ir 5 litų nominalo ženklų vartota daug, tačiau jų sandėlyje aptikta daugiau nei atspausta. Iš viso netikrų ženklų vertė ir valstybei padarytos žalos suma siekė 2 mln. 860 tūkst. litų.

Tyrimo metu dėmesys nukrypo ir į Klaipėdos paštą, kurio viršininkas buvo J.Augūnas – turtingas žmogus, turėjęs didelį indėlį banke, namus ir kitokio turto.

Per apklausą J.Augūnas iškart prisipažino, jog keitė falsifikuotus pašto ženklus direktoriaus A.Sruogos nurodymu.

Taip prasidėjo lig tol neregėta korupcijos byla tarpukario Lietuvoje.

Bandymai išvengti atsakomybės

1933 m. spalį "Lietuvos žinios" rašė, kad iškilus pašto ženklų aferai, jos herojai pradėjo nerimauti.

"Teko sužinoti, kad inžinierius Sruoga prašęs atitinkamų įstaigų duoti jam užsienio pasą. Kadangi Sruoga buvo policijos sekamas, tai užsienio pasas jam nebuvo išduotas. Pagaliau buvę gauta žinių, kad A.Sruoga rengiasi slapta užsienin išvykti", – rašė "Lietuvos žinios", kai pagrindinis pašto ženklų aferos dalyvis bandė išvengti atsakomybės.

Esą todėl teismo organai susirūpino jį greičiau suimti. Be A.Sruogos, areštuotas ir J.Augūnas. Tada jis jau nebedirbo Klaipėdos pašto viršininku, buvo perkeltas į Kauną, pašto Radijo skyriaus viršininko padėjėjo postą, bet vėliau atleistas iš tarnybos.

"Esą davinių, kad J.Augūnas, būdamas Klaipėdos pašto viršininku, žinojęs, kad yra daroma pašto ženklais afera ir su faktinėmis nuolaidomis pardavinėjęs pašto ženklus. (...) A.Sruogos ir

J.Augūno kardomoji priemonė nustatyta be pakeitimo, vadinas, kalėjime turės sėdėti iki teismo", – lygiai prieš 80 metų rašė "Lietuvos žinios".

Nusišovė revolveriu

Nustatyta, kad, be Klaipėdos pašto viršininko J.Augūno, aferoje A.Sruogai talkino kitas klaipėdietis pavarde Varanka. To meto spaudoje niekur nerašoma, kuo jis vardu, tik pabrėžiama, jog dirbo Klaipėdos pašto telefono ir telegrafo skyriaus vedėju.

Esą jis šioje aferoje buvo J.Augūno dešinioji ranka, o tas "ranka rankon darbavosi su A.Sruoga". 1933 m. spalio 19 d. laikraščiuose rašyta, jog "nusižudęs Varanka Klaipėdoje buvęs veiklus aferos dalyvis".

"Varanka, prasidėjus areštams, nepaprastai susijaudino ir išėjęs iš lygsvaros užvakar revolverio šūviu nusižudė", – rašė "Lietuvos žinios".

Suteikdavo ir nuolaidų

Per tuos keliolika metų, kol buvo atskleistas nusikaltimas, aferos iniciatoriai buvo suinteresuoti parduoti kuo daugiau pašto ženklų. Dideles pajamas jie gaudavo iš kai kurių bankų, kuriems reikėjo daug ženklų prie perlaidų siuntimui.

To meto žiniasklaidos tvirtinimu, tie bankai kai kada pašto ženklų iš A.Sruogos parankinių gaudavę nusipirkti taikant nuolaidas.

"Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad vienas žinomas didelis Kauno bankas vienu kartu yra pirkęs pašto ženklų Leipcige gamintų už 20 tūkst. litų gaudamas 10 proc. nuolaidą. Bendrai dabar pradėtas stropus šios bylos tyrimas ir artimiausiu metu laukiama išsiaiškinant naujų aferos bendradarbių ir padėjėjų. Jau nustatyta, kad afera padaryta valstybei nuostolių apie 2 mln. 800 tūkst. litų", – rašė "Lietuvos žinios".

Įvelta prezidentienė?

Tarp pašto ženklų prekybos agentų buvo ir Lietuvos prezidento Kazio Griniaus antroji žmona Kristina Grinienė.

"Prekybos proceso detalės gal nėra tokios svarbios. Kur kas įdomesnis bendresnis klausimas: ar šiuos tarpininkus galima laikyti A.Sruogos aferos dalyviais, ar jie prieš savo valią buvo įtraukti į neteisėtą prekybą", – savo knygoje "Nusikaltimai prie Smetonos" retoriškai klausė jos autorius Bernardas Gailius.

"Lietuvos žinios" rašė, kad kai liudininkai pradėjo duoti parodymus, iš filatelistų bene plačiausiai juos davė ponia K.Grinienė.

"Tarp kita ko liudytoja teismo tardytojui yra pasakojusi apie jos girdėtą pašto ženklų "gamybą" Liepojoje", – rašė "Lietuvos žinios".

Tačiau nei K.Grinienė, nei kiti filatelistai bendrininkavimu nebuvo apkaltinti ir byloje dalyvavo tik kaip liudininkai.

Salonų liūtai

Pats A.Sruoga, užkietėjęs filatelistas, buvo sukaupęs milžinišką kolekciją pašto ženklų. To meto spaudoje tvirtinta, kad jis yra didžiausias pasaulio pašto ženklų kolekcininkas, "su kuriuo ir F.Roosveltas vargu ar galįs lygintis", nors šis buvo laikomas pirmuoju to meto filatelistu pasaulyje.

Taigi pirmosios nepriklausomos Lietuvos kartos turtuoliu tapęs pašto valdybos direktorius A.Sruoga vertėsi pašto ženklais. Tvirtinama, kad jis nurašydavo dalį ženklų ir, užuot juos sudeginęs, parduodavo. Turčius mėgo švaistyti pinigus – restoranuose šimtinėmis prisidegdavo cigarus, o žmonai Paragvajuje esą nupirko kakavmedžių plantaciją.

Ne mažiau turtingas buvo ir klaipėdietis J.Augūnas. Jis buvo "Švyturio" bendrovės akcininkas. "Lietuvos žinios" rašė, kad J.Augūnas "Bielogurskiui buvo paskolinęs 20 tūkst. litų ir žmonos vardu Klaipėdoje nusipirko namus".

"Liudytojo Liorenčio akivaizdoje Augūnas išdavęs 50 tūkst. litų čekį iš Ūkio banko Klaipėdoje", – anuomet rašė "Lietuvos žinios".
Teigiama, kad abu šie ponai buvo tikri salonų liūtai, švaistėsi pinigais ir mėgo pokylius.

Griežta bausmė

1935 m. vykusiame teisme dalyvavo atsakomybėn patraukti: pašto valdybos direktorius A.Sruoga, buvęs Klaipėdos pašto viršininkas J.Augūnas, kasininkas A.Vasiliauskas, Jurkšaitis ir Šimanskas.

Bylos svarstymas vyko 10 dienų, jo metu buvo apklausta daugiau kaip 100 liudytojų.

Remdamasis liudytojų parodymais, teismas A.Sruogą ir kitus bendrininkus pripažino kaltais.

Pašto valdybos direktorius buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų, nusprendus konfiskuoti visą jo turtą.

Buvęs Klaipėdos pašto viršininkas J.Augūnas nuteistas 5 metams, A.Vasiliauskas – trejiems, Jurkšaitis – dvejiems. Nuteistiesiems buvo paskirta atlyginti 2,86 mln. litų pašto valdybai.

Nuo 1935 m. spalio vidurio iki 1935 m. gegužės teismo nuosprendis buvo ginčijamas penkis kartus. Galiausiai nuspręsta A.Sruogai netaikyti turto konfiskavimo. O Vyriausiasis tribunolas Augūno, Vasiliausko ir Jurkšaičio atžvilgiu bylą iš viso nutraukė.

Taigi realią laisvės atėmimo bausmę gavo tik A.Sruoga. Jis nuo suėmimo dienos turėjo kalėti 15 metų, taigi, iki 1948 m. pabaigos.

Kalinius perėmė NKVD

Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, Kauno sunkiųjų darbų kalėjime kalėję asmenys nebuvo paleisti.

Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis atrado A.Sruogos įskaitos kortelę Nr. 1155: "Sruoga Adolfas, sūnus Prano, gimęs 1888 m. kovo 19 d. Biržų apskritis, Vabalininkų valsčius, Baibokų kaimas. Aukštasis inžinerinis išsilavinimas, buvusi gyvenamoji vieta Kaunas, Laisvės alėja 74, dirbo pašto valdyboje ir iš Kauno kalėjimo jis 1941 m. balandžio 29 d. išsiųstas į Pečiorlagą, Komijos autonominę respubliką".

"Galima teigti, kad tai nebuvo trėmimas, bet nuteisimas, tačiau baudžiamojo kodekso straipsnis dokumentuose yra praktiškai neįskaitomas, bet pabraukta, kad jam skirtas kalėjimas ir pataisos darbų lageris. Paskutiniame įraše yra nurodyta, kad bausmės atlikimo laiką skaičiuoti 1933 metų spalio 14 d.", – NKVD įrašus iššifravo P.Girdenis.

Yra dar vienas dokumentas. Tai – LTSR NKVD kalėjime Nr. 1 (Kauno m.) 1940 m. gruodžio 1 d. kalintų asmenų sąrašas.

"Jame pažymėta, kad Sruoga Adolfas, sūnus Prano, 53 m. amžiaus, nuteistas 10 metų. Dokumente pabrėžiama, kad bausmės "liekana" 9 metai ir 11 mėnesių. Sveikas, tinka darbui. Dar anketoje yra grafa "Ar turi šiltų rūbų ir avalynę". Ten nurodyta, kad neturi", – teigė P.Girdenis.
Daugiau duomenų apie garsiausią prieškario aferistą jokių Lietuvos ypatingajame archyve nėra.

Remiantis kai kuriais šaltiniais, A.Sruoga mirė lageryje pirmaisiais kalinimo metais. Tačiau oficialaus patvirtinimo nėra. Nutrūko ir kitų šios bylos dalyvių pėdsakai.

"Lietuvoje tarpukariu buvo labai nedaug valstybinio vogimo. Tarp korupcinių atvejų buvo Lašinių skutimo byla, Sacharino byla ir Pašto ženklų byla. Taigi buvo tik trys garsios bylos, kai valstybės pareigūnai nusikalstamai uždirbo, todėl A.Sruogos nusikaltimas ir buvo toks rezonansinis", – mano žinomas filatelistas Vilius Kavaliauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Francesco Sinibaldi

Francesco Sinibaldi portretas
In the torpor. Sweet serenades and the light of a luminous darkness when a fine bird is singing..... Francesco Sinibaldi

AK

AK portretas
Šiais laikais aferistai užsieniuose tupi, o juos ten seimūnai pagarbiai lanko.

to Teip

to Teip portretas
O gal reikia ir to, kad pasakei kažką blogo apie Seimo narį ar Prezidentą - trys metai sunkiųjų darbų kalėjimo? O juk taip buvo. Gal gražinkim?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Smiltynėje prie Naujosios perkėlos susidarė transporto spūstis
    Smiltynėje prie Naujosios perkėlos susidarė transporto spūstis

    Iš Neringos namo grįžtantys poilsiautojai pakliuvo į transporto spūstį Smiltynėje, prie Naujosios perkėlos. Eismą kontroliavo policijos pareigūnai. ...

    1
  • Atidengtas istorinis paminklas simbolizuos laisvę ir dovanos sėkmę
    Atidengtas istorinis paminklas simbolizuos laisvę ir dovanos sėkmę

    Klaipėda turi dar vieną simbolį, kuris neabejotinai taps traukos objektu. Griaudint motociklams, atidengtas paminklas, skirtas pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M.S.C. Memelland“ ir keliautojui Antanui Poškai atminti. A...

    17
  • Vasarotojai šturmavo paplūdimius: aikštelėse neliko vietos automobiliams
    Vasarotojai šturmavo paplūdimius: aikštelėse neliko vietos automobiliams

    Šiltą ir saulėtą šeštadienį minios poilsiautojų traukė į paplūdimius. Vasarotojų kelionę apkartino transporto spūstys. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai „kamščiuose“ strigo, ne tik grįždami namo, kas jau &...

    3
  • Poilsiautojai toliau traukia į pajūrį: susidarė spūstys, neišvengta avarijų
    Poilsiautojai toliau traukia į pajūrį: susidarė spūstys, neišvengta avarijų

    Šilti, vasariški, saulėti orai ir renginiai poilsiautojus savaitgalį viliojo į pajūrį. Transporto spūstys susidarė ir prie Naujosios perkėlos, ir pakeliui į Palangą. Neišvengta ir eismo įvykių. ...

  • Prašys atiduoti Centrinį paštą
    Prašys atiduoti Centrinį paštą

    Klaipėdos savivaldybė ne tik planuoja įsigyti senojo pašto patalpas, bet ir prašys valstybės, kad atiduotų byrantį Centrinio pašto pastatą, kurį bendrovė "Lietuvos paštas" nusprendė parduoti. ...

    4
  • Miestui – inovatyvūs sprendimai
    Miestui – inovatyvūs sprendimai

    Ateityje Klaipėdoje gali atsirasti daugiau šiuolaikinių technologijų ir įvairių inovacijų, padėsiančių užtikrinti klaipėdiečių saugumą. Pavyzdžiui, apie susidariusias spūstis mieste bus galima sužinoti realiu laiku arba užbėgti už ak...

    4
  • Pradėjo rengti koncesijos sąlygas
    Pradėjo rengti koncesijos sąlygas

    Uostamiesčio savivaldybė toliau ruošiasi 2-osios vandenvietės konversijai. Numatyta, kad šioje teritorijoje išdygs daugiafunkcis sporto objektas. Kadangi jis bus statomas privačiomis lėšomis, pradėtos rengti koncesijos sąlygo...

    1
  • Kelio ženklai sukėlė abejonių
    Kelio ženklai sukėlė abejonių

    Saugaus eismo specialistai aiškinsis, ar Klaipėdos universitetas iš vienos pusės teisėtai uždarė miesto gatvę. Taip pat bus vertinama, ar įstaigos teritorijoje teisingai įrengti kelio ženklai, o jų schema – suderinta. ...

    5
  • KEPA vadovo konkursas: lauks tinkamesnių?
    KEPA vadovo konkursas: lauks tinkamesnių?

    Įvertinus pretendentus Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktoriaus pareigoms eiti, nuspręsta palaukti daugiau pretendentų. Pabrėžiama, kad ieškoma paties geriausio kandidato, kuris gebėtų įgyvendinti ambicingus miesto planus. ...

  • Dėl garbių svečių Jūros šventėje – nežinia
    Dėl garbių svečių Jūros šventėje – nežinia

    Iki Jūros šventės likus mažiau nei savaitei, prieš didįjį renginių maratoną dėliojami paskutiniai akcentai. Kol kas dar nepatvirtinta, ar svarbiausioje uostamiesčio fiestoje dalyvaus Lietuvos valstybės vadovai, tačiau, pasak organizato...

    2
Daugiau straipsnių