Klaipėdos piliavietėje – nauji radiniai

Nukelia į 13 a.

Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje balandį startavę archeologiniai tyrimai jau įpusėjo. Daromos pirmosios išvados.

Anot čia plušančių archeologų, dabar piliavietės teritorijoje yra atkastas pats ankstyviausias Klaipėdos horizontas, nukeliantis į 13 a. antrąją pusę.

„Šiuo atveju tai yra židinių vietos ir 13 a. pab. – 14 a. pr. pastatų struktūros“, – šiuo metu priešpilyje atidengtus fragmentus apibūdino Klaipėdos universiteto archeologas Rokas Kraniauskas.

Aptiko namų liekanų

Vertinant atkastus išlikusių pastatų fragmentus, aiškėja, kad priešpilyje būta nedidelių medinių, karkasinės struktūros namų, rasta pora atviro tipo židinių.

„Čia galėjo gyventi miestiečiai. Matyt, buvo įsikūrusi miesto dalis ir žmonės, kurie dirbo pilyje, ją statė“, – paaiškino R.Kraniauskas.

Archeologai taip pat pastebi, kad čia gyventa nedideliuose, galbūt apie 20 kv. metrų ploto namukuose.

Kol kas buvusiuose statiniuose daug radinių neaptikta – rastas arbaleto antgalis, kablys, ankstyvosios keramikos pavyzdžių, keletas papuošalų.

Užminė mįslę

Tiesa, tyrinėtojas pastebėjo, kad kitoje perkasoje archeologai sprendžia įdomų klausimą, kurį uždavė radiniai. Kasinėjimų metų viename sluoksnių rasta nemažai žmonių kaulų.

„Kol kas negalime atsakyti, ar jie yra atvežti su tuo gruntu, ar paimti iš kokių nors vietos kapinių, buvusių arčiau pilies“, – pastebėjo R.Kraniauskas.

Archeologo teigimu, priešpilyje buvusi gyvenvietė egzistavo nuo 13 iki 15 a. pab., mat šio amžiaus pabaigoje ar 16 a. pr. čia rengiant pylimus miestas buvo perkeltas į dabartinio Klaipėdos senamiesčio vietą.

Posūkis istorijoje

Galima sakyti, kad būtent šioje vietoje ir buvo uostamiesčio pradžia.

„Susiformavusi tokia nuomonė, kad pilis, miestas kūrėsi labai žemoje vietoje. Ir Klaipėdos pavadinimas reiškia klaipyti pėdas tokioje žemoje ir pelkėtoje vietoje. Tačiau, remiantis šių metų tyrimais, mes galime tiksliai atsakyti, kad tai buvo tokia smėlio ir žvyro kalva, iškilusi apie 4 m virš jūros lygio. Pilies pelkėje niekas nestatys, vis dėlto statė natūralioje kalvelėje“, – šiųmetį atradimą, atskleidžiantį uostamiesčio susikūrimo istoriją, įvardijo R.Kraniauskas.

Tyrimų vadovas Gintautas Zabiela pastebėjo, kad  ir anksčiau kelta mintis apie miesto susikūrimo pradžią būtent šioje teritorijoje, tačiau ši įžvalga patvirtinta tik dabar.

„Po šių metų kasinėjimų Klaipėda savo seniausią istoriją rašys arba turėtų rašyti truputį kitaip, jeigu – ne smarkiai kitaip“, – teigė G.Zabiela.

Tyrinėjo griovį

Archeologai taip pat atkasė ir 16 a. griovį. Jame išlikusios medinės konstrukcijos anuomet tvirtino vidinėje griovio pusėje suplūktą žemę.

Tokio dalyko to meto gyventojams teko griebtis todėl, kad šioje vietoje esanti labai biri žemė pati savaime nebūtų išsilaikiusi.

„Tai jau yra ne viduramžių, o velesnės – naujųjų laikų bastėjinės pilies, kai ji buvo padidinta ir supiltas aukštesnis pylimas, griovys. Toliau ten esanti lenta – dar vėlesnio griovio liekana. Pilis visą laiką plėtėsi, buvo stiprinami jos įtvirtinimai, nes tobulėjo karinė technika. Tad teko aukštinti tvirtinimus ir stumti į išorę“, – paaiškino G.Zabiela.

Archeologo teigimu, dabar jau žinoma visa įtvirtinimų raida nuo 14 iki 18 a.