Klaipėdos pradinukai nešioja didžiulius svorius

  • Teksto dydis:

Kas penktas Klaipėdos moksleivis skundžiasi per sunkia kuprine, o pasvėrus moksleivius ir jų  kuprines, paaiškėjo, kad labai sunkias kuprines su savimi nešiojasi kas dešimtas uostamiesčio 1−6 klasių moksleivis.

Kas penktas Klaipėdos moksleivis skundžiasi per sunkia kuprine, o pasvėrus moksleivius ir jų  kuprines, paaiškėjo, kad labai sunkias kuprines su savimi nešiojasi kas dešimtas uostamiesčio 1−6 klasių moksleivis.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras kuprinių svėrimo akciją bendrojo lavinimo mokyklose vykdė rugsėjo mėnesį. Akcijos metu buvo pasverti 1−6 klasių mokiniai ir jų kuprinės, joje dalyvavo 7 183 mokiniai.

“Akcijos tikslas – atkreipti mokinių ir tėvų dėmesį į mokyklinių kurinių svorį, turinį bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai. Sunkesnės nei 10 procentų vaiko svorio kuprinės nešiojimas gali sukelti nugaros skausmus, skatina stuburo iškrypimą ir netaisyklingą laikyseną. Tendencijos Klaipėdoje išlieka panašios kaip ir pernai – labai sunkias kuprines nešiojasi kas vienuoliktas 1−6 klasių uostamiesčio moksleivis“, – apie akciją pasakojo Dainora Bielskytė, Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistė.

FAKTAI APIE KLAIPĖDOS MOKSLEIVIŲ KUPRINES:

Kuprinių svorio įvertinimas

• Akcijos metu pasvėrus mokinius ir jų kuprines paaiškėjo, kad kas antro (52,7 proc.) 1−6 klasės mokinio kuprinės svoris yra optimalus, t.y. sudaro iki 10 proc. vaiko svorio. Lyginant šiuos duomenis pagal klases, pastebėta, kad didižiausia optimalaus svorio kuprinių buvo tarp 6 klasių mokinių (66,5 proc.). Lyginant šiuos duomenis pagal lytį, matyti, kad didesnė dalis berniukų nei mergaičių nešioja optimalaus svorio kuprines (55,3 proc. berniukų ir 50,1 proc. mergaičių).

• Beveik kas dešimto (9 proc.) akcijoje dalyvavusio mokinio kuprinė buvo labai sunki, t.y. viršijo 15 proc. vaiko svorio, jų didžiausia dalis buvo tarp 2 klasių mokinių – 13 proc. Didesnė dalis mergaičių nei berniukų nešioja labai sunkias kuprines (10,3 proc. mergaičių ir 7,8 proc. berniukų).

• Lyginant kuprinių svorio pasiskirstymą su 2011 m. ir 2012 m. rezultatais, matyti, kad situacija yra stabili – labai sunkias kuprines nešioja apie 9 proc. mokinių.

Kuprinių tipas

• Pastebėta, kad tarp mokinių dominuoja kuprinės su dviem diržais, jas turi 96,6 proc. 1−6 klasių mokinių.
• Kuprinių su vienu diržu nė vienas pirmokas neturėjo, jų daugiausia turėjo penktokai ir šeštokai (atitinkamai 5 proc. ir 10 proc.). Taip pat šių kuprinių turėjo daugiau mergaičių nei berniukų (atitinkamai 4,2 proc. ir 1,1 proc.).
• 66,2 mokinių kuprinės yra su atšvaitais, jų didžiausia dalis – tarp pirmokų ir antrokų, beveik 100 proc. šių mokinių kuprinės turi atšvaitus. Lyginant mergaites su berniukais, didelių skirtumų nepastebėta – atšvaitus prie kuprinės arba kuprinė, kurioje pritvirtinti atšvaitai, turėjo 68 proc. mergaičių ir 65 proc. berniukų.

Kuprinių nešiojimo būdas

• Įvertinus kuprinių nešiojimo būdą pastebėta, kad 93,5 proc. mokinių kuprinės yra nešiojamos ant abiejų pečių, 5,7 proc. mokinių – ant vieno peties, o rankoje – 0,8 proc.
• Ant dviejų pečių nešiojamų kuprinių turėjo daugiau berniukų nei mergaičių (atitinkamai 95,8 proc. ir 91 proc.).
• Ant vieno peties nešiojamų kuprinių daugiausia turėjo penktokai ir šeštokai – atitinkamai 9,4 ir 16,2 proc. Šių kuprinių daugiau turėjo mergaičių nei berniukų (atitinkamai 8 proc. ir 3,6 proc.).

Mokinių nuomonė apie kuprinės svorį
• Siekiant įvertinti mokinių nuomonę apie kuprinių svorį, buvo vaikų klausiama “ar tau kuprinė yra sunki?”.
• Beveik kas penktas (18,6 proc.) mokinys atsakė, kad jo kuprinė yra per sunki, jų didžiausia dalis buvo tarp šeštokų (22,9 proc.).
• Beveik kas penkta mergaitė (22,3 proc.) ir beveik kas septintas berniukas (15 proc.) teigė, kad kuprinė yra per sunki.

Rekomendacijos, kurios skirtos vaikams ir jų tėveliams:

• Mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.
• Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių moksleiviams – ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių moksleiviams – ne daugiau kaip 1 kg.
• Optimalaus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. moksleivio kūno masės.
• Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. moksleivio kūno masės.
• Kuprinės rankena turi tilpti vaiko delne, diržai reguliuojami, nesmukti ir neveržti. Diržų plotis 3,5−8 cm.
• Diržus visada reikia užsidėti ant abiejų pečių.
• Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau juosmens.
• Sunkiausius daiktus reikia dėti į kuprinės dalį, kuri yra arčiausiai nugaros.
• Daiktus reikia susidėti taip, kad jie neslidinėtų po kuprinės vidų.
• Kasdien reikia prižiūrėti kuprinės turinį ir susidėkite tik tai dienai reikalingus daiktus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

abc

abc portretas
galima pagalvoti, kad kauno pradinukai nešioje kitokį svorį, sugadins stuburus ir kam tas rūpi?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čempionų titulą apgynusiam „Dragūnui“ – sveikinimai
    Čempionų titulą apgynusiam „Dragūnui“ – sveikinimai

    Lietuvos rankinio lygos čempionų titulą apgynusius Klaipėdos „Dragūno“ rankininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Rankininkams, jų treneriams bei komandos vadovams Klaipėdos meras linkėjo nenuleisti kartelės. ...

  • Septynių vaikų mamai – valstybės apdovanojimas
    Septynių vaikų mamai – valstybės apdovanojimas

    Ketvirtadienį miesto rotušėje pagerbta klaipėdietė Ona Kajutienė. 78-erių moteris įvertinta už tai, kad užaugino ir gerai išauklėjo septynis vaikus – penkias dukras ir du sūnus. Už tai jai įteiktas ordino „Už nuopelnus L...

  • Nušvito Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas
    Nušvito Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas

    Trečiadienio vakarą pirmą kartą nušvito dalies Klaipėdos universiteto statinių fasadai. Nuo šiol dalis universiteto statinių taip bus apšviesti kiekvieną vakarą. Aktyvių miestiečių pasiūlytą idėją įgyvendino Klaipėdos mie...

    1
  • Už vazonus Teatro aikštėje – 18 tūkst. eurų
    Už vazonus Teatro aikštėje – 18 tūkst. eurų

    Visai neseniai Teatro aikštė buvo papuošta šešiais įmantriais vazonais, čia pastatyta ir tiek pat suoliukų. Nors dabartinis aikštės įvaizdis daugumai gyventojų patinka, šiam grožiui nenusileidžia ir jo kaina. ...

    18
  • M. Mažvydo alėjoje nuo benamių ginasi grotomis
    M. Mažvydo alėjoje nuo benamių ginasi grotomis

    Uostamiesčio vargetos įvarė verslininkus į kampą – M.Mažvydo alėjoje aplink prekybos centrą nuolat besitrinančius benamius šie bando išvaikyti apsitvėrę geležinėmis grotelėmis. ...

    6
  • „Achema“ už SGD terminalo išlaikymą sumokės 239 mln. eurų
    „Achema“ už SGD terminalo išlaikymą sumokės 239 mln. eurų

    Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ už suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą per 10 metų – iki 2024-ųjų sumokės 239 mln. eurų, teigia „Achemos grupės“...

    6
  • Daugiabučių gyventojus įsiutino ženklas
    Daugiabučių gyventojus įsiutino ženklas

    Laukininkų gatvės gyventojai antradienį ryte net žagtelėjo, išvydę gatvės pradžioje atsiradusį kelio ženklą, draudžiantį automobiliams ne tik stovėti, bet ir sustoti. Žmonės lieja pyktį, nes daugiabučių kiemuose vyksta atviros kovos u...

    8
  • Pratybos „Ugninis griausmas“ persikėlė į pajūrį
    Pratybos „Ugninis griausmas“ persikėlė į pajūrį

    Netiesioginės ugnies paramos padalinių pratybos „Ugninis griausmas“, po savaitės kovinių šaudymų į sausumos taikinius, šią savaitę persikėlė į pajūrį, kur vykdomi kompleksiniai šaudymai į taikinius jūroje. ...

    13
  • Nidoje – naujas paplūdimys: kviečia maudytis išvalytose Kuršių mariose
    Nidoje – naujas paplūdimys: kviečia maudytis išvalytose Kuršių mariose

    Šiais metais Nidoje galėsime drąsiai maudytis ne tik jūroje, bet ir Kuršių mariose. Tokias naujoves LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pristato Aušra Feser, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. ...

    3
  • Mokslinis žvilgsnis į Baltijos jūros ekonomiką
    Mokslinis žvilgsnis į Baltijos jūros ekonomiką

     Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykla įrodė, kad yra tapusi pasaulinio lygio jūreivystės ir uosto ekonomikos mokymo įstaiga. ...

Daugiau straipsnių