Klaipėdos r. ieškoma išeities dėl dulkančių kelių

Šiandien pasitarime pas direktoriaus pavaduotoją Vilmą Daukšienę aptarta galimybė kelius laistyti vandeniu iš naftos telkinių. Daug rajono kelių dar yra neasfaltuoti, todėl vasarą jie skendi dulkėse. Dėl to gyventojams kyla nemažai nepatogumų. Palaistytas naftos telkinių vandeniu kelias nebedulka. Anksčiau žvyrkelius laistydavo bendrovė „Geonafta“, tačiau dabar jie nebelaistomi.

Problemą inicijavo bendruomeninių atstovai - Klaipėdos rajono bendruomeninių organizacijų susivienijimo valdybos pirmininkė Lijana Simonaitytė ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Girkalių bendruomenės pirmininkas Rimantas Martinkus.

Į pasitarimą atvykęs „Geonafta“ gamybos direktorius Kęstutis Ivanauskas informavo, kad prašymų laistyti žvyrkelius sulaukia labai daug.

„Išgaunant naftą iš tų pačių sluoksnių išgaunamas ir vanduo, kuriuo būtų galima laistyti kelius. Dabar toks vanduo pumpuojamas atgal - ten, iš kur išgaunamas. Prieš keletą metų dalį vandens skirdavome aplinkinių kelių laistymui. Pasklido kalbos ir dauguma žmonių norėdavo, kad laistytume kelius jų gyvenamosiose vietovėse, tačiau prieš keletą metų kilo triukšmas. Gyventojai skundėsi, kad teršiame gamtą, nes neturėjome Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimo“, - kalbėjo direktorius.

Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiojo specialisto Algimanto Pagojaus, Atliekų tvarkymo taisyklės numato, kokias atliekas galima pilti į aplinką. Gręžinių atliekose yra chloridų, todėl jos turi būti atitinkamai tvarkomos. „Kadangi nėra atlikto poveikio aplinkai vertinimo, negalime išduoti leidimo pilti atliekas į aplinką. Jeigu būtų atliktas tyrimas, kuris įrodytų, kad vanduo iš naftos telkinių aplinkai nekenksmingas, tuomet būtų galima jį naudoti kelių laistymui“, - sakė Algimantas Pagojus. Beje, toks tyrimas gali kainuoti nuo keliolikos tūkstančių litų.

Bendrovė „Geonafta“ tyrė naftos telkinių vandenį, kai gręžiniai buvo pradėti eksploatuoti. Tyrimai parodė, kad vandenyje yra sunkiųjų metalų - magnio, cinko, kobalto, švino. Žvyrkeliai nedulkėtų, jeigu būtų laistomi ir paprastu, tačiau itin druskingu vandeniu. Maždaug 1 kubiniam metrui vandens reikėtų apie 100 kilogramų druskos. Tai brangu, todėl kelininkai druskingu vandeniu laisto tik pagrindines automagistrales.

Rimantas Martinkus domėjosi, ar kitur pasaulyje vanduo iš naftos telkinių naudojamas kelių laistymui. Kaip sakė „Geonafta“ atstovas, pas mus išgaunama nafta slūgso Kambro uolienose. Šios uolienos yra seniausios pasaulyje, jų amžius siekia 500 milijonų metų. Niekur pasaulyje iš tokių senų uolienų nafta neišgaunama, dėl to mūsų vanduo iš naftos telkinių yra druskingesnis negu kitur.

Pasitarime nuspręsta siūlyti bendruomeninių organizacijų atstovams dėl esamos situacijos kreiptis į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai skyrių, kurio darbuotojai įvertintų problemą ir patartų.


Šiame straipsnyje: dulkėti keliaidulkės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nori Europos jaunimo sostinės titulo
    Nori Europos jaunimo sostinės titulo

    Klaipėda sieks tapti Europos jaunimo sostine 2020 metais. Tikimasi, kad tai padės ugdyti ir išlaikyti mieste jaunuosius talentus. Tačiau yra ir abejojančių tokių titulų nauda. ...

    4
  • Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas
    Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas

    Septyniose uostamiesčio progimnazijose ir gimnazijose bus įrengtos modernios ugdymo erdvės. Vienose numatoma atnaujinti sporto sales, kitose bibliotekas-skaityklas. ...

    2
  • Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“
    Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“

    Jachta „Lietuva“ turi būti kapitališkai suremontuota ir toliau reprezentuoti Klaipėdą bei visą šalį – tokią poziciją išsakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi lėšų skyrimui &scaro...

    7
  • Sankryžos rekonstrukcija baigta
    Sankryžos rekonstrukcija baigta

    Pamario, Audros ir P.Lideikio gatvių sankryžoje jau įrengtas turbožiedas. Tereikia sutvarkyti dokumentus, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudoti ir perduotas savivaldybei. ...

    5
  • Kultūrų centro direktorė negali nedainuoti
    Kultūrų centro direktorė negali nedainuoti

    Gyvendamas svečioje šalyje kiekvienas mūsų trokšta jaustis tarsi namie. Tuo tiki ir Jelena Butkevičienė, atlikusi didelį darbą ir Klaipėdoje subūrusi įvairių tautų atstovus – nuo žydų iki armėnų – po vienu, Tautinių k...

  • Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai
    Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai

    Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Im...

    11
  • Šilumos laukti nebeverta
    Šilumos laukti nebeverta

    Geri orai baigėsi, savaitgalis ir artėjančios savaitės pradžia bus drėgna bei vėsi. Šilumos sinoptikai patarė nebelaukti. ...

    1
  • Savivaldybė svarsto investuoti į Klaipėdos universitetą
    Savivaldybė svarsto investuoti į Klaipėdos universitetą

    Klaipėdos miesto savivaldybė nori glaudžiau bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu (KU), meras Vytautas Grubliauskas aiškina, kad savivaldybė galėtų prisidėti ir finansiškai. ...

    5
  • Smiltynės jachtklubas žada sutvarkyti pakrantę
    Smiltynės jachtklubas žada sutvarkyti pakrantę

    Smiltynės jachtklubas puoselėja mintį sutvarkyti šalia esančią pakrantę, kuri dabar nesiderina prie gražios įstaigos aplinkos. Norima, kad greta plytinti teritorija virstų patrauklia rekreacine zona. ...

    2
  • Klaipėdos mieste – nauja gatvė
    Klaipėdos mieste – nauja gatvė

    Klaipėdoje atsiras nauja gatvė, kuriai bus suteiktas Šilėnų gatvės pavadinimas. Ši arterija drieksis šalia Arimų gatvės. ...

    7
Daugiau straipsnių