Klaipėdos savivaldybė nusitaikė į žuvų aukcioną

Uostamiesčio valdžia svarstys galimybę perimti Žuvininkystės produktų aukcioną ir Mažųjų žvejybinių laivų prieplauką. Manoma, jog tai išsklaidytų kalbas apie įstaigos privatizavimą, išspręstų konfliktą tarp mažųjų laivų ir valčių bendrijos „Smiltelė“ ir gyventojų.

Trečiadienį vykusiame Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila tvirtino, kad anksčiau Žemės ūkio ministerijos prašyta Žuvininkystės produktų aukcioną perduoti žvejų bendruomenei – jų asociacijoms.

Anot jo, tokiu būdu būtų išsklaidytos kalbos apie tai, jog aukcionas bus privatizuotas. Tačiau gautas atsakymas, kad žvejų prašymas nėra argumentuotas. Prašyta pateikti argumentus.

„Dėl to norime, kad aukcioną, taip pat ir prieplauką perimtų savivaldybė. Miestas turėtų objektą, kuris duotų naudos. Jau dabar įstaiga gauna nedidelį pelną“, – tvirtino asociacijos pirmininkas.

Anot A.Bargailos, jei savivaldybė perimtų aukcioną, būtų geriau ir žvejams. Gal tada į įstaigos stebėtojų tarybą patektų ir žvejai. Dabar jų nėra nė vieno, nors kelis kartus kreipėsi dėl įtraukimo.

Žvejybos Baltijos jūroje departamento vadovas Vaclovas Petkus tvirtino, kad penkerių metų laikotarpis, kada aukcioną turėjo valdyti Žemės ūkio ministerija, nes buvo gauta ES parama, baigėsi vasarį. Ministerija neturi tikslo toliau valdyti įstaigą. Tad galima priimti sprendimus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, idėja, kad savivaldybė perimtų aukcioną ir prieplauką yra simpatiška.

„Kiekvienas uosto gabaliukas teikia naudą valstybei, miestui. Tačiau reikėtų palaukti, kol bus atliktos dvi studijos: Uosto direkcijos detalusis planas ir Uosto plėtros strategijos. Pirmiausia savivaldybė turėtų rūpintis aukciono perėmimu, o po to krantinių, uostelio“, – tvirtino direktorius.

E.Gentvilas taip pat pabrėžė, kad, jei savivaldybė nori perimti krantines, tai jai kainuos. Reikės prižiūrėti, remontuoti krantines, pasirūpinti jų pasais. Vien eksploatacija atsieitų 0,5 mln. litų per metus.

Tarybos narys Vidmantas Plečkaitis tvirtino, jog reikalingos lėšos nebūtų problema. Reikėtų paskaičiuoti, kiek iš viso reikėtų pinigų perėmimui.

„Jei savivaldybė perimtų prieplauką, baigtųsi mažųjų laivų ir valčių bendrijos „Smiltelė“ ir gyventojų pykčiai. Galėtume išvalyti ir Smiltelės upės atkarpą, nes ji baigia užakti“, – teigė tarybos narys.

Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija nusprendė kreiptis į uostamiesčio merą dėl darbo grupės, kuri pirmiausia išsiaiškintų galimybes perimti aukcioną, o po to uostelį.