Klaipėdos savivaldybės skola perkops 100 mln. litų

Miesto tarybos opozicija piestu stojo prieš savivaldybės ketinimus imti dar vieną paskolą, nes esą pasiskolinti pinigai naudojami neūkiškai.

Savivaldybės administracija kuo skubiau iš bankų nori pasiskolinti 5,3 mln. litų ne ilgesniam nei 10 metų terminui.

Pinigų reikia koofinansuoti ES projektus ir padengti netinkamomis pripažintas išlaidas. Pinigus numatyta išleisti prisidėti prie dviejų piliavietės sutvarkymo projektų, Kretingos g. 44 pastato pritaikymo socialinėms reikmėms, šešių švietimo įstaigų rekonstrukcijos, J.Janonio ir Joniškės gatvės remonto.

Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė vakar politikams priminė, kad jie paskolos ėmimui jau beveik pritarė tada, kai vasarą tvirtino miesto biudžetą. Jo pajamų suplanuota daugiau nei išlaidų, todėl jau tada buvo aišku, kad 11,3 mln. litų reikės skolintis.

6 mln. litų savivaldybė jau buvo pasiskolinusi, bet dar neišleidusi, todėl nauja paskola ir planuojama 5,3 mln. litų dydžio.

„Ar tikrai reikia skolintis pinigų, juk visi žinome, kad šiemet į miesto biudžetą surenkama daugiau pinigų nei planuota, tad juos ir galima panaudoti koofinansuoti tuos projektus, kuriuos reikia?“ – klausė miesto tarybos opozicijos atstovas Arūnas Barbšys.

A.Špučienė dar kartą priminė miesto politikams, kad jie patys savivaldybės administraciją įpareigojo viršplanines biudžeto lėšas, jei tokių bus, pirmiausia panaudoti pakeisti darželiuose langus, pagerinti gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą, 5 proc. padidinti tiek sumažintą biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio fondą.

„Taigi, viršplaninės lėšos ir bus naudojamos einamiesiems reikalams“, - pabrėžė A.Špučienė.

Tokį paaiškinimą A.Barbšys pavadino atsikalbinėjimu. „Esu įsitikinęs, jog viršplaninės lėšos naudojamos netikslingai ir ne tik tiems reikalams, kuriems pinigus leisti įpareigojo miesto taryba. Kažkodėl atrodo, kad jei projektas kažkam gražiai skamba, jam skiriami pinigai, jei ne – tai ne“, - kalbėjo politikas.

Jis buvo vienintelis, kuris balsavo prieš leidimą imti paskolą, aštuoni politikai susilaikė, o 20 buvo už.

Savivaldybei pasiskolinus dar 5,3 mln. litų, paskolų portfelis išsipūs iki 101,350 mln. litų.

Aptarnauti naują paskolą kasmet reikės nuo 220 iki 240 tūkst. litų mokėti palūkanas.