Klaipėdos širdis plaks nauju ritmu

Per ilgus šimtmečius ne vieną gaisrą, antpuolį patyrusi Klaipėdos piliavietės teritorija, nors ir netekusi didingų mūrų, pamažu prikeliama naujam gyvenimui. Neabejojama, jog reprezentacinė uostamiesčio vieta ilgainiui taps dar vienu klaipėdiečių ir miesto svečių traukos tašku.

Laukia rimti darbai

Viename svarbiausių Klaipėdos ir viso pajūrio regiono išlikusių kultūros paveldo objektų – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekse – šiuo metu įgyvendinamas projektas „Esamų Klaipėdos pilies princo Frydricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų“, kuris užsitikrino 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paramą.

Uostamiesčio savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė pasakojo, kad vien praėjusiais metais buvo atilikta darbų už 786 tūkst. litų, apie 50 proc. sumos sudarė europinės paramos lėšos. Šiemet planuojama darbų už 1 mln. 940 tūkst. litų.

Projekto įgyvendinimo metu numatyta ne tik restauruoti princo Frydricho ir princo Karlo bastionų ir šiaurinės, rytinės kurtinos atramines sienutes, bet ir konservuoti bei restauruoti archeologinius mūrus, grindinių atodangas, suremontuoti juos dengiančias stogines, sutvarkyti pilies kiemą, klojant dangą, žyminčią pilies rūmų bei išorinių bastionų ir kurtinų kontūrus, taip pat įrengti informacijos centrą, smulkiąją architektūrą, bastionų apšvietimą.

Teiks naują paraišką

Savivaldybės atstovės teigimu, iki šiandien suremontuota stoginė, sumontuota apšvietimo sistema, tvarkomas kiemas, dar laukia nemažai restauravimo darbų.

„Darbai vyksta pagal parengto techninio projekto I etapą. Kadangi buvo gautas mažas finansavimas, šiame etape išskyrėme nedidelę stadiją, kad būtų įgyvendinti tvarkybos darbai, kad bent viešoji erdvė būtų pritaikyta įvairiems renginiams, lankytojams“, – kalbėjo valdininkė.

Pašnekovės teigimu, jei viskas vyks sklandžiai, kaip iki šiol, projektą planuojama pabaigti laiku – 2014-ųjų antroje pusėje.

„Iki birželio 1-osios turime pateikti naują paraišką, numatomų darbų apimtis – 12,5 mln. litų. Iki rytinės kurtinos, dažų sandėlio atvesime dalį tinklų, atsiras konferencijų salė, buvusio dažų sandėlio patalpa turėtų būti pritaikyta ekspozicijoms. To paties techninio projekto rėmuose – ir šiaurinė kurtina, parodiniai plotai muziejui“, – į ateitį žvelgė pašnekovė.

Ne pakelės objektas

Specialistų teigimu, šiandien piliavietės teritorija vertinama kaip išskirtinė nacionalinė vertybė, turinti architektūrinę, urbanistinę, istorinę-asociatyvinę vertę bei teikianti savitumą Klaipėdos senamiesčiui, kurianti miesto įvaizdį.

2002 m. Klaipėdos piliavietėje, princo Frydricho poternoje, atidarytas Pilies muziejus. Ekspozicija supažindina su XIII–XVII a. miesto ir pilies raida. Eksponuojami įvairių epochų miesto ir pilies maketai, piešiniai, planai, dokumentai, ginklai. Įrengtas šiuolaikiškas kompiuterinis terminalas su interaktyviais ekranais.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys įsitikinęs, jog piliavietės rekonstrukcijos projektas svarbus ne tik miestui, bet ir visai valstybei.

„Tai ne kažkoks nuošalėje, pakelėje esantis objektas, o labai svarbi besiformuojančios turizmo zonos dalis, kuri dabar beveik vienintelė lieka neišvystyta. Turiu galvoje Dangės pakrantes, Kruizinių laivų terminalą – tai yra daug metų trunkantys darbai, bet jie jau duoda puikius rezultatus. Piliavietės projektui šia prasme reikia stipriai judėti“, – įsitikinęs J.Genys.

Vilios senaisiais amatais

Pašnekovo teigimu, Klaipėdai trūksta patrauklių objektų, ypač kalbant apie miesto reprezentaciją, tam tikrą infrastruktūrą, kuri turistus mieste sulaikytų ilgiau.

„Girdžiu kartais sakant – atkursite pylimus, o kas iš to. Bet mes kalbame ne tik apie formą, bet ir apie tai, kad toje formoje atsiranda turinys. Turime labai įdomią ekspozicinę koncepciją – tai yra dar papildyti ekspoziciją bent jau po šiaurine kurtina. Manau, kad būtų labai patrauklu rekonstruoti vieną Klaipėdos archeologų ištirtų kvartalų – kalbu apie Didžiojo Vandens skverą. Padaryti kažką atraktyvavus, teatrališko, pavyzdžiui, kad būtų galima pavaikštinėti po tą miesto kvartalą. Taip pat planuojame, kad galėtų atsirastų ir nedidelė Antrojo pasaulinio karo ekspozicija, kuri atvykstantį žmogų kai kada domina žymiai labiau nei kalbos apie neolitą ar paleolitą. Labai tikiu, kad atsiras ir patrauklūs, įdomūs užsiėmimai – pavyzdžiui, senųjų amatų edukaciniai centrai. Tai pasaulyje nėra retenybė, tačiau Klaipėdoje to neturime. Taigi turinys ir forma yra tie atsakymai, kodėl reikia stengtis, ieškoti lėšų, Klaipėdos piliavietės teritorija miestui yra be galo svarbi“, – neabejoja J.Genys.

Pašnekovas pripažino, jog šiuo metu įgyvendinamo projekto darbai – tik lašas didelėje laukiančių iššūkių jūroje.

„Tai labai nedidelis procentas to, kiek reikia padaryti. Be abejo, esame realistai, žinome, kad pinigai nesimėto, todėl darbus reikia skirstyti į etapus ir juos palaipsniui įgyvendinti“, – kalbėjo istorikas.

Vizitinė kortelė

Projekto pavadinimas: „Esamų Klaipėdos pilies princo Frydricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų“.

Veiksmų programa: „Sanglaudos skatinimo veiksmų programa“.

Bendra projekto vertė: 3 mln. 343 818 Lt.

Projektui skirtas finansavimas: 1 mln. 500 tūkst. Lt.

Iš jo ES dalis: 1 mln. 500 tūkst. Lt.

Projektui išmokėta lėšų: 340 tūkst. 907,44 Lt.

Iš jo ES dalis: 340 tūkst. 907,44 Lt.

Šaltinis: esparama.lt.

Klaipėdos pilies ištakos

Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente. Didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais kalavijuočiai prie Dangės žiočių pastato medinę pilį, kuri pavadinama Memelburgu. Pilį sudarė branduolys, kur stovėjo rentiniai pastatai, ir du priešpiliai, kurie kartu su pilimi buvo apsupti grioviais ir pylimais su palisadomis. Medinę pilį bei greta buvusius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus saugojo medinis gynybinis bokštas, pastatytas pačioje Kuršių marių pakrantėje – bergfrydas. Pilį su priešpiliais jungė tiltas. Senamiesčio reljefo rekonstrukcija leidžia pirmąją pilies vietą lokalizuoti kairiajame Senosios Dangės krante. Tuo metu upės vaga ties dabartine Teatro aikšte dalijosi į kelias atšakas ir senvages, sudarydama salas, iš kurių vienoje ir stovėjo pilis. Dešiniajame upės krante buvo planuojamas statyti miestas, kurį su priešpiliais taip pat turėjo jungti tiltas. Kadangi medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, 1253 m. mūrinės pilies statybai jau buvo pasirinktas dešinysis Dangės krantas, kur turėjo kurtis miestas. Pilis ir gynybinės sienos baigtos statyti tais pačiais metais.

Svarbios istorijos datos

1252 m. prie Dangės žiočių pastatoma medinė Ordino pilis.

1253 m. kitoje, aukštesnėje, vietoje pastatoma mūrinė Ordino pilis

1330–1340 m. pilis perstatoma (spėjama)

1379 m. lietuviai sudegina miestą ir pilį

1393 m. pastatytas (atstatytas?) pilies bergfrydas

1393 m. žemaičiai užpuola miestą ir bando paimti pilį

1399 (1401) m. pilyje prasideda dideli perstatymai

1402 m. darbus nutraukia užpuolę žemaičiai

1409 m. Klaipėdos pilis jau perstatyta

1414 m. lietuviai sudegina miestą ir paima pilį

1422 m. statybos pilyje. Aplink pilį pradedami kasti grioviai ir pilti pylimai

1425 m. istoriniuose šaltiniuose paminima pilies basta ir „antrieji pilies grioviai“

1438 m. istoriniuose šaltiniuose minimas bokštas, kuriame kalėjo belaisviai

1440–1441 m. baigti pilies išoriniai sutvirtinimai

1454 m. žemaičiai užima Klaipėdą, sudegina dalį pilies

1457 m. gdanskiečiai sudegina pilies bastą

1472 m. lietuviai paima pilį

1516–1519 m. Klaipėdos pilis tvirtinama pylimais - bastėjomis

1520 m. Gdansko karo laivai puola pilį

1529 m. statybos pilyje

1538- ~1550 Klaipėdos pilis kapitaliai perstatoma

1546 m. istoriniuose šaltiniuose paminimas naujas Didysis bokštas, stovi ir senasis, kuriame buvo kunigaikščio kambariai

1559 ir 1598 m. pateikiami siūlymai supilti bastionus aplink pilį

1627 m. Klaipėdos pilis sutvirtinama bastionais

1629 m. pilį nuniokoja švedai

1660 m. pilis sudega

1660–1666 m. pilis atstatinėjama

1667 m. gaisras pilyje. Nukenčia pietinis ir vakarinis korpusai

1669 m. naujas gaisras pilyje padaro didelių nuostolių

1686 m. rekonstruojami bastionai

1756–1763 m. tobulinama bastioninė sistema

1770 m. pilies sunykimo pradžia. Pradedami pardavinėti ir naikinti išoriniai įtvirtinimai

1872–1874 m. nugriaunami paskutiniai pilies mūraiŠaltinis: mlimuziejus.lt.