„Klaipėdos Smeltės“ vizija virsta realybe

Buvusio žvejybos uosto, dabar laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorija virsta didžiuliu konteinerių paskirstymo centru. Didesnės apimties jis turėjo funkcionuoti jau šiemet. Dėl susivėlinusių uosto 90-96 krantinių statybų dideli krovos planai perkeliami į kitus metus.

Palankesnė situacija

„Dabar jau viskas yra aiškiau. Uosto direkcija iki metų pabaigos pažadėjo baigti rekonstruoti 90–96 krantines. Mes patys spalio pradžioje oficialiai įbetonuosime konteinerių paskirstymo centro statybos pradžios kapsulę. Dar šį mėnesį, tikimės, rugsėjo 30–ąją, priimsime Suomijoje pagamintą specialiai konteineriams iš didelių laivų iki 12 tūkst. TEU krauti skirtą STS kraną“, – aiškino bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

R.Juška akcentavo žymiai palankesnį ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir jos vadovo Arvydo Vaitkaus, bet ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus dėmesį šio konteinerių terminalo vystymui Klaipėdos uoste.

Konteinerių paskirstymo centro kūrimo „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje procesas tęsiasi net nuo 2008–ųjų. Buvusio žvejybos uosto teritorijoje baigiami griauti seni pastatai. Ilgai truko įvairių planų rengimas, projektavimai, statybų dokumentų rengimai. Dar ilgiau užsitęsė Uosto direkcijos ginčai su rangovais dėl krantinių statybos užbaigimo jas pritaikant konteinerių terminalui.

Vėluojama maždaug metus. „Klaipėdos Smeltė“ turi įsipareigojimų bankams, pagrindiniam savo klientui MSC laivybos kompanijai. Jei MSC nebūtų tiesiogiai susijusi su „Klaipėdos Smeltės“ pagrindiniu akcininku konteinerių terminalų operatore kompanija „Terminal Investment Limited“, ji būtų pasirinkusi kitą terminalą Baltijos jūros regione arba būtų pareikalavusi iš „Klaipėdos Smeltės“ kompensacijų dėl laiku nevykdomų įsipareigojimų. Dabar MSC su vėlavimais taikstosi ir su nerimu žvelgia, kaip pirma pasaulyje konteinerių gabenimo laivybos kompanija „Maersk Line“ didina konteinerių srautus per Gdansko konteinerių skirstymo centrą, nors apie idėją kurti tokį centrą Baltijos jūros regione pirmoji prabilo kaip tik MSC. Ir tokio centro vieta – Klaipėdos uostas.

Unikalūs statiniai

Pro R.Juškos kabineto langą matosi šalia administracijos pastato statomas konteinerių krovos technikos aptarnavimo centras – mechaninės dirbtuvės. Jo aukščiausia dalis  bus iki 35 metrų aukščio. Pastatas bus pastatytas šiemet iki šalčių, kad per žiemą būtų galima atlikti visus vidaus įrengimo ir apdailos darbus. Tai bus unikalus statinys ne tik Klaipėdos uoste, bet ir Europos konteinerių terminalų istorijoje.

Dirbtuvės į vidų priims per 30 metrų aukščio RTR kranus. Dabar tokių kranų yra du, o iš viso jų bus septyni.

Didieji STS kranai, taip pat visiškai surinkti, keliaus į „Klaipėdos Smeltę“. Pirmasis – šiemet rugsėjo pabaigoje, antrasis – kitų metų vasarį, trečiasis – kitų metų gegužę. Gal po 4–6 metų, kai tik bus rekonstruotos 97–100 krantinės, planuojama įsigyti dar tris didžiausio pajėgumo STS kranus.

Šiuo metu vyksta ir įprastų bei vadinamųjų Ref konteinerių (skirti šaldytiems kroviniams), blokų aikštelių statyba. Iš viso dabartinės „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje bus 21 blokas konteineriams sandėliuoti. Iš jų trys blokai–Ref konteineriams su specialiomis etažerėmis ir elektros prijungimo lizdais. Dar devyni konteinerių sandėliavimo blokai bus įrengti buvusio „Progreso“ teritorijoje, kuri virsta didžiule aikšte. Viename bloke vidutiniškai talpinama apie 800 konteinerių. Vienu metu „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje jų planuojama laikyti iki 23 tūkstančių. Kartu su tuštiems konteineriams laikyti, kroviniams į juos krauti pritaikoma buvusio „Progreso“ teritorija iš viso vienu metu bus galima sandėliuoti iki 30 tūkst. 6 metrų ilgio jūrinių konteinerių (TEU).

Įvažiavimo problema

„Klaipėdos Smeltės“ teritoriją neatpažįstamai keičia konteinerių paskirstymo centrui įrengti imtos paskolos – per 250 mln. litų. Apie 110 mln. litų skirta krovos technikai įsigyti, daugiau nei 120 mln. litų statyboms, kita dalis mokymams, įrangos ir kitos technikos įsigijimo reikmėms, teritorijos formavimui.

Per teritoriją tiesiami nauji inžineriniai tinklai ir komunikacijos, atvestos galingesnės elektros maitinimo  linijos, pastatyta galinga ir moderni transformatorinė. Taip pat rekonstruojami veterinarijos ir fitosanitarijos postai. Netrukus, pasirašius paskutiniąją sutartį dėl buvusio šprotų cecho perėmimo, bus baigiama formuoti teritorija išperkant visus senuosius pastatus, kuriuos teks nugriauti. Visos statybos, numatytos per tris etapus, „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje turi būti baigtos iki 2014 metų pabaigos. Daug projektų „Klaipėdos Smeltės“ dalyje turės atlikti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jau prasidėjo geležinkelio perkėlimo „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje darbai.  Tai atlaisvins teritoriją ir papildomai padidins konteinerių terminalo krovą apie 250 tūkst. TEU per metus.

Atlaisvintoje vietoje „Klaipėdos Smeltė“ yra numačiusi papildomai įrengti šešis konteinerių sandėliavimo blokus.

2015 metais, kaip tikisi R.Juška, bus įrengta ir buvusio „Progreso“ bei „Klaipėdos Smeltės“ teritorijas jungianti estakada, kuri eis per Nemuno gatvę ir geležinkelio kelius. Dabar įvažiavimas į „Klaipėdos Smeltę“ išlieka probleminis – per parą apie keturias valandas įvaža uždaroma dėl intensyvaus traukinių eismo pagal Nemuno gatvę. Estakada prasidės iš buvusio „Progreso“ teritorijos, kur  net du hektarai bus skirti krovininiams automobiliams stovėti, jų muitinės formalumams atlikti. Klaipėdos savivaldybė iškėlė aiškią užduotį – nė vienas krovininis automobilis, važiuojantis į „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą, negalės stovėti miesto gatvėse.

Sulauks gigantų

Kartu vis labiau bus didinama ir konteinerių krova. Realiai kitų metų pabaigoje „Klaipėdos Smeltė“ turės įrengtus pajėgumus konteinerių krovai iki 700 tūkst. TEU.

Kitais metais numatyta krauti per 430 tūkst. TEU konteinerių, o per septynerius metus išeiti maždaug į vieno milijono TEU konteinerių krovos lygį. Tai įmanoma. Kai Gdansko uostas tapo „Maersk Line“ konteinerių skirstymo centru, jo krova nuo 96 tūkst. TEU 2007 metais išaugo beveik iki vieno milijono 2012 metais. Didieji okeaniniai konteineriniai laivai „Klaipėdos Smeltėje“ bus kraunami prie 90–96 krantinių, mažesni, vadinamieji fideriniai, kurie išgabens konteinerius į kitus Baltijos jūros uostus – prie 82–89 krantinių, kur ir toliau bus naudojama dabartinė konteinerių krovos technika.

Uosto direkcija jau paskelbė, kad į „Klaipėdos Smeltę“ galės atplaukti konteinervežiai iki 340 metrų ilgio. Teoriškai tokie laivai gali gabenti iki 12 tūkst. TEU konteinerių.

Realiai tokius gigantus „Klaipėdos Smeltėje“ galime išvysti jau kitais metais. Jie galėtų atplaukti ir dabar, tik nepilnai pakrauti. Dabar gylis prie krantinių yra 12 metrų. Uosto direkcija pagal „Klaipėdos Smeltės“ parengtą techninį projektą 82–89 ir 90–96 krantines planuoja išgilinti iki 14 metrų.

Klaipėdos uoste modeliuojama situacija priimti į uostą ir šiuo metu didžiausius pasaulyje 18 tūkst. TEU konteinervežius. Toks laivas jau lankėsi Gdansko uoste.

Realiai galima tikėtis, kad  Klaipėdos uostas ateityje bus pasiruošęs priimti konteinervežį iki 360 metrų ilgio, o „Klaipėdos Smeltė“ galės juos aptarnauti. Tai atitinka 14 tūkst. TEU laivo dydį. Šiuo metu „Klaipėdos Smeltės“ užsakymu gaminami STS kranai gali pasiekti 18 konteinerių eilių laive, o ateityje, pamodifikavusi šiuos STS kranus, iškrautų konteinerius iš laivų su 19 eilių. Didžiausi laivai turi 20–21 konteinerių eilių. Juos „Klaipėdos Smeltė“ tikisi priimti apie 2018–2019 metus, kai pagilinus Klaipėdos uosto laivybos kanalą iki 16 metrų ir rekonstravus 97–100 krantines, pritaikius jas patiems didžiausiems konteineriniams laivams priimti „Klaipėdos Smeltė“ įsigis dar galingesnius kranus.

Bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalo paskirtis – užtikrinti antros pagal dydį pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijos MSC laivų priėmimą ir aptarnavimą pačiu aukščiausiu lygiu ir terminais. Jeigu bus poreikis aptarnauti didesnius laivus, tam bus skiriamos ir investicijos tam.