Klaipėdos sporto reformą blaško intrigos

Klaipėdos sporto sistemos reformatoriai vieniems nori nukirsti galvas, o kitus glosto. Tokia nelygybė iki raudonumo įkaitino sportininkų bendruomenę. Ji ypač buvo šokiruota, kai po bendros Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Manto Bagočiaus ir uostamiesčio gimnasčių kelionės į Vokietiją gimnastika buvo grąžinta į iš biudžeto finansuojamų sporto šakų sąrašą.

Penkių dienų išvyka

"Sporto reforma kelia daugiau klausimų nei atsakymų, todėl natūralu, kad už ją atsakingi žmonės turėtų elgtis ypač atsakingai. Tačiau, matyt, Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas galvoja kitaip, todėl ilgai nesukdamas sau galvos su gimnastėmis penkias dienas praleido Vokietijoje", – piktinosi dalis uostamiesčio sporto bendruomenės atstovų.

Į kelionę valdininkas leidosi dar prieš tai, kai miesto taryboje buvo svarstoma, kurias sporto šakas palikti kaip finansuojamas iš miesto biudžeto, o kurioms reikės pereiti į klubinę sistemą.

porto taryba buvo pasiūliusi 11 sporto šakų, kurioms derėtų veikti lyg privatiems klubams – išsilaikyti iš savivaldybės skiriamo vadinamojo sportininko krepšelio lėšų. Tarp tų sporto šakų buvo ir meninė bei sportinė gimnastikos.

Tačiau po tokios išvados savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri rengė miesto tarybos sprendimo projektą dėl iš biudžeto finansuojamų sporto šakų. Į sąrašą netikėtai grįžo ir meninė, ir sportinė gimnastika.

"Tikrai kelia nuostabą, kad per vieną naktį taip pasikeičia nuomonė. Buvo ir kalbų, lyg badmintonas bus sugrąžintas į tą sąrašą, bet nebuvo. Sporto reformos iniciatoriai patikino, kad viskas daroma apmąstytai, todėl tik lieka jais tikėti. Tačiau labai norėtųsi, kad po dvejų metų nereikėtų verkti prie suskilusios geldos", – vylėsi Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

"Baikite juokus"

Sporto šakų, kurios nepateko tarp finansuojamųjų iš miesto biudžeto, atstovai net neabejoja, jog išimtis gimnastikai buvo padaryta todėl, kad Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas per patį reformos metmenų vertimo kūnu įkarštį išvyko į Vokietijos miestą Manheimą. Jame vyko Vokietijos gimnastiada – didelė gimnastikos šventė, rengiama kas ketverius metus.

M.Bagočius į Vokietiją vyko sykiu su "Viesulo" sporto centro gimnasčių komanda.

"Taip, kelionė buvo finansuojama "Viesulo" sporto centro lėšomis. Ir labai įdomų klausimą keliate, ar mano kelionė susijusi su tuo, kad gimnastika buvo grąžinta tarp tų sporto šakų, kurios finansuojamos iš miesto biudžeto. Ne aš sprendimus priimu, o politikai. Baikite juokus, tikrai nematau jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto", – dievagojosi M.Bagočius.

Jis pabrėžė, jog į Vokietiją vyko todėl, kad Manheimas yra Klaipėdos miestas partneris, o valdininką į komandiruotę delegavo speciali komisija.

"Kai aš vykau į tą kelionę, dokumentai dėl biudžetinių ir klubinių sporto šakų jau buvo atiduoti politikams, "plaukiojo" komitetuose", – tvirtino M.Bagočius.

Išsiuntė meras?

"Viesulo" sporto centro direktorius Edmundas Klimas taip pat teigė, jog M.Bagočiaus ir gimnasčių išvyka į Vokietiją niekaip nesusijusi su sporto reformos posūkiais.

"Mūsų centro gimnastėms vykti į tą kelionę rekomendavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Miestas buvo gavęs oficialų kvietimą į didžiulę gimnastikos šventę, nes su Manhaimu esame miestai pabroliai.

Gavome iš merijos įpareigojimą ir vykome, ir, beje, savivaldybė kelionei neskyrė nė cento", – pabrėžė E.Klimas.

Jo teigimu, M.Bagočius buvo oficialus delegacijos vadovas, tačiau esą su gimnastėmis niekaip nebuvo susijęs.

"Kelionė tokia bendra buvo tik todėl, kad važiavome vienu mūsų išnuomotu autobusu. Juk nelogiška būtų buvę M.Bagočiui nuomoti atskirą automobilį", – argumentus dėliojo E.Klimas.

Jis tvirtino, kad gimnastika į iš biudžeto finansuojamų sporto šakų sąrašą grįžo, nes Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas kovojo, jog nebūtų skriaudžiamas ir diskriminuojamas mergaičių sportas.

M.Bagočiaus teigimu, gimnastika į "auksinį" ir finansavimą garantuojantį sąrašą grąžinta Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Budino iniciatyva.

"Šiaip ar taip, keista ir gaila, kad neatsižvelgiama į Sporto tarybos nuomonę. Juk ten dirba ne žmonės iš gatvės, o specialistai", – apgailestaudamas konstatavo Klaipėdos sporto centro direktorius Rimantas Vitkus.

Jungs prie "Viesulo"

Jei gimnastika būtų likusi klubinių sporto šakų sąraše, kaip siūlė Sporto taryba, tuomet "Viesulo" centre būtų likusios tik dvi iš savivaldybės biudžeto finansuojamos sporto šakos.

Tokiu atveju šiandien miesto tarybos nariams galbūt tektų svarstyti kitokį sprendimo projektą, o ne tai, kaip reorganizuoti Klaipėdos sporto centrą, jį prijungiant prie "Viesulo". Pirmajame yra penkios sporto šakos, kurioms numatytas finansavimas iš miesto biudžeto.

"Viesulo" sporto centre tokių sporto šakų, įskaičiuojant ir gimnastiką, yra keturios. Tačiau jose yra daugiau sportuojančių vaikų, o tai, anot M.Bagočiaus, ir yra viena priežasčių, kodėl nuspręsta Klaipėdos sporto centrą jungti prie "Viesulo", o neatvirkščiai.

Kita priežastis – sumažės išlaidos išlaikyti įstaigą, nes reikės mažiau pinigų vadovams ir pastatų eksploatacijai.

Tačiau darbuotojų išeitinėms kompensacijos po reorganizacijos reikės apie 400 tūkst. litų.

Siūlė trauktis iš pareigų

Vienas darbuotojų, kuriam gali tekti mokėti išeitinę kompensaciją, yra Klaipėdos sporto centro direktorius R.Vitkus. Po prijungimo reorganizuotai įstaigai liks vadovauti E.Klimas.

"Nesinori kalbėti, kol faktas dar nepatvirtintas, bet jaučiuosi kaip žmogus, kuris išsaugojo darbo vietą", – neslėpė E.Klimas.

R.Vitkui siūloma tapti jo pavaduotoju ir būti atsakingam už naujo padalinio, kuriame būtų ugdomi aukšto meistriškumo sportininkai, įkūrimą.

Tačiau, anot savivaldybės atstovų, viešai kalbėjusių miesto tarybos komitetų posėdžiuose, R.Vitkus lyg ir nenori sutikti su siūlomomis pareigomis.

Todėl iš posto buvo pasiūlyta pasitraukti Kūno kultūros ir rekreacijos centro direktoriui Vytautui Platūkiui. Tuomet jo vietą būtų galėjęs užimti E.Klimas, o reorganizuotos įstaigos, prie "Viesulo" prijungus Klaipėdos sporto centrą, vadovu būtų paskirtas R.Vitkus.

"V.Platūkiui buvo pasiūlyta pasitraukti iš pareigų šalių susitarimu, tačiau jis nesutiko. Tuo viskas ir baigėsi, nes mes vadovaujamės teisės aktais", – tvirtino M.Bagočius.

Už vaiką – 60 litų

"Mums politikai davė užduotį sporto reformą įgyvendinti tuose finansiniuose rėmuose, kokie yra dabar. Tai reiškia, jog pinigų išeitinėms kompensacijoms turėsime ieškoti ne kur kitur, o toje eilutėje, kuri skirta sportui", – aiškino M.Bagočius.

Paprasčiau tariant, pinigai darbuotojų išeitinėms kompensacijoms bus paimti iš vadinamojo sportininko krepšelio formuojamo fondo. Jame kitiems metams planuota 1 mln. litų.

"Jei nebus kitų finansavimo šaltinių, išmokėjus išeitines kompensacijas liks 600 tūkst. litų toms sporto šakoms, kurios bus pervestos į klubinę sistemą. Dabar sunku pasakyti, kiek vaikų dėl taip sumažėjusio finansavimo negalės sportuoti, nes negalėsime už tai sumokėti. Viskas paaiškės, kai bus patikslinta išeitinių kompensacijų suma ir patvirtintas sportininko krepšelio dydis", – teigė M.Bagočius.

Preliminariai jau dabar skaičiuojama, jog sportininko krepšelis bus 60 litų per mėnesį už vaiką. Kitaip tariant, tų sporto šakų, kurios miesto tarybos sprendimu pervedamos į klubinę sistemą, propaguotojai iš savivaldybės už kiekvieną auklėtinį gaus po 60 litų.

Už surinktus pinigus treneriams reikės mokėti atlyginimus, nuomotis sporto bazes.

Pavyzdžiui, jei stalo tenisą per mėnesį lankys 50 vaikų, savivaldybė tokiam klubui perves 3 tūkst. litų. Jei už tiek klubas nesugebės išsilaikyti, privalės arba nutraukti veiklą, arba ieškoti rėmėjų, arba kėsintis į tėvų pinigines.

Sporto šakų, finansuojamų iš miesto biudžeto, treneriai ir jų auklėtiniai gali būti ramūs – mokesčiai nesikeis, nereikia sukti galvos, kur treniruotis.

Regbininkai kovoja teisme

Klaipėdos sporto reformos sukeltos bangos ne tik nerimsta, bet jau nuvilnijo ir iki teismo.

Į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi Lietuvos regbio federacija. Ši sporto šaka taip pat pateko tarp "nelaimingųjų", kuri turi veikti klubinėje sistemoje.

Federacija teismo prašo panaikinti miesto tarybos sprendimą, kuriuo sporto šakos išskirstytos į tas, kurios finansuojamos iš miesto biudžeto ir tas, kurios turi pereiti į klubinę sistemą.

"Skundą parašėme todėl, kad taip išskirstant sporto šakas buvo taikomi neteisingi kriterijai, be to, jais neteisingai ir vadovautasi, pažeistas lygiateisiškumo principas", – teigė Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius.

Teismas rytoj skelbs sprendimą, ar federacijos skundas yra tenkintinas.

"Jei miesto politikai būtų išmintingi, jie palauktų teismo sprendimo, nedarytų kitų reformos žingsnių. Tačiau tarybos nariai kažkodėl eina kaip tankai, o tai leidžia įtarti, jog kažkas turi kažkokių interesų", – mįslingai kalbėjo Lietuvos regbio federacijos prezidentas.


Komentaras


Saulius Budinas
Klaipėdos miesto tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas

Gimnastika į iš miesto biudžeto finansuojamų sporto šakų sąrašo sugrąžinta po derybų su Lietuvos gimnastikos federacija. Gavome žodinį pasižadėjimą, kad net ir išlaikius visas tris gimnastikos rūšis – aerobinę, sportinę ir meninę – trenerių etatų skaičius bus mažesnis nei iki šiol.

Aišku, gimnastika galėjo būti ir klubinėje sistemoje, viskas įmanoma, tačiau nuspręsta taip, kaip nuspręsta. Sporto tarybos balsas yra tik patariamasis, o mes atsižvelgėme į susidariusias sąlygas. Kalbant apie Klaipėdos sporto centro ir "Viesulo" reorganizaciją, tikrai ieškosime būdų, kad išeitinėms kompensacijoms darbuotojams būtų mokamos ne tik iš suformuoto sportininko krepšelio fondo lėšų.

Reformų darome ne tiek jau daug ir tikrai nesinori, kad ši įstrigtų ar turėtų neigiamą atspalvį, kad mažėja sportuojančių vaikų. Ši reforma jau ir taip nemažai daliai žmonių kelia neigiamas emocijas, jas reikia išsklaidyti. Pagrindinis sporto reformos tikslas yra auginti sportuojančių vaikų skaičius.

Sportininkų krepšelis ir taps ta priemone, kuri skatins trenerius kviesti vaikus sportuoti, nes kiekvienas vaikas – pinigai. Tačiau dalis sporto šakų liks finansuojamos iš miesto biudžeto, nes tik taip galima užtikrinti ne tik masiškumą, bet ir meistriškumą.

Beveik neabejoju, kad klubuose sportuojančių vaikų tėvai turės mokėti didesnius mokesčius nei iki šiol, tačiau muzikos mokyklos gal dar brangiau kainuoja.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

A.

A. portretas
Tai tegul sitas atsakingas tarnautojas pasivazineja su sportininkais kurie nera finansuojami is savivaldybes tada gal susidarys realu vaizda,ir suprasti kiek viskas kainuoja.

memel

memel portretas
Tik ponia L. Petraitiene viena iš visu valdininku blaiviai masto, kitiems nusišvilpt ant žmonių, ant vaikų. Gaila kad tik vienas žmogus kovoja...

to A

to A portretas
ten politikė skrido su verslininkais. O čia savivaldybės atsakingas už sportą tarnautojas vyko su savivaldybės finansuojamais sportininkais. Jauti skirtumą?
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių