Klaipėdos universitete atidaroma paroda apie delfinų terapiją

Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Delfinai padeda gyventi“ penktadienį 13.30 bus atidaryta Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijų korpuse (H.Manto 84). Dvylikoje stendų paprastai ir vaizdžiai atskleidžiamas unikalus psichoemocinės pagalbos būdas – delfinų terapija. Jau antri metai delfinų terapijos užsiėmimai delfinariume nevyksta, nes jis uždarytas rekonstrukcijai

Žmogaus, gyvenančio prie jūros, santykis su delfinais visuomet buvo ypatingas. Senovės Graikijoje ir Kretoje šis gyvūnas dažnai vaizduojamas piešiniuose, skulptūrose, mozaikose, monetose ir literatūroje. Daugelyje senovės rašytinių šaltinių jis vadinamas žmogaus gelbėtoju ir draugu. Legendos, pasakojimai apie pomirtinį žmogaus sielos persikūnijimą į delfino pavidalą patvirtina, kad delfinai buvo laikomi šventais gyvūnais.

Moderniųjų laikų žmonės delfinų nebegarbina. Tačiau jaučia jų išskirtinumą. Mus stebina vien jau tai, kad vandens gelmėje gyvena išoriškai skirtinga, bet savo elgesiu labai artima žmogui būtybė. Gal būt todėl žmogus nori ją pažinti ir draugauti. Mokytis iš jos to, ką civilizacijos eigoje jau praradome: nesuvaidinto noro bendrauti, skirti maksimalų dėmesį tam, su kuriuo bendrauji, pagaliau – dalytis bendravimo džiaugsmu ir spinduliuoti harmoniją.

Tokį bendravimą mes ir vadinam delfinų terapija. Tai – viena iš gyvūnų terapijos rūšių. Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje JAV mokslininkas John Lilly įrodė, kad delfinai gali padėti žmonėms bendrauti. Ši idėja tapo postūmiu tyrinėti neįgalių vaikų ir delfinų ryšį ir kurti įvairias terapijos programas. Jos rengiamos daugelyje pasaulio šalių: JAV, Vokietijoje, Italijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir kt. Lietuvoje delfinų terapijos užsiėmimai nuo 2000 metų buvo organizuojami Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume.

Bendravimas su delfinais suteikia daug teigiamų emocijų, todėl delfinų terapija tinka visiems. Delfinas sugeba jausti žmogaus nuotaikas, supranta gestus, pats prašo dėmesio kalbindamas, žaismingai mesdamas kamuoliuką ar taškydamas vandeniu. Ši terapija yra itin veiksminga vaikams, kurie dėl negalios yra uždari, nelinkę bendrauti.

Užsiėmimų metu Lietuvos jūrų muziejaus delfinai bendraudavo su vaikais, išgyvenančiais potrauminį stresą, sergančiais vėžiu, turinčių kalbos, emocijų ar suvokimo problemų, taip pat autizmo spektro sutrikimų, cerebrinį paralyžių, raumenų atrofiją, psichoemocinius sutrikimus, depresiją, polinkį į savižudybę ir daugelį kitų problemų.

Delfinų terapija žadina teigiamas emocijas, net prisilietimas prie šio gyvūno veikia ypatingai. Delfinai yra išskirtiniai gyvūnai – gali žaisti nenuvargdami. Jeigu vaikas nemoka užmegzti ar palaikyti kontakto, delfinas, moko bendrauti švelniai, jaučiant viens kitą.

Lietuvos jūrų muziejuje buvo atliktas biomedicininis tyrimas “Delfinų terapijos įtaka vaikų su negalia psichosocialinei reabilitacijai”, kuriame dalyvavo vaikai, turintys autizmo sutrikimą. Tyrimo metu gauti statistiškai patikimi duomenys patvirtino, kad ši terapija yra iš tiesų veiksminga būdas gerinti vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, psichoemocinę  būklę, elgesio ir socialinę abilitaciją. Teigiami pokyčiai šiose sferose nustatyti net 80-90 proc. tiriamųjų.

ATSILIEPIMAI PO DELFINŲ TERAPIJOS

Apie sūnų (autizmo sutrikimas, 5 metai): „Vaikas ėmė bendrauti su bendraamžiais, domėtis aplinka, pradėjo kalbėti, pats piešia, labiau meilus, retesni stereotipiniai judesiai, ilgiau susikaupia ties viena užduotimi“.

Apie dukrą (autizmo sutrikimas, depresija, 9 metai): „Mano duktė tapo linksmesnė, savarankiškesnė. Antrą dieną grįžus po seansų pati mikrobangų krosnelėje pasišildė picą. Anksčiau nieko panašaus nebuvo“.

Apie sūnų (cerebrinis paralyžius, 15 metų): „Pagerėjo vaiko kalba, atsirado loginis mąstymas, labai domisi aplinka, pradėjo geriau orientuotis, radosi noras lipti, stotis, žengti žingsnius vaikštynėje. Po seansų labiau atsipalaidavo vaiko kūnelis, pagerėjo daiktų ėmimas rankomis“.

Apie dukrą (autizmo sutrikimas, 9 metai): „Po kelių užsiėmimų pagerėjo mergaitės apetitas, susitvarkė miegas. Tapo ramesnė ir naujose situacijose ne taip bijo, kaip anksčiau. Grįžusi namo apkabino broliuką ir pabučiavo (to anksčiau nedarydavo). Ryškiausias pokytis yra tas, kad kasdienėje veikloje naudoja daugiau garsų, skiemenų, mėgdžioja“.

Apie sūnų (raidos sutrikimas, 6 metai): „Iki bendravimo su delfinais buvo labai irzlus, piktas, mažai bendraujantis, daug laiko praleisdavo vienas. Po delfinų jis tapo ramesnis, drausmingesnis, susikaupia rašymui, piešimui, nebėra cypimų ir nepasitenkinimų, labai geros nuotaikos, pradėjo daugiau kalbėti. Labai norėtume seansus su delfinais pakartoti“.

PO REKONSTRUKCIJOS

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas buvo įkurtas 1994 metais. O delfinų terapijos idėja įkvėpė muziejininkus parengti „Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parko“ projektą, kurio sudėtinė dalis yra delfinų terapijos centras, praturtintas kitomis ekologinėmis terapijomis.

Rekonstruojant delfinariumą bus suremontuotas baseinas bei salė, šiltinamas pastatas, įrengiama erdvi kavinė, rekonstruojami tualetai, fojė, tvarkoma visa delfinariumo infrastruktūra, skirta lankytojams aptarnauti. Pagerės ir delfinų bei Kalifornijos jūrų liūtų gyvenimo sąlygos. Daug dėmesio skiriama vaizdo ir garso technikai, leisiančiai modernizuoti pasirodymus, numatomas delfinariumo išplėtimas, įrengiant delfinų terapijos centrą, atvirą baseiną delfinams, apžvalgos aikštelę ir kavinę ant delfinariumo stogo.


Šiame straipsnyje: delfinų terapija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Inspektoriai kontroliuos ir žvejybinius laivus
    Inspektoriai kontroliuos ir žvejybinius laivus

    Susisiekimo ministras pakoregavo užsienio laivų kontrolės taisykles. ...

    3
  • Dėl saugumo griežtės vizitai į uostą
    Dėl saugumo griežtės vizitai į uostą

    Vyriausybė svarsto naują užsienio šalių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų atplaukimo tvarką. ...

    3
  • Mokyklos gatvėje – mistinė įduba
    Mokyklos gatvėje – mistinė įduba

    Vairuotojams užkliuvo Mokyklos gatvėje per visą važiuojamąją kelio dalį susiformavusi įduba. Ratuoti klaipėdiečiai stebisi, kodėl niekas nesiaiškina, kodėl ši susidarė. Nuogąstaujama, kad jei nebus imtasi veiksmų, gatvė gali įgri...

  • Išgirdo sodininkų prašymus
    Išgirdo sodininkų prašymus

    Miesto viešojo transporto organizatoriai atsižvelgė į sodininkų prašymus. Šaltuoju metų laiku 25 maršruto autobusas šeštadieniais užsuks į sodų bendriją „Rasa“. ...

  • Pirmą gavėnios penktadienį – mėsa ant stalo
    Pirmą gavėnios penktadienį – mėsa ant stalo

    Pelenų dieną prasidedančią gavėnią, skirtą pasirengti Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventei Velykoms, tradiciškai ženklina pasninkas. Tačiau šiemet Lietuvos vyskupų konferencija padarė išimtį ir atleido tikinčiuosius nu...

    4
  • Sausio 13-tą prie Lietuvos vėliavos juodo kaspino kabinti nereikia
    Sausio 13-tą prie Lietuvos vėliavos juodo kaspino kabinti nereikia

    „Uostamiesčio gyventojai tapo kur kas pilietiškesni nei prieš kelerius metus“, – pastebi Klaipėdos m. savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis. Anot jo, prie&...

    1
  • Gerumo proveržis mieste – jaunuoliai suskubo padėti neįgaliajam
    Gerumo proveržis mieste – jaunuoliai suskubo padėti neįgaliajam

    Geri žmonių darbai nelieka nepastebėti. Klaipėdietis Kęstutis Maskolaitis trečiadienį nufilmavo neeilinį reginį, kaip Taikos prospekto ir Agluonos gatvės sankryžoje iš automobilio išlipę du jauni žmonės skuba į pagalbą sniege užs...

    17
  • Uždraustas eismas apsemtame Šilutė–Rusnė kelio ruože
    Uždraustas eismas apsemtame Šilutė–Rusnė kelio ruože

    Pakilus vandens lygiui apsemtame kelio Šilutė–Rusnė ruože, jame draudžiamas lengvųjų automobilių eismas. ...

    1
  • Kruizinis sezonas bus karštas
    Kruizinis sezonas bus karštas

    Ir 2018-ųjų kruizinis sezonas Klaipėdoje turėtų būti sėkmingas. Į uostamiestį šią vasarą ketina atplaukti 64 keleiviniai laineriai. Tarp jų – šeši didesni už legendinį "Titaniką". Kai kurie kruiziniai laivai ...

    2
  • Dėl namo – nauji iššūkiai
    Dėl namo – nauji iššūkiai

    Miesto valdžiai prabilus, kad reikia nugriauti Naujojoje Uosto gatvėje stovintį apleistą pastatą, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė, kad statinys vertingas ir jį reikia išsaugoti. Galutinį žodį dėl avarinės būklės ...

    20
Daugiau straipsnių