Klaipėdos uoste – didžiausi laivai

Pasaulyje laivai nuolat statomi vis didesni, uostai modernizuojami ir prisitaiko juos priimti. Šiuo metu Baltijos jūros regione tarsi vyksta lenktynės, kuris uostas priims didžiausią laivą. Neoficialiai pirmauja Lenkijos Gdansko uostas, kuris sugebėjo priimti 18 tūkst. TEU konteinerių atgabenusį 399 metrų ilgio laivą "Maersk Mc-Kinney Moller".

Klaipėdos uoste – didžiausi laivai

Prieš kokį dešimtmetį Klaipėdos uostas siekė pasirengti priimti "Panamax" tipo laivus iki 300 metrų ilgio. Kai tai įvyko, iškeltas naujas siekis – "Post Panamax" tipo laivai, kurių ilgis būtų per 300 metrų ir plotis per 40 metrų. Dabar jau iškeltas ir naujas siekis – priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti "Baltmax" laivus.  

Šiuo metu į Baltijos jūrą gali įplaukti laivai, kurių maksimali grimzlė yra 16,5 metro. Atskirais atvejais į Baltijos jūrą Belto sąsiauriu „pravedami“ laivai, kurių grimzlė siekia iki 17 metrų.

Dar vienas apribojimas į Baltijos jūrą plaukiantiems laivams yra tilto per Belto sąsiaurį, jungiančio Danijos Zelando ir Fiūno salas, aukštis, kuris siekia apie 65 metrus.

Laivų, plaukiančių į Baltijos jūrą, ilgio ir pločio apribojimų nėra. Zundo sąsiauriu į Baltijos jūrą ir iš jos plaukiantys laivai šiuo metu turi tik laivo grimzlės apribojimą iki 8 metrų. Nei Zundo, nei Belto sąsiaurių Danijos jūrų administracija bent iki 2050 metų neplanuoja gilinti. Ekspertų teigimu, nėra ir prasmės tai daryti. Ateities laivybos perspektyvos bus tokios, kad laivai platės – jie galės gabenti krovinių daugiau, tačiau grimzlė nebedidės.

Šiuo metu į Baltijos jūrą įplaukiantys laivai gali gabenti 150 tūkst. tonų, atskirais atvejais netgi iki 170 tūkst. tonų krovinių. Šiuo metu Klaipėdos uosto rekordas – tanklaiviu išgabenti beveik 92 tūkst. tonų naftos produktų, sausakrūviu laivu – per 77 tūkst. tonų trąšų. Konteinerinių laivų atgabentų krovinių kiekio rekordai kol kas yra mažareikšmiai – į uostą plaukiantys fideriniai konteinervežiai gabena palyginti mažus kiekius konteinerių. Planuojama, kad kitais metais įrengus MSC konteinerių skirstymo centrą, į Klaipėdą pradės plaukti iki 360 metrų ilgio "Post

Panamax" konteinervežiai su konteinerių kiekiu iki 11,5 tūkst. TEU. Tokių laivų gramzda – apie 13 metrų. Jau dabar jie galėtų plaukti ir apsisukti Klaipėdos uosto laivybos kanale. Jų nebūtų galima švartuoti prie krantinių, nes jos neišgilintos.    

Klaipėdos uoste – didžiausi laivai

Norint priimti pačius didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius laivus (SUAECMAX) teoriškai uoste turėtų būti krantinių, šalia kurių būtų 18 metrų arba netgi 18,5 metro gylis, kaip

Klaipėdoje, kur nustatytas klirencas (atstumas tarp laivo dugno ir akvatorijos dugno) yra 1,5 metro laivybos kanale ir 1 metras prie krantinių.

Dabar Klaipėdos uoste didžiausias gylis yra 14,5–15 metrų. Gylius, kurie leistų priimti didžiausius į Baltiją įplaukiančius laivus, Baltijos jūros baseine turi Gdansko, Mugos (Talino), Ust Lugos, Primorsko, Geteborgo uostai. Didžiausios gramzdos tanklaivį gali priimti ir Būtingės naftos terminalas, kur gylis prie plūduro yra 20 metrų.

Šiuo metu atliekama analizė, ar bus galima gilinti dabartinį Klaipėdos uostą iki 16,5–17 metrų. Toks gylis nesudarytų sąlygų priimti pačių didžiausių į Baltijos jūrą galinčių įplaukti laivų, tačiau jis leistų Klaipėdos uostui išlaikyti žymią dalį Baltijos jūros rytinės dalies krovinių srauto. Prognozuojama, kad Klaipėdos uosto krovinių srautai nuolat augs. Ekspertų vertinimu Klaipėdos uosto krova per artimiausius 20 metų pakils iki 65 mln. tonų per metus. Dar optimistiškesni krovos kompanijų atstovų vertinimai. Jie 2035 metams prognozuoja net iki 90 mln. tonų per metus.