Klaipėdos uosto dugną du metus valys vokiečių bendrovė

  • Teksto dydis:

Klaipėdos uosto direkcija pasirašė eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų sutartį su Vokietijos bendrove „Meyer & Van der KampGmbH & Co. KG“

Klaipėdos uosto direkcija pasirašė eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų sutartį su Vokietijos bendrove „Meyer & Van der KampGmbH & Co. KG“. 

Pagal šią sutartį bendrovė Klaipėdos uosto akvatorijos dugną valys dvejus metus už 9,674 mln. litų.

Numatoma, kad bendrovė turės iškasti 600 tūkst. kubų grunto išoriniame įplaukos kanale, Smeltės laivų apsisukimo rato akvatorijoje, kitose akvatorijos dalyse.

Planuojama, kad dalis iškasto grunto bus gabenama į tolimąją sąvartą jūroje (iki 30 km ), kita dalis bus gabenama į artimąją sąvartą jūroje (iki 12 km) arba juo bus pildomi paplūdimiai.

Pagal šią sutartį kasamo grunto įkainis – nuo 8,55 iki 14,96 Lt už 1 kubinį metrą, kaina priklauso nuo atstumo iki dampingo. Rangovas bus kviečiamas atlikti darbus pagal poreikį.

Palyginimui 2011–2012 metais rangovo Rohde Nielsen A/s atliktų valymo darbų įkainis buvo nuo 8,47 iki 29,04 Lt už 1 kubinį metrą.

„Noriu priminti, kad artimiausioje ateityje Uosto direkcija planuoja valymo darbus bei vietomis ir gilinimo darbus atlikti savo jėgomis. Tuo tikslu yra ruošiama techninė dokumentacija reikalingos universalios žemsiurbės/žemkasės įsigijimui. Tikimės ko-finansavimo iš 2014–2020 m. ES lėšų programavimo laikotarpio“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcijos sprendimą dėl žemsiurbės įsigijimo nulėmė keletas veiksnių. Pirma, Uosto direkcijos kasmet vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dėl valymo darbų prie uosto krantinių ilgai užtrunka, sulaukiama mažai pasiūlymų, o gautų pasiūlymų kainos paprastai būna pakankamai didelės. Tai lemia maža šių darbų apimtis, dėl kurių tiekėjai dažnai būna nesuinteresuoti dalyvauti konkursuose arba siūlo dideles paslaugų kainas. Tačiau užtikrinti projektinius gylius prie uosto krantinių yra ypač svarbu siekiant efektyviai konkuruoti su kaimyniniais uostais.

Ekonominiai investicijos skaičiavimai parodė, kad nuosavos technikos įsigijimas yra ekonomiškai naudingesnis lyginant su minėtų valymo paslaugų pirkimu.

Taip pat primename, kad 2013 m. birželio mėn. įvykdžius gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanale darbus po kurių uosto plotis padidėjo iki 150 m, o gylis atitinkamai iki 14,5 m. padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas, taip pat paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Esant tokiems uosto laivybos kanalo parametrams, Klaipėdos uoste sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių gramzda siekia 13,5 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių