Klaipėdos uosto plėtros planai - itin ambicingi

Pernai krovos rekordą pasiekęs Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU) susidūrė su iššūkiais - didėjant prekių apyvartai prireiks naujų giliavandenių krantinių.

Tam uostamiestis jaučiasi jau subrendęs, penktadienį rašo "Lietuvos rytas".

KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas atmeta uosto privatizavimo galimybę: "Kol kas tokios būtinybės nematau. Netgi stengiuosi įrodyti, kad valstybės valdomas uostas gali veikti sėkmingiau nei municipalinis ar administruojamas privačių bendrovių. Valstybei pardavus dalį KVJU akcijų atsirastų daugiau lėšų ir galimybių greičiau įgyvendinti svarbiausius plėtros projektus, gal net pastatyti naują uostą Būtingėje ar kitur. Bet tai - tik teoriniai svarstymai", - teigia E.Gentvilas.

Pasak jo, net pardavus dalį akcijų Klaipėdos jūrų uostą turėtų kontroliuoti ne privačios struktūros, o valstybė.

Per dešimtmetį į įvairius uosto plėtros projektus ketinama investuoti dar 700 mln. litų - jau pradėtas statyti naujas keleivių ir krovinių terminalas, bus plečiamas geležinkelių tinklas.

E.Gentvilas sako, kad valstybės lėšomis statomi infrastruktūros objektai, o įmonės įrengia sandėlius, perka krovos techniką. "Šis procesas dar nėra sklandus ir suderintas, todėl siekiame, kad uosto valdytojų ir naudotojų įsipareigojimai dėl investicijų būtų pagrįsti konkrečiomis dvišalėmis sutartimis", - sako E.Gentvilas.

Pasak jo, uosto ateitį lems nauji transporto koridoriai, krovinių srautų pokyčiai, rinkas kartais sudrebinančios ekonominės krizės, geopolitinės permainos ir kitokie veiksniai.

"Kol kas Klaipėdos uostas neužkimštas, tačiau naujų giliavandenių prieplaukų prireiks, kai metų krova peržengs 52-54 mln. tonų ribą. Tuomet visos uosto galimybės jau bus išsemtos. Jeigu tik rinkos išliks stabilios, 50 mln. tonų krovos apyvartą galėtume pasiekti po ketverių metų", - sako uosto vadovas.

E.Gentvilo teigimu, uostas priklausomybės nuo Rusijos nejaučia - apie 60 proc. Klaipėdos uosto krovinių sudaro vietos produktai. "Reikia stiprinti santykius su Baltarusija, jai savo prekes patogu eksportuoti per Klaipėdą. Šiemet planuojame perkrauti daugiau kaip 9 mln. tonų baltarusiškų prekių", - įsitikinės uosto vadovas.


Šiame straipsnyje: Klaipėdos uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
Planai aiškūs: Rusija nuperka dalį uosto akcijų ir užblokuoja dujų terminalo statybą......Ką veikia mūsų VSD?

RaimundasJankus

RaimundasJankus portretas
E.Gentvilo teigimu, uostas priklausomybės nuo Rusijos nejaučia - apie 60 proc. Klaipėdos uosto krovinių sudaro vietos produktai. Reikia stiprinti santykius su Baltarusija, jai savo prekes patogu eksportuoti per Klaipėdą. Šiemet planuojame perkrauti daugiau kaip 9 mln. tonų baltarusiškų prekių. Vadinasi 31 % kroviniai yra is rusijos...??? Tai nemazai

R. Jankui

R. Jankui portretas
Pernykštė statistika - viso perkrauta 31,3 mln.t, iš jų - 19 mln., t.y 60 proc. lietuviškų. Baltarusiškų buvo 8,2 mln t, tai yra 27 proc. Rusiškų krovinių buvo apie 4 mln. t., t.y., 13 proc. Štai tokia aritmetika, tad nekvailinkite žmonių su 31 proc. rusiškų krovinių.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių