Klaipėdos valdžia ir geležinkeliečiai susikirto dėl praėjimo iki jūros

Uostamiesčio valdžiai ir įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ nepavyksta iki galo suderinti bendradarbiavimo sutarties. Daugiausia aistrų kilo dėl pėsčiųjų tilto per geležinkelį ir praėjimo iki jūros.

Pagal sutartį dėl pauosčio kelyno rekonstrukcijos dalį Girulių miško turėsianti iškirsti įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigoja sumažinti Klaipėdos geležinkelio stoties teritoriją, o nereikalingą teritoriją apželdinti ir perduoti savivaldybei.

Bendrovė turėtų įrengti garsą slopinančias sieneles Giruliuose ir Geležinkelio gatvėje. Pirmųjų ilgis turėtų siekti 1,4 kilometro, antrųjų – 522 metrus. Norima, kad geležinkeliečiai pratęstų dviračių taką Giruliuose nuo geležinkelio stoties iki pervažos šalia Stoties gatvės.

Įmonė įsipareigoja suprojektuoti ir pastatyti geležinkelio viaduką trims geležinkelio keliams virš planuojamos gatvės nuo Labrenciškių iki Antrosios Melnragės.

Tačiau, kol bus įrengta gatvė, prašoma įrengti praėjimą su dangomis pėstiesiems, dviratininkams ir gyvūnams po geležinkeliu nuo esamo dviračių tako į Antrosios Melnragės pusę.

Dėl šio sutarties punkto ir kilo daugiausia diskusijų. Geležinkeliečiai tvirtina, kad tą padaryti gali tik savo sklypo ribose, nes priešingu atveju tektų kirsti mišką. Tokiu atveju praėjimas būtų be dangų ir greičiausiai galėtų praeiti tik žmogus, bet ne pravažiuoti dviratininkas.

O miesto valdžia siekia, kad gyventojai pajustų pauosčio kelyno naudą.

Į sutartį įtrauktas punktas, kad savivaldybė svarstytų galimybę perimti pėsčiųjų tiltų per geležinkelį. Geležinkeliečių teigimu, šiuo statiniu naudojasi miestiečiai, o priežiūrai skirti lėšas turi jie, nors tai nesusiję su geležinkelio veikla.

Uostamiesčio valdžia nelabai nori perimti šio tilto dėl didelių priežiūros kaštų. Pabrėžiama, kad miesto biudžete ir taip trūksta lėšų. Geležinkeliečiai džiaugėsi bent tuo, kad vyktų toks svarstymas.

Vis tik kai kurie tarybos nariai optimistiškiau žiūri į šį pasiūlymą: „Mums siūlo tokias dovanas, o nenorime. Nusipirksiu pats tą tiltą“, – tvirtino tarybos narys Vytautas Lupeika.

Savivaldybė pagal šią sutartį įsipareigotų minimaliais terminais derinti pauosčio kelyno ir geležinkelio stoties rekonstrukcijų dokumentus, išduotų leidimus, teiktų kitą pagalbą.

Bendradarbiavimo sutarčiai turi pritarti miesto taryba. Ji bus svarstoma balandžio 26-ąją vyksiančio posėdžio metu. Jei sutarčiai bus pritarta, ji galios dešimt metų.