Klaipėdos valdžios idėja: kiekviename kieme – aikštelė šunims tuštintis

Klaipėdos savivaldybėje susibūrusi neformali darbo grupė pažėrė idėjų, kaip Klaipėdoje išspręsti šunų laikymo problemas.

Reikia pastatyti ženklą

Šios darbo grupės vadovas Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas konstatavo, jog problema itin aktuali, nes apie konfliktus tarp šunų augintojų ir keturkojų neturinčių žmonių kone kasdien aprašo žiniasklaida.

Pagrindinė bėda ta, jog šunys teršia miestą, nes jų šeimininkai savo augintojams leidžia tuštintis bet kur ir tik retas surenka augintojo išmatas.

Todėl A.Šulcas išsakė pasiūlymą, jog prie kiekvieno daugiabučio namo reikia įrengti specialią aikštelę, kurioje šunys atliktų gamtinius reikalus.

Tokia aikštelė esą turėtų būti vos 4-6 kvadratinių metrų ploto, aptverta neaukšta tvorele ir pažymėta ženklu informuojančiu, jog ši vieta skirta šunų gamtiniams reikalams. Aikštelėje esą turėtų būti ir kastuvėlių, maišelių bei konteinerių, kad šeimininkai galėtų iškart surinkti ir išmesti augintinių ekskrementus.

Senamiestyje nėra vietos

„Tokios aikštelės populiarios daugelyje užsienio šalių, tad kodėl jų neįrengus Klaipėdoje? Juo labiau kad didelių investicijų tikrai nereikia“, - tvirtino A.Šulcas.

Jis teigė, jog apie tokių aikštelių įrengimą jau kalbamasi su daugiabučių namų bendrijų, administratorių atstovais.

Senamiestyje tokių aikštelių įrengti neįmanoma, nes kiemuose nėra vietos. Todėl yra parengta preliminari schema, kuriose miesto viešosiose vietose būtų galima įrengti tokias aikšteles.

Tokias idėjas A.Šulcas penktadienį pristatė Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui ir kitiems savivaldybės darbuotojams, atsakingiems už miesto tvarką.

Kai kurie jų suabejojo aikštelių efektyvumu, nes esą neįmanoma priversti šuns tuštintis tada, kai nori šeimininkas, o ne jis.

„Šunys pasiduoda dresūrai. Užteks į tokią aikštelę augintinį atvesti kelis kartus ir viskas bus gerai“, - tikino A.Šulcas.

Dykrės – vedžiojimui

Klaipėdiečiai piktinasi, jog šunų augintojai savo keturkojus vedžioja ir gausiai miestiečių lankomose vietose. Vicemeras taip pat pasiūlė būdą, kaip spręsti šią problemą. Esą mieste esančiose dykrėse – neužstatytuose plotuose, kurie nepritaikyti žmonių pasivaikščiojimams – pastatyti ženklus, kad šie plotai skirti vedžioti šunis. Tokių vietų esą jau ieško savivaldybės teritorijų planavimo specialistai.

Nors A.Šulco pristatytos idėjos pasitiko pasitarimo dalyviams, savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė visus grąžino į realybę. „Reikia paruošti programą, kurią turi patvirtinti taryba ir tik tada galima gauti finansavimą“, - informavo J.Simonavičiūtė.

Todėl buvo nuspręsta, jog mero pavedimu bus sudaryta darbo grupė, kuri ir rengs tokią programą.


Šiame straipsnyje: šuoekskrementai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Rolandas

Rolandas portretas
Mano galva reikia pakelti mokestį už šunų laikymą iki 1000-1500 LTL per metus, grežtai bausti už šunų vedžiojama be ansnukio bei aplinkos teršimą ekskrimentais bauda iki 500 LTL. O tai vaiką jau į darželį neimanoma jau nuvesti ant kiekvieno žinsnio šuns išmatos.

oleria

oleria portretas
kazkas nenormalaus juk nepriversi suni tustintis ivedus i aikstele o ne kada jis nori mano suo pvz vaiksto 1 val o tik pries pabaiga padaro ir jokioj aikstelej nedarys nes daro tik ant zoles laukuose

rolandui

rolandui  portretas
tau uz toki neisprusima reikia ivesti toki mokesti 1500 i metus sunys ir kates laike ir laikysim cia jau musu reikalas o gal tamsta islaikysi tuios vargsus gyvunus kai is mesi gatves tik lietuvis gali sitaip mastyti kaip tamsta aisku ismatas turi surinkti kiekvieno suns seimininkas
VISI KOMENTARAI 21

Galerijos

Daugiau straipsnių