Klaipėdos žydų bendruomenė ieško vietos Kretingoje įamžinti iškilųjį žydą

Pati tinkamiausia vieta įamžinti karvedžio Bereko Joselevičiaus atminimą Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui (iš dešinės) atrodė miesto centras, tačiau Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius ir rajono meras Juozas Mažeika į šią galimybę žvelgia atsargiai, rašo pajurionaujienos.com.

Žvalgytuvių į Kretingą praėjusį savaitgalį atvykęs Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, lydimas Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos bei miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus, apžiūrėjo vietas, kur jų bendruomenė galėtų įamžinti Kretingoje gimusio garsaus karžygio Bereko Joselevičiaus atminimą.

Pastatyti atminimo stulpą, įamžinant B.Joselevičiaus – Tado Kosciuškos sukilimo dalyvio, kovotojo už lietuvių ir lenkų laisvę, Napoleono armijos karininko ir žydų kavalerijos pulko įkūrėjo – atminimą, Klaipėdos žydų bendruomenė tikisi suspėti ligi rugsėjo 23-osios – Lietuvos žydų genocido atminimo dienos - ir ta proga Vilniuje įvyksiančio litvakų kongreso.

Kretingos rajono merui bei tarybos nariams šis F.Puzemskio apsilankymas nebuvo netikėtas, nes dar šį pavasarį iš Vyriausybės buvo gautas nutarimas, įpareigojantis Kretingos rajono savivaldybę iš savo biudžeto lėšų mieste atidengti paminklinę lentą kovotojui už tautų laisvę B.Joselevičiui.

Atminimo stulpas B.Joselevičiui dar šį rugsėjį galėtų atsirasti greta Taikos stulpo prie Kretingos meno mokyklos.

Be Vyriausybės nutarimo, įpareigojančio įamžinti garsaus karvedžio atminimą, Savivaldybė gavo ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky prašymą skirti organizacinę bei finansinę paramą. O artėjančios dvi Lietuvos žydams svarbios datos šį rugsėjį paskatino jų bendruomenę pasidomėti, kaip kretingiškiai ketina įvykdyti užduotį.

„Stengsimės surasti optimaliausią variantą, nesukeliant supriešinimo tarp žmonių. Reikia įsigilinti ir į istorinę medžiagą, pasidomėti jau esančių paminklų Rotušės aikštėje suderinamumu istoriniu bei architektūriniu požiūriu“, - tvirtino J. Mažeika.

Anot F. Puzemskio, šie metai Lietuvos žydų istorijoje – itin svarbūs: sukanka 70 metų, kai 1943 m. rugsėjo 23 d., likvidavus Vilniaus žydų getą, buvo pradėtas Lietuvos žydų genocidas. Ta proga rengiamas Lietuvos žydų – litvakų - kongresas, siekiama prisiminti ir įamžinti svarbius istorinius momentus, iškilias įžymybes.

„Atminimo stulpą B.Joselevičiui, kaip ir ne vieną kitą paminklą, sutiko finansuoti Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, - tvirtino F.Puzemskis. – Klaipėdoje šiemet bus įamžinta buvusios sinagogos vieta. Jeigu kretingiškiai nesutiks pastatyti atminimo lentos B.Joselevičiui, ieškosime kitur tam tinkamos vietos“.