- Justė Labutytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dinamiška ir konkurencinga nūdienos rinka šalies įmones bei organizacijas skatina ieškoti veiksmingų bendradarbiavimo galimybių. Klasterizacija tapo neatsiejamu šiuolaikinės šalies ūkio plėtros instrumentu, skatinančiu ekonomikos augimą ir užimtumą, pritraukiančiu naujas technologijas, kvalifikuotus darbuotojus ir investicijas į mokslinius tyrimus, įgalinančiu kurti inovatyvius produktus bei paslaugas.
Patvirtinta nauja koncepcija
Ūkio ministerija siekia plėtoti klasterizaciją, didinti narių skaičių ir stiprinti jų brandą. Todėl 2017 m. atnaujino Lietuvos klasterių plėtros koncepciją, kurioje taip pat atnaujinti klasterių plėtros tikslai ir uždaviniai, pagal šių dienų realijas atnaujinta tiek paties klasterio, tiek klasterizacijos samprata.
Koncepcijoje nustatyta, kad būtina plėtoti klasterių inovacijų potencialą, skatinti klasterių narių sukurtų produktų eksportą ir jungimąsi į tarptautines vertės grandines, didinti klasterių narių veiklos našumą, suformuoti klasteriams steigti, veikti ir plėtoti palankią aplinką, skatinti tarpsektorinį, tarpregioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei skleisti klasterizacijos naudą.
Pagal naują koncepciją klasteriai bus skirstomi į besiformuojančius, susiformavusius, besivystančius ir brandžius – šie lygiai taps ir vienu kriterijumi siekiant Europos Sąjungos finansavimo.
Klaipėda neišnaudoja galimybių
2017 m. parengtoje Lietuvos klasterizacijos studijoje pateikti duomenys rodo, jog klasterių nariai yra išsidėstę 34 Lietuvos miestuose ir rajonuose – aktyviausiai procesai vyksta Vilniaus bei Kauno, vangiausiai – Tauragės, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Tenka pripažinti, jog Klaipėdos regionas kol kas patenka tarp vidutiniokų.
Studijos duomenimis, uostamiestyje suskaičiuojama 10 klasterių, o jų veikloje dalyvaujančių įmonių skaičius siekia 25.
Gargžduose, Palangoje, Šilutėje veikia po vieną, Kretingoje – trys, Plungėje – du klasteriai. Palyginti – Šiauliuose esama 14, Panevėžyje – 10 klasterių.
Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad Klaipėda dar turi didelio potencialo ir galimybių šioje srityje tiek verslo (uostas, laisvoji ekonominė zona), tiek rekreacijos ir kitomis prasmėmis.
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, susiduriama su tokia pat klasterizacijos plėtros problema – esama organizacijų tarpusavio pasitikėjimo lygio ir bendradarbiavimo kultūros stokos, įmonės vienos kitas laiko ne partnerėmis, o konkurentėmis, dėl pasitikėjimo trūkumo nedidėja klasterio narių skaičius, o ir esami narių ryšiai nėra tvirti.
Partneriai – ir iš užsienio
Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių minėtinas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), kuris siekia aktyviau dalyvauti Klaipėdoje susikūrusių klasterių veikloje – koordinuoja ne tik Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterio veiklą, bet ir prisidėjo kuriant geoterminio vandens išteklių panaudojimo klasterį, taip pat palaiko Klaipėdos pasyviųjų namų bei kitus Vakarų Lietuvoje veikiančius ar besikuriančius klasterius.
2016 m. balandį SGD klasterio steigimo sutartį pasirašė bendrovių „Klaipėdos nafta“, „Vakarų laivų gamykla“, KMTP ir Klaipėdos universiteto vadovai, o metų pabaigoje platforma jau vienijo 10 narių.
Lietuvos klasterių dalyvavimas tarptautinėse iniciatyvose ir tarptautinėse programose dar yra menkas, todėl siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šiemet buvo įsteigtas Baltijos jūros regiono šalių SGD klasteris ir Baltijos jūros regiono šalių SGD kompetencijų centras. KMTP aktyviai dalyvauja abiejų platformų veikloje.
Daugiau apie naują Lietuvos klasterių plėtros koncepciją – Ūkio ministerijos tinklalapyje ukmin.lrv.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas3
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...
-
Kuprinė evakuacijai – pigiau nei siūlo verslas39
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daikt...
-
Klaipėdoje – dar viena erdvė jaunimui2
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje atverta nauja Atvira jaunimo erdvė. Tilžės gatvėje įsikūrusiame bibliotekos padalinyje nuo šiol įrengta vieta, kur jaunuoliai galės praleisti laisvalaikį. Įkurtuves ...