Kodėl konkurencija turi rūpėti mums visiems?

  • Teksto dydis:

Konkurencija lemia mažesnes prekių ir paslaugų kainas, skatina inovacijas, o pažeidimai daro didelę žalą tiek sąžiningai konkuruojančiam verslui, tiek vartotojams. Kaip užtikrinti konkurenciją ir nepažeisti jos taisyklių, Konkurencijos tarybos ekspertai aiškino seminarų ciklo „Su konkurencija po Lietuvą“ renginio Klaipėdoje dalyviams.

Investicija į ateitį

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sakė, kad institucija nenori apsiriboti vien pažeidimų tyrimu ir siekia išsiaiškinti regionams aktualias konkurencijos problemas, taip pat – stiprinti konkurencijos kultūrą.

„Ilgametė Konkurencijos tarybos patirtis rodo, kad problemos kartojasi. Akivaizdu, kad visuomenė nežino konkurencijos teisės nuostatų arba jas ignoruoja, mano, kad tai nėra svarbu. Nusprendėme aplankyti visus Lietuvos regionus ir aptarti su vietos savivaldybių bei verslo atstovais tas problemas, su kuriomis jie susiduria, atsakyti į jiems kylančius klausimus ir taip investuoti į ateitį, kad pažeidimų būtų kuo mažiau“, – pasakojo Š.Keserauskas.

Jis akcentavo, kad konkurencija yra labai svarbi, nes lemia mažesnes prekių bei paslaugų kainas, skatina inovacijas, verslumą, naujų darbo vietų kūrimą, o konkurencijos pažeidimai daro didelė žalą tiek sąžiningai dirbantiems verslininkams, tiek vartotojams.

Akivaizdu, kad visuomenė nežino konkurencijos teisės nuostatų arba jas ignoruoja, mano, kad tai nėra svarbu.

Š.Keserauskas priminė, kad Konkurencijos taryba nereguliuoja kainų: „Rinkos ekonomikoje kiekvienas verslininkas gali nustatyti kainas, jį šioje srityje turėtų varžyti ne valstybė, o konkurentai. Vis dėlto kai kurie ūkio subjektai, užuot sąžiningai konkuravę, linkę sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, pavyzdžiui, susitarti padidinti kainas. Gavusi informacijos, Konkurencijos taryba dėl tokių atvejų pradeda tyrimus ir nustačiusi pažeidimus skiria sankcijas“.

Konkurencijos teisės reikalavimus neretai pažeidžia ne tik verslininkai, bet ir valstybės institucijos, savivaldybės, kurios vis dar linkusios proteguoti savo įmones ir diskriminuoti kitus rinkos žaidėjus.

Š. Keserauskas paminėjo prieš keletą metų nagrinėtą maršrutinių taksi atvejį, kai Klaipėdos miesto savivaldybė, neorganizavusi viešojo konkurso, pavedė paslaugas teikti savo įmonei.

„Rinkoje gali egzistuoti ir privataus, ir viešojo sektoriaus valdomos įmonės, tačiau joms turi būti sudarytos vienodos sąlygos veikti rinkoje, kur jos galėtų sąžiningai konkuruoti“, – sakė institucijos vadovas.

Sankcijos – ir įmonėms, ir vadovams

Seminare taip pat aptarta itin aktuali tema – viešieji pirkimai. Daug renginio dalyvių klausimų sulaukė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, kuri pateikė informaciją, kaip atpažinti kartelinius susitarimus, kada perkančiosios organizacijos gali pasinaudoti įstatymų suteikta teise šalinti iš viešųjų pirkimų dalyvius, galimai sudariusius draudžiamą susitarimą. Tai svarbu, nes karteliai viešuosiuose pirkimuose prekių ir paslaugų kainas gali padidinti 10–30 proc.

Konkurencijos ekspertai pripažino, kad kartelius gana sunku išaiškinti, nes besitariantys kelti kainas ar tarpusavyje derinantys veiksmus konkurentai paprastai suvokia, ką daro, ir siekia tai nuslėpti.

Už kartelinius susitarimus sankcijos gali būti skiriamos ne tik įmonei, kuriai gresia bauda iki 10 proc. metinių pajamų, bet ir įmonės vadovui. Jei jis asmeniškai dalyvavo ar prisidėjo prie kartelinio susitarimo sudarymo, vadovui gali būti apribota teisė nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas ir skirta piniginė bauda iki beveik 14,5 tūkst. eurų.

Ragina pranešti apie pažeidimus

Konkurencijos tarybos atstovai seminaro dalyviams taip pat aiškino, kodėl svarbu vertinti būsimų teisės aktų poveikį konkurencijai, kaip dar be valstybės pagalbos valdžia dalyvauja rinkoje.

Verslo atstovai sužinojo, kaip reklamuojant savo prekes bei paslaugas išlikti kūrybiškiems ir neklaidinti vartotojų, kuo informacija skiriasi nuo reklamos, kokia reklama klaidina ir kokios sankcijos gresia už klaidinančios reklamos skleidimą.

Seminaro dalyviai buvo raginami kreiptis į Konkurencijos tarybą įtariant ar turint duomenų apie galimus kartelius viešuosiuose pirkimuose, kitus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, taip pat dėl klaidinančios reklamos sklaidos.

Konkurencijos taryba seminarų ciklą „Su konkurencija po Lietuvą“ užbaigs Vilniuje lapkričio 16 d. Renginiai finansuojami ES techninės paramos ir Konkurencijos tarybos lėšomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nori pasakyti

Nori pasakyti portretas
kad nei viena ausim negirdėjai kad konsevių vadū susitarimu su fondų aferiugom jau keliasdešimt metų pumpuoja iš Sodros pensininkų pinigus? Paskui tais pinigais finansuoja vėl tu pačiu konserviu norus. Kokia čia konkurencija?

aha

aha portretas
jau seniai laikas trauktis tam žvaigždukui, nes jis neatlieka pareigų, o jo tarnyba miega žiemos miegu.

Anonimas

Anonimas portretas
Lietuvoje konkurencijos nėra.Tik karteliniai susitarimai ir savų verslo, politinių, ar tam tikro poveikio grupės. O visi laisvos rinkos, ar tokie kaip šis čiulbantis panas veikėjai, yra veidmainiai apgavikai siekiantys iš paskutiniųjų pudrinti visuomenei smegenis.Valstybės valdžia privalo reguliuoti savo šalies ūkį ir neleisti ciniškai apiplėšinėti savo piliečius. Kelia pyktį šio pono vis minima "konkurencija", JOS PAPRASČIAUSIAI NĖRA! Nes jeigu ji būtų tai nei paslaugų, nei prekių kainos nebūtų visur vienodos.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių