Kova dėl žvejybos kvotų tęsiasi teismuose

Situacija dėl Baltijos jūros žvejybos kvotų išlieka įtempta.

Situacija dėl Baltijos jūros žvejybos kvotų išlieka įtempta.

Nelygiaverčiai mainai

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme vyksta teisminis ginčas dėl to, ar teisingai šiemet kovą Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu vienai žvejybos bendrovei buvo paskirta didesnė dalis Lietuvos žvejams skirtų strimelių ir šprotų kvotų.

Teisme "išlindo" tai, ko nežinojo žvejų dauguma. Žvejams susidarė įspūdis, kad pastaruosius kelerius metus Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo sistema dirbo vienos bendrovės naudai.

Tarsi "forsuojant" kvotų skirstymą, lyg ir buvo formuojama vienos įmonės žvejybos istorinė teisė, nustumiant visus kitus žvejus verslininkus. Vienai įmonei būdavo suteikiami dideli kiekiai strimelių ir šprotų kvotų.

Ji jų neišgaudydavo. Strimelių ir šprotų kvotos turėjo būti perskirstytos. Kitos žvejybos įmonės negaudavo kvotų tiek, kiek prašydavo. Išskirtinei bendrovei būdavo suteikiama teisė neišgaudytas kvotas jos sąskaita keisti į kitų žuvų kvotas, pavyzdžiui, menkaverčius Šiaurės jūros tobius. Keitimai būdavo nelygiaverčiai – kartais dešimt kartų didesni vertingesnių žuvų kiekiai būdavo iškeičiami į prastesnių žuvų mažesnius kiekius.

Lietuvoje įteisinta strimelių ir šprotų skirstymo sistema, kai vienai bendrovei atitenka per 70 proc. kvotų, nustebino čia apsilankiusius aplinkosauginio fondo EDF ekspertus. Jų teigimu, tokio atvejo nėra nė vienoje pasaulio šalyje, netgi Afrikoje ar Lotynų Amerikoje.  

Perteklius ir badas?

Pramoninės žvejybos Baltijos jūroje bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys pastebėjo, kad, kaip pateikta pranešime teismui, žvejybos kvotų skyrimo komisija bendrovei "Banginis" 2010 metais paskyrė 7 449 tonų šprotų ir 1 056 tonų strimelių kvotą.

Pagal Žuvininkystės tarnybos pažymą matyti, kad realiai sugauta 5 422 tonos šprotų ir 775 tonos strimelių. Likutis – 2 076 tonos šprotų ir 281 tona strimelių buvo pakeista į tobių kvotas. Tuo metu kiti žvejai laukdavo ir negaudavo šprotų ir strimelių kvotų.

"Mano bendrovė kasmet prašydavo apie 1,5 tūkst. tonų šprotų ir strimelių kvotų. Gaudavome apie 600 tonų. Nustebau sužinojęs, kad šprotų ir strimelių kvotos nebūdavo išgaudomos ir kitiems žvejams nežinant jos būdavo keičiamos į menkavertės kitų šalių kvotas", – piktinosi G.Gylys.

2010 metais pateikti net trys protokolai, kur nepanaudotos kvotos lyg grąžinamos atgal į "bendrą" Lietuvos valstybės kvotų katilą, o paskui tos pačios vienos įmonės sąskaita leidžiama tas kvotas keisti su užsienio įmonėmis į kitų žuvų kvotas.

Taip 2010 m. balandžio 28 d. protokolu leista 2 tūkst. tonų Baltijos šprotų kvotos pasikeisti su Danija į 2 tūkst. tonų Šiaurės jūros tobių. Toks keitimas žvejybos sezono pradžioje kitiems žvejams sukėlė daug klausimų.

"Kaip taip galėjo būti, negi iš anksto jau buvo žinoma, kad skirtų kvotų nesugebės išgaudyti?" – stebėjosi G.Gylys.
2010 m. rugpjūčio 5 dienos protokolu 1,5 tūkst. tonų strimelių keičiama į 500 tonų Atlanto silkių. Metų pabaigoje dar 2 tūkst. tonų šprotų išmainomi į tokį pat kiekį tobių.
1,5 tūkst. tonų šprotų mainai į 145 tonas silkių, 3 tūkst. tonų šprotų ir strimelių mainai į 350 tonų silkių ir tūkstantį tonų tobių, 500 tonų šprotų į 500 tonų tobių fiksuoti ir 2011 metais.

Realiai dauguma žvejų net nežinojo, kiek per metus "Banginiui" būdavo skiriama kvotų. Jų turimais duomenimis, 2010 metais skirta beveik 13 tūkst. tonų, o realiai išgaudyta tik apie 6 tūkst. tonų. 

Žvejai bankrutuoja

"Iš šių istorijų susidaro įspūdis, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisija dirbo ir dirba vienos bendrovės naudai. Jai dirbtinai buvo formuojama istorinė žvejybos teisė, pagal kurią dabar toliau skirstomos kvotos, ir ta viena bendrovė įgyja teisę naudoti per 70 proc. strimelių ir šprotų kvotų", – pastebėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Jo teigimu, skirstant strimelių ir šprotų kvotas galėjo būti vykdoma galimai neteisėta veikla.

Kaip pavyzdys prisiminta tai, kad skirstant menkių kvotas, jei kuri nors įmonė neišgaudydavo, atgal grąžinus kvotas, su užsienio kompanijomis jos būdavo keičiamasi tik tuo atveju, jei visos žvejų bendrovės Lietuvoje raštiškai patvirtindavo, kad tų kvotų atsisako. Tuo tarpu skirstant šprotų ir strimelių kvotas niekas kitų žvejybos įmonių net neklausdavo.

Prieš "Banginį" susitelkę dauguma Baltijos jūros žvejų teismuose stengiasi įrodyti, kad jam pagal koncesiją planuojama skirti per 76 proc. Baltijos jūros strimelių ir šprotų dalis istoriškai yra suformuota netinkamai. Dauguma žvejų bando įrodyti, kad realiai bendrovė "Banginis" išgaudydavo tik apie 45 proc. nuo bendrų kvotų dalies, todėl jam, nors ir didžiausiai žvejybos įmonei neturi būti skiriama didesnė kvotų dalis. Tokiu atveju kitos Baltijos žvejybos įmonės taip pat gautų pakankamai kvotų ir išgyventų. Dabar jos neišgyvena, dalis žvejų įmonių pradėjo bankrutuoti. Kita dalis žvejų neturi už ką remontuoti laivų, jie skęsta prie krantinių keldami grėsmę aplinkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Susikibo dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo Klaipėdoje
    Susikibo dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo Klaipėdoje

    Adolfo Ramanausko-Vanago dukters pasiūlymu Klaipėdoje įamžinti jos tėvo atminimą patenkinti ne visi. Lietuvos rusų sąjungos atstovas Viačeslavas Titovas viešai išpeikė šią mintį pareikšdamas, kad pats A. Ramanauskas-Vana...

  • Sąjūdžio sukaktis – be euforijos
    Sąjūdžio sukaktis – be euforijos

    Visuomenininkas ir buvęs Sąjūdžio aktyvistas Dionyzas Varkalis, minėdamas Sąjūdžio 30-metį, didelio džiaugsmo nejaučia. Klaipėdietis įsitikinęs: jei artimiausiu metu Lietuvoje nebus permainų tiek politinėje, tiek ekonominėje srityse, mes sunai...

  • Po kelionės aplink pasaulį – į Klaipėdą
    Po kelionės aplink pasaulį – į Klaipėdą

    Po beveik dvejus metus trukusios kelionės motociklais, Asta Dovydėnaitė ir Linas Mockevičius sutikti uostamiestyje. Simbolinėje vietoje – šalia garsiojo motociklininko Antano Poškos paminklo juos pasitiko būrys motociklams ir kelion...

  • Klaipėdiečiai siunta – vos pastatė, o jau suniokojo
    Klaipėdiečiai siunta – vos pastatė, o jau suniokojo

    Pietinėje Klaipėdos pusėje rekonstravus Naikupės gatvę bei pėstiesiems ir dviratininkams skirtą taką, jame atsirado ir saulės baterija įkraunama paslaugų stotelė. Tiesa, šiuo įrenginiu klaipėdiečiai pasidžiaugė neilgai – į stotel...

    4
  • Būsimoji uostamiesčio mokykla pabrango dvigubai
    Būsimoji uostamiesčio mokykla pabrango dvigubai

    Lietuvos valstybės šimtmečiui dedikuota naujai planuojama mokykla Senvagės gatvėje kainuos 12,5 mln. eurų – dukart daugiau, nei planuota iš pradžių. Esą per pastaruosius kelerius metus brango ne tik statybinės medžiagos, bet atsir...

    8
  • Ministrui – žvejų problemų paketas
    Ministrui – žvejų problemų paketas

    Pirmą kartą Klaipėdoje apsilankęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys išgirdo metai iš metų besikartojančias tas pačias, o taip pat ir naujas žvejų problemas. ...

    2
  • Kur dingo Bastionų tiltas?
    Kur dingo Bastionų tiltas?

    Norėjau pateikti keletą savo pastebėjimų dėl dabar tvarkomo vadinamojo Jono kalnelio ir jo aplinkos. ...

    19
  • Klaipėdoje praūžė audra, patvino gatvės
    Klaipėdoje praūžė audra, patvino gatvės

    Antradienio pavakarę Klaipėdoje smarkiai palijo, praūžė audra. ...

    14
  • Embrionus galės laidoti kapinėse
    Embrionus galės laidoti kapinėse

    Negimusius žmogaus embrionus, iki šiol naikintus kartu su medicininėmis atliekomis, nuo liepos pradžios leista laidoti kapinėse. Remiantis Europos valstybių praktika, embrionai ir vaisiai iki 22-osios nėštumo savaitės bus kremuojami ir lai...

    1
  • „Norfa“ Klaipėdoje mausto klientus?
    „Norfa“ Klaipėdoje mausto klientus?

    Pasibaigusio galiojimo produktai "Norfos" parduotuvėse virsta vis dažniau pastebimu reiškiniu – per itin trumpą laiką fiksuotas ne vienas atvejis, kai Klaipėdos pirkėjai įsigijo pasenusio maisto. Tuo įsitikino ir patikrinimą atl...

    23
Daugiau straipsnių