Kovai su vėžiu – 90 eurų

"Netikėtai pagalbą radau čia. Yra tokių moterų, kurios užsisklendžia savyje. Ir aš suprantu, nesinori tokių dalykų niekam pasakoti. Ne visi supranta ir ne visi užjaučia. O išsikalbėti reikia. Juk tai yra viso gyvenimo kova už gyvybę", – pripažino klaipėdietė.

Centro direktorė Aldona Kerpytė, išklausiusi Daivos istoriją, neslėpė nuostabos.

"Kas pasakė, kada vėžys turi baigtis? Juk pati išgyvenau tai. Būdavo visaip, ir 120 dienų mokėdavo ligos išmoką. Žinau, kad kitiems mokama dar ilgiau", – teigė A.Kerpytė.

Ji prisiminė ir tokius atvejus, kai ketvirtos stadijos vėžiu sergantys žmonės buvo kamantinėjami, ar tikrai jie negali patys savimi pasirūpinti.

Kas pasakė, kada vėžys turi baigtis?

"Tačiau neįgalumo už vėžį niekas "neduoda". Yra vertinimo metodikos ir pagal jas nustatomas darbingumo ar nedarbingumo lygis. Tačiau iš 90 eurų net buto išlaikyti neįmanoma, o dar gydytis reikia", – pastebėjo A.Kerpytė.

Žlugdo virtinė netekčių

Onkologinio centro socialinės veiklos specialistė Irena Baltiejienė pasakojo, kad tokio pobūdžio klausimų sulaukia kone kasdien.

"Dažnai žmonės nežino, kad gali kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės pašalpos sunkios ligos atveju. Nėra dideli pinigai, bet ir tai pagalba. Patariame kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Kartais žmonės net nežino, kad gali gauti pagalbą į namus. O tam reikia nusistatyti specialiuosius poreikius", – aiškino I.Baltiejienė.

Moteris tikino, kad dažnai onkologinę ligą žmonės ima slėpti, apie tai neprasitaria darbdaviui, kad tik neiškristų iš darbo rinkos.

"Mūsų centre sudaroma galimybė konsultuotis su psichologu. Kovodamas su liga žmogus patiria daugybę netekčių. Tai ir finansai, tai ir socialinis statusas. Žmogus netenka savo savasties, savo gyvenimo būdo, netenka dalies gyvenimo, nes jis savo laiką leidžia ligoninėse. Po chemoterapijos  nuslenka plaukai, antakiai, atsiranda stigmatizmas. Žmogus susigūžia, jam sunku, jis pereina daugybę etapų – neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir susitaikymą. Kai žmogus pradeda kalbėtis, jis pradeda sveikti", – tvirtino I.Baltiejienė.

Šv. Pranciškaus onkologijos centre per pirmus keturis šių metų mėnesius apsilankė 1 548 lankytojai.

"Tai iš visos Lietuvos atvykstantys žmonės. Mes net apgyvendiname. Tai vienintelė mokama paslauga, o visas kitas paslaugas jis gauna nemokamai. Čia yra galimybė bendrauti su dvasininkais, atlikti išpažintį. Juk užklupus vėžiui, žmogus supyksta ant viso pasaulio ir ant Dievo. Jis klausia, kodėl jam taip nutiko? Egzistencinius klausimus tada reikia padėti išspręsti", – tikino I.Baltiejienė.