Iš kruizinių laivų – pilka Klaipėda

Kruiziniame terminale stovintis keleivinis laineris yra bene geriausia Klaipėdos uosto apžvalgos vieta, akivaizdžiai iliustruojanti, ką mato pas mus atplaukęs užsienio jūrų turistas.

Knygos skaitymas miesto fone

Klaipėdos uoste lankantis kruiziniame laive teko stebėti nemalonų vaizdelį. Turtingas Vakarų gyventojas lyg niekur nieko skaito knygą, o už kruizinio laivo borto iš aukštos perspektyvos atsiveriantis uosto vaizdelis jo visai nedomina.

Šiame fotoreportaže pateikiamas vaizdas, kurį galima pamatyti iš kruzinio laivo. Jis palieka dvejopą įspūdį. 

Klaipėdos uoste seniai praėjo laikas, kai kruiziniai laivai stodavo prie krovos krantinių. Tačiau ir daugiau nei prieš dešimtmetį iš laivo, stovinčio prie specialiai įrengtos krantinės, dominuoja atsiveriantis labiau gamybinis nei turistinės traukos vaizdas.

Jei ir kruizinio laivo priekio ir galo matyti dar gana patrauklūs uosto vaizdeliai, tai iš dešiniojo borto akis raižo sovietinis peizažas – seni aptrupėję pastatai, netvarkingai išmėtyti konteineriai, daiktai.

Nenuostabu, kad turistas tokio vaizdelio fone mieliau skaito knygą – pasineria į fantazijų pasaulį ir Klaipėdos vaizdų iš šiaip jau turinčios būti fasadine pusės nemato.

Neįgyvendintos architektų vizijos

Klaipėdos kruizinio terminalo prieigos galėtų būti vienintelio Lietuvos uostamiesčio perliuku – jūrinės valstybės įvaizdžio dalis, išskirtinės miesto istorijos su piliaviete prie vandens simboliu.

Tačiau bendras teritorijos tvarkymas prie piliavietės vyksta pernelyg lėtai. Nei dešiniojoje, nei kairiojoje Danės upės žiočių dalyje Klaipėda nė iš tolo neįgyja to vaizdo, kuris seniai nupieštas uostamiesčio architektų vizijose.

Nenuostabu, kad į Klaipėdą atplaukusi dalis jūrų turistų nelipa iš lainerių. Turizmo agentūrų specialistų teigimu, tokių keleivių atplaukus kruiziniam laineriui Klaipėdos uoste yra iki 20 proc.

Dalis tų keleivių iš viso yra apatiški aplinkai. Jie paganyti akis už laivo borto ryžtųsi nebent jei laivas priplauktų prie Viktorijos krioklio, o tai yra neįmanoma.

Apatiškų keleivių kruiziniuose laivuose daugėja. Jais plaukioja daug pensinio amžiaus žmonių, kuriuos labiau traukia švari jūrinė aplinka su SPA paslaugomis laivuose nei abejotini vaizdai už laivo borto.

Nustatyta, kad kruizinių laivų keleiviai prie iliuminatorių ar atvirose laivų erdvėse labiau būriuojasi, kai šie plaukia į uostus per vartus ar išplaukia iš jų. Dar dėmesys atkreipiamas, kai šalia praplaukia didelis laivas, per uostą slenka pusiau iškilęs povandeninis laivas, o to Klaipėdoje nėra. 

Nori didinti patrauklumą

Gražus vaizdas iš kruizinio laivo būtų neabejotinas privalumas, kiekvieno save gerbiančio uostamiesčio vizitinė kortelė. Apie nepatrauklias Klaipėdos kruizinio terminalo prieigas diskutuota ir rašyta ne kartą. Šis tas keičiasi, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Keisčiausia, kad visi supranta, jog būtina ką nors keisti. Bet metai bėga, o vaizdai iš kruizinių laivų kaip buvo nepatrauklūs, taip ir lieka.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus situaciją norėtų keisti iš esmės.

Jis puoselėja idėją prieigas prie kruizinių laivų terminalo paversti jūrų muziejumi po atviru dangumi. Įvairūs uosto veiklos techniniai paminklai – kranai, lokomotyvai, staklės, kiti daiktai kaip paveldo kūriniai galėtų būti išdėstyti įvairiose vietose tarp piliavietės ir kruizinio terminalo. Istorinę vertę turintys įrengimai galbūt priverstų jūrų turistus išlipti iš kruizinių laivų, pasivaikščioti po gražiai sutvarkytą teritoriją, žavėtis istorinę vertę turinčiais senais su uosto teritorijose esančių ir buvusių bendrovių veikla susijusiais daiktais.

Tokia vizija nėra jokia naujovė, ji įgyvendinta kituose Europos ir pasaulio uostamiesčiuose. Akiai patrauklūs, istorinę vertę turintys daiktai įvairiose teritorijose išdėstyti kaimyniniuose Ventspilio, Talino uostuose, dar daugiau tokių daiktų Vakarų Europos šalių uostamiesčiuose.