Kultūrai reikės dešimčių milijonų

Skaičiai nėra realūs?

Miesto taryba pritarė Klaipėdos 2017–2030 m. kultūros strategijos, kuri patvirtinta vasarį, įgyvendinimo priemonių planui. Preliminariais skaičiavimais, tai atsieis beveik 62,4 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis dar anksčiau aiškino, kad galima pateikti tik "orinius", o ne realius skaičius.

Pabrėžta, kad neįmanoma visko suskaičiuoti, kai priemonių planas rengiamas ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Teigta, kad realesnės sumos galėtų būti įvardytos tik trejiems metams.

Tačiau Finansų ir ekonomikos komitetas vis reikalavo pateikti bent orientacinius skaičius. Tai buvo padaryta neseniai vykusio miesto tarybos posėdžio metu.

Pati ilgalaikė miesto kultūros strategija buvo susijusi su programa, kuri parengta, pretenduojant į Europos kultūros sostinės titulą. Nors jo iškovoti nepavyko, numatytų priemonių, tiesa, mažesnėmis apimtimis, įgyvendinti neatsisakyta.

Tarybos nariams užkliuvo įvardyta preliminari suma, kurios gali prireikti planui realizuoti.

N.Lendraitis atkreipė dėmesį, kad nemažos dalies lėšų reikėtų Vasaros estradai modernizuoti, bendruomenės centro-bibliotekos statybai.

Siūlė ugdyti vartotojus

Tarybos narė Nina Puteikienė atkreipė dėmesį, kad šioje kultūros strategijoje akcentuojami ne esmė, kaip Europos kultūros sostinės titulą 2022 m. iškovojusio Kauno, bet tik nauji infrastruktūros dalykai.

"Visiškai neakcentuotas pagrindas, kurį turime, kaip jis bus puoselėjamas. Svarbu, kad tai, ką turime sukūrę, būtų prieinama ugdymui, švietimui, atskirties mažinimui. Galėtų būti sudaryta galimybė jaunimui nemokamai lankytis parodose, renginiuose – atiduoti jiems neparduotas vietas. Tai nekainuotų nė vieno euro, bet mes ugdytume išprususius kultūros vartotojus", – tvirtino politikė.

Pasak tarybos nario Laisvūno Kavaliausko, kultūros, kaip ir meilės, niekada nebūna per daug. Jis džiaugėsi, kad šiemet mieste organizuota tikrai daug renginių.

"Anksčiau būdavo Jūros šventė, Pilies džiazo festivalis, eglutės įžiebimo šventė. O štai šiemet kiek daug šaunių renginių vyko viešosiose erdvėse, salėse, galerijose. Pirmą kartą pajutau, kad Klaipėdoje gyvenu visavertį kultūrinį gyvenimą", – dėstė tarybos narys.

L.Kavaliauskas pabrėžė, kad svarbiausia žinoti, ką darai, kokia linkme eini.

"Kalbėti apie investicijas, kurių reikės per dešimtmetį, neverta. Jei per metus sviesto kilogramas pabrango tris kartus, neaišku, kas bus po 30 metų", – mano tarybos narys.

Jaunimo renginiuose trūksta

Anot Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco, pasibaigus kadencijai, dabartiniai miesto tarybos nariai galės didžiuotis padvigubinę finansavimą kultūrai.

"Neįmanoma nepastebėti, kad resursai kultūrai padidėjo nepaprastai stipriai. Minios vilniečių, kauniečių ir net užsieniečių traukia į Klaipėdą pasižiūrėti kultūros ir meno reiškinių, kurių kitur nėra. Turime apsispręsti, ar mes pretendavome tapti Europos kultūros sostine tik dėl titulo, ar siekdami parodyti, ką turime gero. Atsakymas – aiškus. Mes dirbame ne "pokazuchai", o savo žmonėms", – pabrėžė vicemeras.

A.Šulcas taip pat atkreipė dėmesį, kad kultūros ir meno projektai dažnai būna kontroversiški, nes kitaip jie nebūtų įdomūs: "Be konflikto nėra kultūros, nėra meno."

Renginių gausa džiaugėsi ir tarybos narė Lilija Petraitienė: "Tereikia noro juos aplankyti. Pati ne visur spėju nueiti." Politikė taip pat pabrėžė, kad reikia auginti kultūros vartotojus.

"Kultūros renginiuose matau vis tuos pačius veidus. Jaunimo nėra. Būtina skatinti moksleivius užpildyti sales", – įvardijo politikė.

Nors miesto taryba nepritarė N.Puteikienės siūlymui likusius bilietus į kultūros renginius, parodas atiduoti mokiniams, kad šie galėtų lankytis nemokamai, tačiau atkreiptas dėmesys, jog yra sudaryta darbo grupė, kuri dirba šiuo klausimu.

Netrukus ketinama parengti sprendimo projektą ir teikti tarybai.