Kunigai bijo šėtono

"Ne kiekvienam tai papasakosi, palaikys psichikos ligoniu. Tačiau tai yra tikra. Vienus pykina, o kiti, vos išvydę kryžių, alpsta. Apsėstas žmogus blogai jaučiasi bažnyčioje, jam norisi išniekinti šventą dalyką, jis negali sukalbėti maldos – jo žodžiai virsta švokštimu. Tačiau ne egzorcistas išlaisvina žmogų, o jo paties valia", – pasakojo Monika.

Demonų bauginimai

Nežmoniškas kančias patiria ne tik piktosios dvasios apsėstieji. Tikinčiųjų tarpe sklando prisiminimai, kaip vienas vietos kunigas yra pasakojęs savo mėginimą padėti apsėstajam.

Kuo dvasininkas labiau artėjo ligonio namų, tuo jam darėsi blogiau – pykino, ėmė suktis galva ir pintis kojos. Tuomet klebonas tai įvardijo, kaip šėtono mėginimą išgąsdinti į šventą misiją susiruošusį kleboną.

Yra liudijimų, kad egzorto apeigų metu piktųjų dvasių apsėsto žmogaus veidas keitėsi daugybę kartų. Apsėdimą išduoda keistas žvilgsnis. Žmogus bijo kryžiaus, švento vandens, blaškosi, kartais už jį melstis susirinkusius puola su nežmoniška jėga.

Kunigui – emocinė našta

Egzorcistas Vytenis Vaškelis pripažino, kad atpažįsta apsėstąjį iš jo reakcijos maldai.

"Kai abejoji, ar tai nėra šizofrenija arba kita nervų liga, pradedu melstis už žmogų. Ir tuomet paaiškėja: jei žmogaus kūnas ima tampytis, jam skauda, šokinėja vidaus organai, pasigirsta keisti garsai, o akys kraiposi", – pasakojo kunigas.

Viešpaties išlaisvinimo geriau esą yra prašyti su maldos užtarėjų grupele.

"Tikrasis egzorcistas yra Kristus. Noriu pažymėti, kad tikrasis piktosios dvasios išvarymas įvyksta su išpažintimi. Tai susitaikymas ir sakramento malonės priėmimas. Taip nutrūksta blogio šaknys", – kalbėjo kunigas.

V.Vaškelis atviravo, kad jo tarnystė bažnyčiai nėra lengva.

"Sunku emociškai, tai yra didelis nuovargis", – prisipažino egzorcistas.

Apsėstųjų daugėja

Ne vieno klaipėdiečio dvasią apvalęs kunigas A.Valkauskas tikino, kad jo jau nebestebina egzorto metu matomi dalykai.

"Pastaruoju metu labai daug kreipiasi apsėstųjų. Žinau, kad Klaipėdoje yra kažkokios sektos. Į visa tai reikia rimčiau žiūrėti. Jei žmogus neieško Dievo, jis randa kažką kita. Žmogus galvoja, kad pasaulyje viskas vyksta savaime. Jis negalvoja, kad egzistuoja Dievas, kaip ir nemano, kad egzistuoja piktoji dvasia", – tikino A.Valkauskas.

Kunigas priminė, kad santykis su tikėjimu neatsiejamas nuo gyvenimo prasmės ieškojimų.

"Pasaulis netelpa į primityvius rėmus. Jei žmogus neturi tikėjimo, jis neturi ir tikslų arba jie labai primityvūs. Kaip neatsiras depresijos, kai žmogus tik galvoja kaip jam praturėti, neieško, nelavėja? Tokius nevisavertiškumo kompleksų pilnus žmones labai lengva patraukti į sektas", – teigė A.Valkauskas.

Kunigas tikino, jog žmogaus manymas, kad kas nors kitas jį privalo padaryti laimingu, yra didžiausia klaida.

"Žmogus save patiki tokiems, kurie patys kelio nežino. O pavojinga yra tai, kad žmogus save gali patikėti visai netikusiai dvasiai", – kalbėjo A.Valkauskas.

Dvasines ligas kunigas taip pat siejo su tikėjimo dalykais.

"Ką reiškia nuvertinti save? Tai atsižadėjimas savo esmės. Ir tai labai didelė bėda, nes įvyksta žmogaus nuasmeninimas, ypač jei jis patenka į sektas. O žmogus turėtų pasididžiuoti, kad jį Dievas sukūrė", – požiūrį dėstė kunigas.

A.Valkausko teigimu, jei jis gyventų didmiestyje, neatsigintų prašančiųjų padėti.

"Gerai, kad Rukloje esu, toli nuo visų. O šiaip tai kiekvienas kaimo kunigas turi kalbėtis su savo žmonėmis. Daugybė dalykų atsisijotų. Apsėdimo atveju vaistai nepadės. Mes turime rimtą ginklą – maldą. Tik gaila, kad ne visi žmonės sulaukia pagalbos", – apgailestavo A.Valkauskas.