Kurėnai pasirengę Tūkstantmečio ekspedicijai

Rytoj Juodkrantėje startuoja Tūkstantmečio ekspedicija „Bėki, laivuži, maružėlėmis“, kurioje dalyvauja visi penki Lietuvos kurėnai ir trys venterinės valtys. Tokia įspūdinga ekspedicija Jūrų muziejus pažymi savo 30-metį ir atstovauja Kuršių marių istorinį paveldą regatoje „The Tall Ships Race´s“.

Iš Juodkrantės muziejaus kurėnas „Süd1“ laikys kursą į Nidą, kur prie ekspedicijos prisijungs „Kuršis“ ir „Oma“. Šturmuose flotilę papildys didžiausias Lietuvos kurėnas „Baltis“ ir „Šturm“ bei venterinės valtys. Kurėnas „Baltis“, kuris plaukioja Galvės ežere Trakuose, iki Šturmų atkeliaus vilkiku. Visi kurėnai, išskyrus muziejaus, yra privatūs, naudojami komerciniams, pramoginiams tikslams. Tačiau šioje ekspedicijoje jie sutiko dalyvauti nemokamai, taip prisidėdami prie jūrinio paveldo propagavimo. Flotilei vadovaus patyręs muziejaus kurėno kapitonas Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius.

„Gyvosios istorijos projektas „Kurėno sugrįžimas“ prasidėjo prieš devynerius metus, - pasakojo kapitonas. - Pirmaisiais metais Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje įkūrėme kurėno statybos aikštelę kaip ekspozicijos dalį. Po metų pastatėme kurėną ir išplaukėme į pirmąją ekspediciją. O šioji ekspedicija - man jau aštuntoji. Atstovavome Lietuvai “Sail Amsterdam 2005“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengėme ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, pernai plaukėme Lenkijoje Aismarėmis, užpernai - Vokietijoje, Štetino mariomis. Ir kaip ir kiekvienais metais, kartojame tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė“, - sakė R.Adomavičius

Liepos 31 dieną apie 15 valandą, visos aštuonios burinės valtys atplauks į Klaipėdos  piliavietės uostelį. Juos bus galima lankyti, susipažinti su gyvąja Kuršių marių istorija iš pirmų lupų. Jeigu leis galimybės, kurėnai rengs pažintinius išplaukimus lankytojams. Šalia veiks Žvejiškų amatų krantinė, kurioje dirbs du kalviai ir drožėjas.

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

Lietuvos jūrų muziejus pirmasis ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Nuo tada pradėtas vykdyti etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.


Šiame straipsnyje: kurėnasatostogos 2009

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vyriausybė Palangoje rengia pasitarimą dėl kurortų
    Vyriausybė Palangoje rengia pasitarimą dėl kurortų

    Vyriausybė Palangos centre, Kurhauze, penktadienį rengia išvažiuojamąjį pasitarimą, taip pat planuoja dalyvauti kurorto atidarymo renginiuose. ...

    3
  • Į uostą atplauks NATO kovinių laivų grupė
    Į uostą atplauks NATO kovinių laivų grupė

    Penktadienį į Klaipėdą atplauks NATO nuolatinės parengties kovinių laivų grupė, pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...

    1
  • Tautinių mažumų vaikai dalyvaus festivalyje pajūryje
    Tautinių mažumų vaikai dalyvaus festivalyje pajūryje

    Gegužės 27–29 d. Klaipėdoje vyks XV-asis Lietuvos tautinių mažumų neformaliojo ugdymo įstaigų festivalis, kuriame dalyvaus daugiau nei 280 tautinių mažumų vaikų iš visos Lietuvos. ...

  • Baseinas uostamiestyje iškils iki metų galo
    Baseinas uostamiestyje iškils iki metų galo

    Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro su baseinu statybos kol kas vyksta sklandžiai ir turėtų finišuoti metų pabaigoje. Šiuo metu rengiamasi pradėti ieškoti ir objekto šeimininko. ...

  • Senamiesčio paštas laukia laiškų
    Senamiesčio paštas laukia laiškų

    Mažosios architektūros elementas, Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtą puošianti dekoratyvinė pašto dėžutė kartkartėmis vis prisipildo laiškų. Klaipėdai rašo ir miestiečiai, ir jos svečiai. ...

    2
  • Prasidėjus plaukiojimo sezonui jūrininkas įspėja: jūra nėra romantiška
    Prasidėjus plaukiojimo sezonui jūrininkas įspėja: jūra nėra romantiška

    Kelionės, vakarėliai ir begalė pramogų kruiziniuose laivuose ir keltuose, pasiplaukiojimas jachtomis ir kateriais vasarą vilioja tūkstančius turistų. Šalia linksmybių – ir pavojai jūroje, apie kuriuos pagalvojama tik jau nutikus nelaimei...

    6
  • Vertins žirgus ir karietas
    Vertins žirgus ir karietas

    Netrukus paaiškės, ar daug karietų šiemet kursuos nustatytais maršrutais Smiltynėje. Šias paslaugas siūlyti norintys verslininkai savivaldybei jau pateikė reikiamus dokumentus. Pastebima, kad šiame versle naujų žaidėj...

  • Vaistinės ir pirties ateitis – miglose
    Vaistinės ir pirties ateitis – miglose

    Ar uostamiestyje išliks Sportininkų vaistinė ir ar bus leista privatizuoti viešąją miesto pirtį, kol kas lieka neaišku. Ketvirtadienį posėdžiavę miesto tarybos nariai šių klausimų nusprendė nesvarstyti. Išsaugoti ...

    3
  • Statybines atliekas – tik ne į bendrą konteinerį
    Statybines atliekas – tik ne į bendrą konteinerį

    „Klaipėdiečiai pagaliau atrado kur dėti statybos ir remonto atliekas“, – teigė Klaipėdos aplinkosaugininkai. Į Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles statybinių šiukšlių atvežama vis daugiau: ...

  • Klaipėdos ir Chersono uostai stiprina bendradarbiavimą
    Klaipėdos ir Chersono uostai stiprina bendradarbiavimą

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė memorandumą su Chersono jūrų prekybos uostu. Šis memorandumas padės sustiprinti bendradarbiavimą tarp uostų ir dar efektyviau išnaudoti tarp šalių kursuojantį traukin...

    1
Daugiau straipsnių