Kurėnai pasirengę Tūkstantmečio ekspedicijai

Rytoj Juodkrantėje startuoja Tūkstantmečio ekspedicija „Bėki, laivuži, maružėlėmis“, kurioje dalyvauja visi penki Lietuvos kurėnai ir trys venterinės valtys. Tokia įspūdinga ekspedicija Jūrų muziejus pažymi savo 30-metį ir atstovauja Kuršių marių istorinį paveldą regatoje „The Tall Ships Race´s“.

Iš Juodkrantės muziejaus kurėnas „Süd1“ laikys kursą į Nidą, kur prie ekspedicijos prisijungs „Kuršis“ ir „Oma“. Šturmuose flotilę papildys didžiausias Lietuvos kurėnas „Baltis“ ir „Šturm“ bei venterinės valtys. Kurėnas „Baltis“, kuris plaukioja Galvės ežere Trakuose, iki Šturmų atkeliaus vilkiku. Visi kurėnai, išskyrus muziejaus, yra privatūs, naudojami komerciniams, pramoginiams tikslams. Tačiau šioje ekspedicijoje jie sutiko dalyvauti nemokamai, taip prisidėdami prie jūrinio paveldo propagavimo. Flotilei vadovaus patyręs muziejaus kurėno kapitonas Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius.

„Gyvosios istorijos projektas „Kurėno sugrįžimas“ prasidėjo prieš devynerius metus, - pasakojo kapitonas. - Pirmaisiais metais Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje įkūrėme kurėno statybos aikštelę kaip ekspozicijos dalį. Po metų pastatėme kurėną ir išplaukėme į pirmąją ekspediciją. O šioji ekspedicija - man jau aštuntoji. Atstovavome Lietuvai “Sail Amsterdam 2005“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengėme ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, pernai plaukėme Lenkijoje Aismarėmis, užpernai - Vokietijoje, Štetino mariomis. Ir kaip ir kiekvienais metais, kartojame tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė“, - sakė R.Adomavičius

Liepos 31 dieną apie 15 valandą, visos aštuonios burinės valtys atplauks į Klaipėdos  piliavietės uostelį. Juos bus galima lankyti, susipažinti su gyvąja Kuršių marių istorija iš pirmų lupų. Jeigu leis galimybės, kurėnai rengs pažintinius išplaukimus lankytojams. Šalia veiks Žvejiškų amatų krantinė, kurioje dirbs du kalviai ir drožėjas.

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

Lietuvos jūrų muziejus pirmasis ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Nuo tada pradėtas vykdyti etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.


Šiame straipsnyje: kurėnasatostogos 2009

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Siekia sistemos skaidrumo
    Siekia sistemos skaidrumo

    Išskirtinius atvejus dėl vaikų priėmimo į darželius Klaipėdoje nagrinėjanti speciali komisija rinkosi į posėdį aptarti įstaigose vis atsirandančių laisvų vietų. Tėveliai raginami būti budrūs, nes situacija keičiasi kone kasdien. ...

  • Prabanga virs košmaru?
    Prabanga virs košmaru?

    Išskirtinė vieta prabangiam būstui ne visuomet gali atnešti išsvajotą ramybę ir jaukumą. Marių gatvėje, prie žvejų uostelio, statomų kotedžų pardavėjai nutyli, jog netrukus naujus būstus įsigijusiems pirkėjams po langais ...

  • Premjeras: Palangos policijos pastato sklypo pardavimą turi įvertinti prokurorai
    Premjeras: Palangos policijos pastato sklypo pardavimą turi įvertinti prokurorai

    Premjeras Saulius Skvernelis prašo finansų ministro Viliaus Šapokos kreiptis į prokurorus, kad šie įvertintų bei panaikintų buvusio policijos komisariato bei žemės sklypo Palangoje pardavimo sandorį. ...

    9
  • Pradėjo projektuoti naują gatvę
    Pradėjo projektuoti naują gatvę

    Miesto valdžia nori panaikinti keliukus, kurie iš privačių namų eina tiesiai į magistralinę Liepojos gatvę. Lygiagrečiai su šia gatve žadama nutiesti gatvelę. ...

    4
  • Diskutavo ir apie bokšto atstatymą
    Diskutavo ir apie bokšto atstatymą

    Šiaurinės kurtinos – piliavietės gynybinio pylimo – atstatymo darbai artėja į pabaigą. Miesto valdžios atstovai diskutuoja, kokių veiksmų reikės imtis toliau. ...

    4
  • Spūstims mieste artinasi galas?
    Spūstims mieste artinasi galas?

    Ambicingas planas Minijos gatvėje įdiegti išmaniąją transporto srautus atpažįstančią įrangą, panašu, taps realybe. Darbus, kurie sutrumpintų laukimą prie šviesoforų, planuojama pradėti dar šiemet ir užbaigti iki kit...

    11
  • Aikštelėse pavojų kelia „drageriai“
    Aikštelėse pavojų kelia „drageriai“

    Gausiai iškritus sniegui ir pašalus, ekstremalių pojūčių ištroškę vairuotojai ieško vietų, kur galėtų "padraskyti" savo automobilius – "piešti" vadinamąsias saules, atlikti staigius m...

    20
  • „Kur pinigai, ten ir pavojai“
    „Kur pinigai, ten ir pavojai“

    Michailo Denisenkos pilna visur – jis kuria tekstus, koncertuoja, užsiima ekologine veikla, be viso to, dar budina uostamiesčio jaunimą iš letargo miego. Tačiau ne ką mažiau žavi ir kita jo pusė – įgimtas patriotizmas ir meilė savo...

    9
  • L. Karbauskienė: su vyru per rinkimus balsuojame skirtingai
    L. Karbauskienė: su vyru per rinkimus balsuojame skirtingai

    Lapių bendruomenės centro pirmininkei Laimai Karbauskienei likimas lėmė pastaruoju metu itin populiarią pavardę. Ir nors su "valstiečių" lyderiu Ramūnu Karbauskiu ponią Laimą išties sieja ne atsitiktinis sutapimas, o giminystės sai...

    10
  • Skubėkime pasidžiaugti žiema
    Skubėkime pasidžiaugti žiema

    Šį savaitgalį patartina išsiruošti į gamtą ir pasimėgauti žiemos malonumais, mat nuo kitos savaitės vidurio į pajūrį sugrįš lietūs ir žvarba. Gali būti, kad tai bus paskutinė proga šį mėnesį pasigrožėti &s...

    1
Daugiau straipsnių