Kurėnai pasirengę Tūkstantmečio ekspedicijai

Rytoj Juodkrantėje startuoja Tūkstantmečio ekspedicija „Bėki, laivuži, maružėlėmis“, kurioje dalyvauja visi penki Lietuvos kurėnai ir trys venterinės valtys. Tokia įspūdinga ekspedicija Jūrų muziejus pažymi savo 30-metį ir atstovauja Kuršių marių istorinį paveldą regatoje „The Tall Ships Race´s“.

Iš Juodkrantės muziejaus kurėnas „Süd1“ laikys kursą į Nidą, kur prie ekspedicijos prisijungs „Kuršis“ ir „Oma“. Šturmuose flotilę papildys didžiausias Lietuvos kurėnas „Baltis“ ir „Šturm“ bei venterinės valtys. Kurėnas „Baltis“, kuris plaukioja Galvės ežere Trakuose, iki Šturmų atkeliaus vilkiku. Visi kurėnai, išskyrus muziejaus, yra privatūs, naudojami komerciniams, pramoginiams tikslams. Tačiau šioje ekspedicijoje jie sutiko dalyvauti nemokamai, taip prisidėdami prie jūrinio paveldo propagavimo. Flotilei vadovaus patyręs muziejaus kurėno kapitonas Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius.

„Gyvosios istorijos projektas „Kurėno sugrįžimas“ prasidėjo prieš devynerius metus, - pasakojo kapitonas. - Pirmaisiais metais Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje įkūrėme kurėno statybos aikštelę kaip ekspozicijos dalį. Po metų pastatėme kurėną ir išplaukėme į pirmąją ekspediciją. O šioji ekspedicija - man jau aštuntoji. Atstovavome Lietuvai “Sail Amsterdam 2005“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengėme ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, pernai plaukėme Lenkijoje Aismarėmis, užpernai - Vokietijoje, Štetino mariomis. Ir kaip ir kiekvienais metais, kartojame tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė“, - sakė R.Adomavičius

Liepos 31 dieną apie 15 valandą, visos aštuonios burinės valtys atplauks į Klaipėdos  piliavietės uostelį. Juos bus galima lankyti, susipažinti su gyvąja Kuršių marių istorija iš pirmų lupų. Jeigu leis galimybės, kurėnai rengs pažintinius išplaukimus lankytojams. Šalia veiks Žvejiškų amatų krantinė, kurioje dirbs du kalviai ir drožėjas.

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

Lietuvos jūrų muziejus pirmasis ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Nuo tada pradėtas vykdyti etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.


Šiame straipsnyje: kurėnasatostogos 2009

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Norintieji dirbti gelbėtojais laukiami atrankoje
    Norintieji dirbti gelbėtojais laukiami atrankoje

    „Gintaro“ baseine šeštadienį įvyks pirmoji gelbėtojų, kurie užtikrins saugumą paplūdimiuose, atranka. Joje laukiame visi norintys dirbti šį darbą. ...

  • Pratybos baigėsi parodomuoju šturmu
    Pratybos baigėsi parodomuoju šturmu

    Penktadienį ryte miesto vadovai Giruliuose susitiko su karinių pratybų „Narsusis Grifonas 2018“ rengėjais ir stebėjo parodomąjį pastato šturmą. ...

    2
  • Tarnybą palieka ilgametis Jūrų uosto policijos pareigūnas
    Tarnybą palieka ilgametis Jūrų uosto policijos pareigūnas

    Tarnybą vidaus reikalų sistemoje ir Klaipėdos apskrities policijoje palieka Jūrų uosto policijos skyriaus pareigūnas Ruslanas Chekalo. Jis ištarnavo šioje sistemoje kone 27 metus. ...

    3
  • Klaipėdos uoste – išskirtinės pratybos
    Klaipėdos uoste – išskirtinės pratybos

    Klaipėdos uoste į krantinę atsitrenkė laivas, jis prarado kontrolę, kilo panika, 18 laive buvusių žmonių pateko į vandenį, 2 įstrigo vandens apsemtame mašinų skyriuje, dar 2 sunkiai sužaloti pagalbos laukė laivo triume. Dėl smūgio į uos...

  • Augalų žinovas: be ligų įmanoma nugyventi ir 100 metų
    Augalų žinovas: be ligų įmanoma nugyventi ir 100 metų

    Vietoj deserto prie kavos – duona, o pusryčiams – obuoliai ar kiti vaisiai. Paklaustas, kodėl nevalgo mėsos, kelis dešimtmečius į augalų ir žmogaus biologiją besigilinantis biologinės medicinos mokslų daktaras, profesorius Algimant...

  • Valstybės kūrėjams – špyga?
    Valstybės kūrėjams – špyga?

    Kai kurie buvę sovietmečio nomenklatūrininkai, kaip ir anais laikais, liko privilegijuoti ir šiandien gauna valstybines pensijas. O tuo pat metu nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjai šios malonės neturi ir veikiausiai neturės, nes bev...

    20
  • Nepatogumai gyventojams – laikini
    Nepatogumai gyventojams – laikini

    Taikos prospekte, šalia "Kauno" autobusų stotelės, šiuo metu ribojamas eismas – keičiamos šilumos trasos. Leidimas darbams išduotas iki birželio 1-osios. ...

  • Paplūdimių taisyklėse – ir neįgyvendinami siekiai
    Paplūdimių taisyklėse – ir neįgyvendinami siekiai

    Klaipėdos miesto tarybai bus teikiamos naujos elgesio paplūdimiuose taisyklės. Siekta, kad šios būtų gyvenimiškos, o ne popierinės. Taip pat informuota, kad už maudynes audringoje jūroje nedrausmingiems pramogautojams gresia net še...

    2
  • Prašoma atleisti nuo rinkliavos
    Prašoma atleisti nuo rinkliavos

    Laivų parado metu vyksiančios mugės prekeivius prašoma atleisti nuo rinkliavos. Tokia lengvata nebus taikoma tik pardavinėjantiems alkoholį asmenims. ...

  • Šiukšlių vežėjams – baudos
    Šiukšlių vežėjams – baudos

    Netvarkingos atliekų konteinerių aikštelės vis dar kelia klaipėdiečių aistras. Žmonės nenori, kad kiemuose riogsotų šiukšlynai. Specialistai pataria apie netvarką ne tik pranešti atliekų tvarkytojams, bet ir patiems steng...

    5
Daugiau straipsnių