Kurėnai pasirengę Tūkstantmečio ekspedicijai

Rytoj Juodkrantėje startuoja Tūkstantmečio ekspedicija „Bėki, laivuži, maružėlėmis“, kurioje dalyvauja visi penki Lietuvos kurėnai ir trys venterinės valtys. Tokia įspūdinga ekspedicija Jūrų muziejus pažymi savo 30-metį ir atstovauja Kuršių marių istorinį paveldą regatoje „The Tall Ships Race´s“.

Iš Juodkrantės muziejaus kurėnas „Süd1“ laikys kursą į Nidą, kur prie ekspedicijos prisijungs „Kuršis“ ir „Oma“. Šturmuose flotilę papildys didžiausias Lietuvos kurėnas „Baltis“ ir „Šturm“ bei venterinės valtys. Kurėnas „Baltis“, kuris plaukioja Galvės ežere Trakuose, iki Šturmų atkeliaus vilkiku. Visi kurėnai, išskyrus muziejaus, yra privatūs, naudojami komerciniams, pramoginiams tikslams. Tačiau šioje ekspedicijoje jie sutiko dalyvauti nemokamai, taip prisidėdami prie jūrinio paveldo propagavimo. Flotilei vadovaus patyręs muziejaus kurėno kapitonas Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius.

„Gyvosios istorijos projektas „Kurėno sugrįžimas“ prasidėjo prieš devynerius metus, - pasakojo kapitonas. - Pirmaisiais metais Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje įkūrėme kurėno statybos aikštelę kaip ekspozicijos dalį. Po metų pastatėme kurėną ir išplaukėme į pirmąją ekspediciją. O šioji ekspedicija - man jau aštuntoji. Atstovavome Lietuvai “Sail Amsterdam 2005“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengėme ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, pernai plaukėme Lenkijoje Aismarėmis, užpernai - Vokietijoje, Štetino mariomis. Ir kaip ir kiekvienais metais, kartojame tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė“, - sakė R.Adomavičius

Liepos 31 dieną apie 15 valandą, visos aštuonios burinės valtys atplauks į Klaipėdos  piliavietės uostelį. Juos bus galima lankyti, susipažinti su gyvąja Kuršių marių istorija iš pirmų lupų. Jeigu leis galimybės, kurėnai rengs pažintinius išplaukimus lankytojams. Šalia veiks Žvejiškų amatų krantinė, kurioje dirbs du kalviai ir drožėjas.

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

Lietuvos jūrų muziejus pirmasis ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Nuo tada pradėtas vykdyti etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.


Šiame straipsnyje: kurėnasatostogos 2009

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos savivaldybės įkurtuvės tolsta?
    Klaipėdos savivaldybės įkurtuvės tolsta?

    Jau greitai bus metai, kai pajudintas uostamiesčio savivaldybės administracinių patalpų klausimas. Per tą laiką parengta studija, koks variantas miestui būtų geriausias, – atnaujinti senas savivaldybės patalpas, nuomotis, statyti ar pirkti nauj...

    3
  • Turgaus rekonstrukcija – be trukdžių
    Turgaus rekonstrukcija – be trukdžių

    Įsibėgėjusi Naujojo turgaus rekonstrukcija domina ne tik turgavietės lankytojus bei prekeivius, situaciją atidžiai stebi ir miesto politikai. ...

    2
  • Į renovacijos traukinį neskubama
    Į renovacijos traukinį neskubama

    Savo daugiabučių nesuskubę renovuoti klaipėdiečiai po kelerių metų gali likti be valstybės paramos. Neaišku, ar namus atnaujinantiems gyventojams kompensacijos bus skiriamos ir po 2020 m. ...

  • Į „Tolupio“ sodus – kelis kartus per dieną
    Į „Tolupio“ sodus – kelis kartus per dieną

    Tolupio sodų gyventojai džiaugiasi, kad nuo šiol jie namus galės pasiekti be vargo. Nuo šeštadienio maršrutiniai 27-ojo numerio autobusai per šiuos sodus kursuos visus metus. ...

    2
  • R. Masiulis: be miesto pritarimo uosto planas neįvyks
    R. Masiulis: be miesto pritarimo uosto planas neįvyks

    Klaipėdoje ir toliau verda aistros dėl šiuo metu rengiamo uosto bendrojo plano. Ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje apsilankęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis politikams ir gyventojams tvirtino, jog nėra tikslo žūtbūt patvirtinti uosto b...

    8
  • Savivaldybės kontrolierei skirs priedą
    Savivaldybės kontrolierei skirs priedą

    Uostamiesčio savivaldybės kontrolierei Daivai Čeporiūtei ketinama skirti vienkartinį priedą. Tai siūloma padaryti įvertinus jos tarnybinę veiklą. Šį siūlymą miesto politikai palaiko. ...

    4
  • Kormoranams vėl ateina sunkios dienos
    Kormoranams vėl ateina sunkios dienos

    Kormoranai Neringoje vėl bus baidomi petardomis, tradiciškai dėmesys sutelktas į Juodkrantę, rašo „Lietuvos žinios“. ...

    3
  • V. Grubliauskas: mums sėkmė nenusišypsojo, sveikinu Kauną
    V. Grubliauskas: mums sėkmė nenusišypsojo, sveikinu Kauną

    Trečiadienio vakarą Kultūros ministerijoje paskelbtas Europos kultūros sostinės 2022 atrankos konkurso, kurio antrame etape rungėsi Klaipėda ir Kaunas, nugalėtojas. Nuo uostamiesčio laimė nusisuko – 2022-aisiais garbingu titulu pasipuoš ...

    18
  • Miestas nori rajono žemių
    Miestas nori rajono žemių

    Klaipėdos priemiesčių gyventojai nori, kad jų gyvenvietės taptų miesto teritorija. Tokį prašymą jau pateikė Žaliojo Slėnio atstovai. Apie tai kalba ir Kalotės, Purmalių gyventojai. Žmonių nuomone, gyvenviečių prijungimas prie miesto pad...

    27
  • Klaipėdoje iškils nauja biblioteka
    Klaipėdoje iškils nauja biblioteka

    Uostamiestyje ketinama imtis modernaus bendruomenės centro-bibliotekos projektuotojų paieškų. Nuspręsta skelbti architektūrinio projekto konkursą, todėl, renkant geriausią idėją, kuri bus įgyvendinta, savo nuomonę galės pareikšti ir ...

    2
Daugiau straipsnių