Kurėnui Rusijos sieną kirsti leido pats V.Putinas

Sekmadienį iš Pilies uosto į kultūrinę ekspediciją „Nuo Klaipėdužės link Karaliaučiaus“ pajudės Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas - kurėnas.

Šiuokart jis atstovaus tradicinei Kuršmarių žvejiškai kultūrai rugsėjo 10 dieną Karalaiučiuje vyksiančiame tradicinių laivų festivalyje „Vandens asamblėja“.

Oficialiai ekspedicija prasideda pirmadienį Nidoje, kai prie trijų dalyvių iš Lietuvos prisijungs dar tiek pat Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejaus darbuotojų. Kurėno kapitonas yra Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, kartu plaukia jo sūnus, to paties muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius ir laivadirbis iš Rusnės Simas Knapkis.

Iš Nidos kurėnas plauks į Rasytę (Rybačij), kur ir kirs Rusijos sieną. Iš čia laivas pasuks į pietinę Kuršių marių pakrantę, kurią judės sustodamas Labadinoje (Zalivino), Labguvoje (Poleskas), Tepliavoje (Gvardeiskas), paskui kanalais ir upėmis pasieks Karaliaučių. Karaliaučiuje istorinę burvaltė bus atvira lankymui.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės tam, kad kurėnas galėtų įplaukti į Rusijos vidaus vandenis dokumentus teko tvarkyti apie pusę metų.

„Kurėnas į Karaliaučių turėjo vykti dar gegužę, bet tada nespėjom sutvarkyti visų popierių. Dabar gi turime paties Vladimiro Putino pasirašytą leidimą. Didžiausia problema yra ta, kad tarp Rusijos ir Europos sąjungos nėra sutarties dėl laivų plaukiojimo Kuršių mariose – Rusijos vidaus vandenyse.Ir todėl, norint įplaukti laivui į rusiškąją Kuršių marių dalį, reikia net leidimo iš Rusijos saugumo“, – sakė O.Žalienė.

Muziejininkas Romualdas Adomavičius apgailestauja, kad kirsti Rusijos vidaus vandenis yra taip sudėtinga.

„Vidaus vandenimis iš Lietuvos galima nuplaukti iki pat Paryžiaus ar Viduržiemio jūros. Jeigu Rusija būtų atviresnė, galėtume plėtoti be galo įdomius ir egzotiškus kultūrinio turizmo maršrutus. Juk tai senieji LDK prekybos keliai – Nemunu, Kuršių mariomis ir Aistmarėmis vytinės plukdė medieną, javus, linus į Gdanską ir Karaliaučių“, – pasakojo tyrinėtojas, laisvalaikį skiriantis buriavimui.

Kol muziejaus vadovė derėjosi su supervalstybės galva, kurėno kapitonas Romaldas Adomavičius rūpinosi buitiškesniais dalykais – pirko naują puodą maistui kurėne virti.

"Ši kurėno ekspedicija - jubiliejinė, jau dešimtoji, - pasakojo R.Adomavičius, kiekvienais metais darbą kabinete porai savaičių iškeičiantis į gyvą, potyrių pilną keliautojo-tyrinėtojo gyvenimą.

„Kurėnas ekspedicijos metu tampa antraisiais namais, tad ir jo įgula, kaip kad žvejai prieš porą šimtų metų, verdasi viralą čia pat, valtyje. Puiku, jeigu tai būna žuvienė, bet dažnai tenkinamės ir sriuba iš pakelio“, - pasakojo jis.

Į dešimtąją ekspediciją išsiruošti paskatino Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejus. Dar gegužę šis muziejus atidarė naują savo skyrių, skirtą laivų statybai. Šalia įrengta tradicinių laivų statybos aikštelė. Ir pirmasis iš laivų, kuriuos bandys atkurti rusų muziejininkai, yra kurėnas.

R.Adomavičius, turintis tokio laivo atkūrimo patirtį Lietuvos jūrų muziejuje, simboliškai sujungė būsimojo kurėno dugno lentas. Šis kurėnas statomas remiantis Jūrų muziejaus surinkta ir pasidalinta su kolegomis iš Kaliningrado istorine medžiaga. Pavasarį Pasaulinio vandenyno muziejuje buvo eksponuojama paroda „Kurėno sugrįžimas“.

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

Lietuvos jūrų muziejus ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Tada prasidėjo etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą. Prieš dešimt metų kurėnas išplaukė į pirmąją ekspediciją, 2005-iasiais atstovavo Lietuvai “Sail Amsterdam“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengė ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, Aismares, Štetino marias.

„Šiemet, kaip ir kiekvienąkart, išlydint kurėną į ekspediciją, kartoju tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė“, - sakė O.Žalienė.


Šiame straipsnyje: kurėnasJūrų muziejus

NAUJAUSI KOMENTARAI

septintas

septintas portretas
kurenais plaukdavo prusijos kanalais - gyminingi zodziai KURENAS , KURICA,KURI,KURIT vakar RU TV planeta RODE reportaza apie horvatijuoja per kara dingusius zirnalistus NOGINOVO IR KURENOGO = tiksliau prisimenakai ejo pres 15 metu reklama per rsusijuos TV zinias ZARENIJ GUS TIKSLIAU , GYMIINGI ZODZIAI kurinie krilja , kurinie nozki, kurenas , plaukti,kanalas , kursiu marias, karaliauciai , kanalas , lotoso ziedai, putinas

Manau

Manau portretas
kad straipsnio autorius noretu lyztelti savo liaupsiu liezuviu putinui per pasturgali ?

taigi

taigi portretas
>1ir2 - iš kur tiek idiotų?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos žalieji dėl medžių kirtimo tikisi susitikti su S. Skverneliu
    Klaipėdos žalieji dėl medžių kirtimo tikisi susitikti su S. Skverneliu

    Iniciatyvinės grupės „Už Klaipėdos medžius“ atstovai su plakatais ir garsiakalbiais rankose trečiadienį rinkosi prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“. Maždaug pusšimtis žmonių teigė siekiantys užkirsti kelią &bdquo...

    7
  • Ką pasiūlys atsinaujinęs fakultetas?
    Ką pasiūlys atsinaujinęs fakultetas?

    Prieš metus Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakultete įvyko pokyčių. Dvi katedros – Politikos ir Komunikacijos mokslų – susijungė, o naujam padaliniui vadovauti ėmė doc. dr. Saulius Šiliauskas. Prabėgus metams...

    2
  • Sąnarių skausmai išnyko kartu su kilogramais
    Sąnarių skausmai išnyko kartu su kilogramais

    Rimui Ramanauskui prireikė poros metų žengti lemtingą žingsnį, kuris iš esmės pakeitė jo gyvenimą. 27 metų vyras šypsosi prisiminęs, kaip ilgai kaupė ryžtą pagaliau pradėti rimtai sportuoti ir atsikratyti ant kūno susikaupusių pa...

  • Žvejų rūmai sezoną pasitinka atsinaujinę
    Žvejų rūmai sezoną pasitinka atsinaujinę

    Žvejų rūmai neribotam laikui namais tapsiantys dar vienam uostamiesčio teatrui, naują renginių sezoną pasitinka pagražėję ir atsinaujinę. Iš pagrindų atnaujinta didžioji žiūrovų salė, nudažytos sienos, pakeista visa beveik 40 metų atl...

    3
  • Atnaujins visų mokyklų aikštynus
    Atnaujins visų mokyklų aikštynus

    Po kelerių metų visi Klaipėdos moksleiviai sportuos atnaujintuose sporto aikštynuose. Numatoma, kad jau pirmaisiais metais tam prireiks apie 1,5 mln. eurų. ...

    1
  • Miestiečių tyko šlapi spąstai
    Miestiečių tyko šlapi spąstai

    Nuolat pliaupiant rudeniškiems lietums, pėstieji turėtų būti atidūs. Ant šaligatvių jų tyko šlapi spąstai. Po kai kuriomis plytelėmis telkšo didelės balos. ...

  • Apšvietimas šiemet įrengtas jau prie 64 daugiabučių
    Apšvietimas šiemet įrengtas jau prie 64 daugiabučių

    Daugiabučių, prie kurių šiais metais įrengtas apšvietimas, skaičius Klaipėdoje jau perkopė pusšimtį. Darbai baigti dar trijuose objektuose: šviestuvai pastatyti ir netrukus sušvis prie Vaidaugų, Vingio, Kretingos, Vi...

    2
  • Oro tarša – kiekvieno rūpestis
    Oro tarša – kiekvieno rūpestis

    Pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys oro taršos mažinimui. Miestai labiausiai kenčia nuo užterštumo kietosiomis dalelėmis. Klaipėda – ne išimtis. Pabrėžiama, kad prisidėti prie oro taršos mažinimo...

  • Archeologai rausia Atgimimo aikštę
    Archeologai rausia Atgimimo aikštę

    Miesto centre prasidėjo žvalgomieji tyrimai. Istorinių gatvių ieškantys kasinėtojai trečiadienio popietę teigė nieko vertingo neaptikę. Šie darbai būtini ruošiantis būsimo požeminio garažo statyboms. ...

    8
  • Susirūpino Ąžuolyno giraitės medžiais
    Susirūpino Ąžuolyno giraitės medžiais

    Dalis klaipėdiečių toliau aktyviai kovoja dėl medžių, nors praėjusią savaitę praūžusi audra parodė, kiek žalos gali padaryti seni, sergantys plačiašakiai. Šį kartą miestiečiai nerimauja dėl Ąžuolyno giraitėje, kurią kitais m...

    5
Daugiau straipsnių