Kurėnui Rusijos sieną kirsti leido pats V.Putinas

Sekmadienį iš Pilies uosto į kultūrinę ekspediciją „Nuo Klaipėdužės link Karaliaučiaus“ pajudės Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas - kurėnas.

Šiuokart jis atstovaus tradicinei Kuršmarių žvejiškai kultūrai rugsėjo 10 dieną Karalaiučiuje vyksiančiame tradicinių laivų festivalyje „Vandens asamblėja“.

Oficialiai ekspedicija prasideda pirmadienį Nidoje, kai prie trijų dalyvių iš Lietuvos prisijungs dar tiek pat Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejaus darbuotojų. Kurėno kapitonas yra Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, kartu plaukia jo sūnus, to paties muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius ir laivadirbis iš Rusnės Simas Knapkis.

Iš Nidos kurėnas plauks į Rasytę (Rybačij), kur ir kirs Rusijos sieną. Iš čia laivas pasuks į pietinę Kuršių marių pakrantę, kurią judės sustodamas Labadinoje (Zalivino), Labguvoje (Poleskas), Tepliavoje (Gvardeiskas), paskui kanalais ir upėmis pasieks Karaliaučių. Karaliaučiuje istorinę burvaltė bus atvira lankymui.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės tam, kad kurėnas galėtų įplaukti į Rusijos vidaus vandenis dokumentus teko tvarkyti apie pusę metų.

„Kurėnas į Karaliaučių turėjo vykti dar gegužę, bet tada nespėjom sutvarkyti visų popierių. Dabar gi turime paties Vladimiro Putino pasirašytą leidimą. Didžiausia problema yra ta, kad tarp Rusijos ir Europos sąjungos nėra sutarties dėl laivų plaukiojimo Kuršių mariose – Rusijos vidaus vandenyse.Ir todėl, norint įplaukti laivui į rusiškąją Kuršių marių dalį, reikia net leidimo iš Rusijos saugumo“, – sakė O.Žalienė.

Muziejininkas Romualdas Adomavičius apgailestauja, kad kirsti Rusijos vidaus vandenis yra taip sudėtinga.

„Vidaus vandenimis iš Lietuvos galima nuplaukti iki pat Paryžiaus ar Viduržiemio jūros. Jeigu Rusija būtų atviresnė, galėtume plėtoti be galo įdomius ir egzotiškus kultūrinio turizmo maršrutus. Juk tai senieji LDK prekybos keliai – Nemunu, Kuršių mariomis ir Aistmarėmis vytinės plukdė medieną, javus, linus į Gdanską ir Karaliaučių“, – pasakojo tyrinėtojas, laisvalaikį skiriantis buriavimui.

Kol muziejaus vadovė derėjosi su supervalstybės galva, kurėno kapitonas Romaldas Adomavičius rūpinosi buitiškesniais dalykais – pirko naują puodą maistui kurėne virti.

"Ši kurėno ekspedicija - jubiliejinė, jau dešimtoji, - pasakojo R.Adomavičius, kiekvienais metais darbą kabinete porai savaičių iškeičiantis į gyvą, potyrių pilną keliautojo-tyrinėtojo gyvenimą.

„Kurėnas ekspedicijos metu tampa antraisiais namais, tad ir jo įgula, kaip kad žvejai prieš porą šimtų metų, verdasi viralą čia pat, valtyje. Puiku, jeigu tai būna žuvienė, bet dažnai tenkinamės ir sriuba iš pakelio“, - pasakojo jis.

Į dešimtąją ekspediciją išsiruošti paskatino Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejus. Dar gegužę šis muziejus atidarė naują savo skyrių, skirtą laivų statybai. Šalia įrengta tradicinių laivų statybos aikštelė. Ir pirmasis iš laivų, kuriuos bandys atkurti rusų muziejininkai, yra kurėnas.

R.Adomavičius, turintis tokio laivo atkūrimo patirtį Lietuvos jūrų muziejuje, simboliškai sujungė būsimojo kurėno dugno lentas. Šis kurėnas statomas remiantis Jūrų muziejaus surinkta ir pasidalinta su kolegomis iš Kaliningrado istorine medžiaga. Pavasarį Pasaulinio vandenyno muziejuje buvo eksponuojama paroda „Kurėno sugrįžimas“.

Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

Lietuvos jūrų muziejus ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Tada prasidėjo etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą. Prieš dešimt metų kurėnas išplaukė į pirmąją ekspediciją, 2005-iasiais atstovavo Lietuvai “Sail Amsterdam“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengė ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, Aismares, Štetino marias.

„Šiemet, kaip ir kiekvienąkart, išlydint kurėną į ekspediciją, kartoju tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė“, - sakė O.Žalienė.


Šiame straipsnyje: kurėnasJūrų muziejus

NAUJAUSI KOMENTARAI

septintas

septintas portretas
kurenais plaukdavo prusijos kanalais - gyminingi zodziai KURENAS , KURICA,KURI,KURIT vakar RU TV planeta RODE reportaza apie horvatijuoja per kara dingusius zirnalistus NOGINOVO IR KURENOGO = tiksliau prisimenakai ejo pres 15 metu reklama per rsusijuos TV zinias ZARENIJ GUS TIKSLIAU , GYMIINGI ZODZIAI kurinie krilja , kurinie nozki, kurenas , plaukti,kanalas , kursiu marias, karaliauciai , kanalas , lotoso ziedai, putinas

Manau

Manau portretas
kad straipsnio autorius noretu lyztelti savo liaupsiu liezuviu putinui per pasturgali ?

taigi

taigi portretas
>1ir2 - iš kur tiek idiotų?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos licėjuje – tradicinė mokslinė tiriamųjų darbų konferencija
    Klaipėdos licėjuje – tradicinė mokslinė tiriamųjų darbų konferencija

    Klaipėdos licėjus, Lietuvoje garsėjantis aukštais mokinių akademiniais pasiekimais, kasmet stebina ir mokinių intelektine branda. Ji atsiskelidžia jau aštuntus metus organizuojamose licėjaus mokinių mokslinės tiriamosios veiklos konferen...

  • „Darom“ darbo dar liko
    „Darom“ darbo dar liko

    Nors Lietuvoje pavasarinė švarinimosi akcija "Darom" praūžė savaitgalį, nespėjusieji dalyvauti ar norintieji prisidėti prie tvarkos mieste kviečiami dar pasidarbuoti – neiškuoptų teritorijų dar liko. ...

    1
  • Mieste atnaujins požemines perėjas
    Mieste atnaujins požemines perėjas

    Dar šiemet ketinama pradėti požeminių perėjų Šilutės plente remontą. Jose numatoma įrengti neįgaliesiems patogius liftus, vaizdo stebėjimo kameras. ...

  • Pajūryje – rinkliavos už automobilių stovėjimą sezonas
    Pajūryje – rinkliavos už automobilių stovėjimą sezonas

    Pramogautojai ilgąjį savaitgalį turėtų nepamiršti apie rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste pokyčius. Nuo gegužės 1-osios mokėti už stovėjimą reikia paplūdimių prieigose, Smiltynėje. Ilgiau nei šaltuoju metų laiku mokest...

    6
  • Po tvano – draudikų verdiktas
    Po tvano – draudikų verdiktas

    Viena didžiausių daugiabučių namų gyventojų bėdų – trūkęs vamzdis ir užlietas žemiau esantis butas – užgriuvo ir 85-erių klaipėdietę. Sužinojusi, kad iš jos reikalaujama dagiau nei pusantro tūkstančio eurų nuostoliams atl...

    9
  • Seniūnaičių rinkimai – finišo tiesiojoje
    Seniūnaičių rinkimai – finišo tiesiojoje

    Klaipėdoje vykstantys seniūnaičių rinkimai dalyje seniūnaitijų jau pasiekė finišo tiesiąją. Šios savaitės pabaigoje finišuos gyventojų apklausos dėl seniūnaičių rinkimų, o patys rinkimai baigsis gegužės 5 d. Nors laiko da...

    1
  • Smiltynė jau turi seniūnaitę
    Smiltynė jau turi seniūnaitę

    Šiemet įkurta Smiltynės seniūnaitija išrinko savo seniūnaitę. Ja tapo prof. dr. Inga Dailidienė. Į pirmuosius rinkimus Smiltynės bendruomenės nariai rinkosi aktyviai. ...

    1
  • Kretingos rajone vyks karių pratybos
    Kretingos rajone vyks karių pratybos

    Šį savaitgalį Kretingos rajone bus galima išgirsti aidint šūvius bei stebėti veikiančius karius – čia bus vykdomos 306 lengvosios pėstininkų kuopos lauko taktikos pratybos. ...

    9
  • Ilgąjį savaitgalį Neringa kviečia į Žiobrinių šventę <span style=color:red;>(programa)</span>
    Ilgąjį savaitgalį Neringa kviečia į Žiobrinių šventę (programa)

    Paskutinėmis balandžio dienomis turiningai praleisti savaitgalį neringiškiai kviečia į Nidą, kur vyks šimtametes tradicijas menanti „Žiobrinių“ šventė. Šios šventės laikas pasirinktas neatsitiktinai &nda...

    1
  • Merai tarėsi dėl finansavimo švietimui
    Merai tarėsi dėl finansavimo švietimui

    Klaipėdos regiono savivaldybėse bus didinamas mokyklų tinklo efektyvumas ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo prieinamumas. Šiomis dienomis susitikę regiono savivaldybių merai sutarė, kaip būtų galima skirstyti lėšas siekia...

    1
Daugiau straipsnių