Kurortus išgelbėjo geri orai

Nors vasarą Neringa bei Palanga knibždėte knibždėjo poilsiautojų, verslininkai kartoja: šiemet uždirbome gerokai mažiau. Tačiau daugelis sykiu ir džiaugiasi – sezonas nebuvo toks blogas, kokio laukta.

Poilsiautojai buvo taupūs

Dar pavasarį daugelis apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiančių verslininkų teigė, kad po šio sezono gali tekti bankrutuoti – gegužės ir birželio mėnesiais tiek Neringoje, tiek ir Palangoje turistų beveik nebuvo.

Manyta, kad dėl prasidėjusio sunkmečio žmonės, iki šiol noriai poilsiaudavę Lietuvos pajūryje, šiemet atostogų atsisakys.

Tačiau vėliau, pagerėjus orams, situacija pasikeitė – norinčiųjų bent po kelias dienas praleisti prie jūros sulaukta daugiau nei tikėtasi. Vis dėlto, pasak verslininkų, jei nebūtų bandę turistų masinti įvairiomis nuolaidomis ir akcijomis, tikriausiai jų tiek privilioti nebūtų pavykę.

Anot verslininkų, vidutiniškai apgyvendinimo įstaigose ir kavinėse kainos šiemet smuko apie 25–30 proc., tačiau net ir tai nepaskatino žmonių išlaidauti. Priešingai, šiemet daugelis buvo itin taupūs.

"Pastebėjome, kad žmonės labai įbauginti vadinamosios krizės. Net jei jie ir gali sau leisti per atostogas išleisti didesnę pinigų sumą, jie to nedarė, nes bijojo dėl ateities. Kiek su klientais kalbėjau – ir lietuviais, ir užsieniečiais – visi teigė tą patį: reikia taupyti", – tvirtino Nidoje esančių svečių namų bei restorano "Nidos seklyčia" savininkė Irma Baltrušaitienė.

Vienas patiekalas – dviem

Pasak verslininkės, nors nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio klientų netrūko, vis dėlto šiemet pelnas bus gerokai mažesnis nei ankstesnėmis vasaromis. Moteris skaičiuoja, kad dėl kritusių kainų pelningumas šiemet smuko apie 50–60 proc.

Pasak jos, lengviausia buvo sumažinti kambarių nuomos kainas, tačiau atpiginti patiekalus buvo sudėtingiau – jų savikaina yra gerokai didesnė.

"Nors restorane prekyba nuolat vyko, tačiau žmonės tikrai taupė. Šiemet dažni klientai vieną patiekalą užsisakydavo dviem – to dar tikrai nėra buvę. Labai nustebau, kad taip taupė net vokiečiai. Šiemet nesitikime jokio pelno, dirbame tam, kad išsilaikytume, sumokėtume mokesčius ir atlyginimus darbuotojams. Jei mūsų šios vasaros pelnas sieks bent 20 proc., būsime labai laimingi", – komentavo I.Baltrušaitienė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad kurortų verslininkus išgelbėjo palankus oras. Jei, anot jos, orai būtų bent šiek tiek prastesni, poilsiautojų Neringoje būtų buvę gerokai mažiau.

Viešbutį užėmė vokiečiai

Vieno didžiausių Nidoje viešbučio "Smiltė" direktorius Antanas Noreika taip pat pabrėžė, kad siekiant nuolatos turėti klientų teko taikyti įvairių nuolaidų.

"Nors pas mus kambariai dažnai užsakomi iš anksto, pavyzdžiui, ir dabar jau rezervuojame kambarius 2010–2011 metams, tačiau tai dar nereiškia, kad klientų bus. Šį pavasarį net 50 proc. jų rezervacijas atšaukė. Žinoma, tušti tie kambariai neliko, tačiau tikrai įdėjome daug pastangų, kad juos užpildytume – taikėme įvairias nuolaidas, siūlėme nemokamų paslaugų", – pasakojo A.Noreika.

Verslininkas pabrėžė, jog gelbėjo ir tai, kad jau 15 metų bendradarbiauja su įvairiomis užsienio turizmo agentūromis, kurios, organizuodamos išvykas į Lietuvą, klientus apgyvendina šiame viešbutyje. Taip pat klientai vertina tai, kad viešbučio teritorija yra sutvarkyta, suremontuoti kambariai. Verslininkas patikino, jog į viešbučio atnaujinimą investuota apie 17 mln. litų.

"Šiemet mūsų pelnas sumenko maždaug 200–250 tūkst. litų, bet tikrai nesiskundžiame, nes manėme, kad gali būti ir blogiau. Jei ne turistai iš užsienio, mums tikrai būtų striuka. Daugiausiai jų sulaukėme iš Vokietijos", – patikino A.Noreika.

Pasak jo, viešbutyje lietuviai apsistodavo retai – jų priimti neapsimokėdavo dėl to, kad dažniausiai tautiečiai norėdavo nakvoti vos vieną dvi naktis.

Išlaidauti puolė tik rusai

Palangos turizmo ir informacijos centro direktorė Alla Valužienė teigė, kad šiemet verslininkai, norėdami nestokoti klientų, turėjo taikstytis prie jų diktuojamų sąlygų. Tad daugelis ne tik mažino kainas, bet ir nemokamai siūlė įvairias paslaugas.

"Poilsiautojų sulaukėme panašiai tiek pat, kiek ir pernai, tačiau man teko girdėti, kad verslininkai skundžiasi, jog jie šiemet itin taupūs. Dauguma turistų ieškojo, kur pigiausiai apsistoti, itin derėjosi dėl kainų. Taip pat dažnas jų maitintis ne į kavines ėjo, o pirko maistą ir gaminosi patys", – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, išlaidauti sau leido tik rusai, kurie, kaip ir anksčiau, geidė itin prabangių apartamentų, gero aptarnavimo bei ypatingų patiekalų ar gėrimų restoranuose.

A.Valužienės duomenimis, daugelis viešbučių savo klientus šiemet viliojo nemokamomis SPA ir kitomis procedūromis, masažais. Kavinių ir restoranų savininkai taip pat siūlė įvairias akcijas, specialius meniu, kiti tiesiog iškart sezono pradžioje sumažino kainas.

Nors lįsk į karstą

Dauguma Palangos verslininkų pripažino, kad ši vasara, nepaisant palankių orų, išties nebebuvo tokia pelninga, kaip pernai. Skaičiuojama, jog apyvarta šiemet sumenko apie 20–30 proc., o kai kur dar ir daugiau.

"Kad pajamų buvo beveik perpus mažiau, tai yra faktas. Gerai bent tiek, jog orai vasarą buvo puikūs, kitaip dabar išvis į grabą būtų reikėję lįsti", – ne itin entuziastingai kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas ir viešbučio "Vila diemedis" savininkas Gintaras Sičiūnas.

Nors, pasak G.Sičiūno, su turizmu nesusiję žmonės kalba, kad krizė Palangos verslo nepaveikė, nes poilsiautojų netrūko, tai yra netiesa – daugelis žmonių į kurortą atvykdavo vienai ar kelioms dienoms pasivaikščioti, todėl pinigų jie čia neišleisdavo.

"Kaip ten bebūtų, visi tikėjomės ir laukėme gerokai prastesnės vasaros, todėl reikia džiaugtis bent tuo, ką turime. Tikiu, jei ekonomika atsigaus, kitais metais situacija pasikeis ir turizmo srityje", – įsitikinęs pašnekovas.

Liepa buvo grandiozinė

Klaipėdiečiams pelningiausias buvo liepos mėnuo, nes dvi didelės šventės – "Europiada" ir didžiųjų burlaivių regata "The Baltic Ship's Races" – į uostamiestį atviliojo šimtatūkstantines minias.

Kone visą liepą uostamiesčio viešbučiai bei nuomojami butai buvo sausakimši, o švenčių dienomis pinigų žmonės negailėjo nei įvairioms pramogoms, nei atrakcijoms, nei pasisėdėjimams senamiesčio kavinėse.

Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, šiemet uostamiestyje turistų buvo net daugiau nei pernai.

"Teigti, kad sunkmetis palietė Klaipėdos turizmą, būtų per drąsu, nes iš tiesų mums vasara buvo labai gera. Galbūt birželį šiek tiek prasčiau laikėsi viešbučiai, tačiau vėliau atsigavo ir jie. Liepa apskritai buvo grandiozinis mėnuo, nes visos apgyvendinimo vietos buvo užimtos 100 proc. Kavinėse taip pat buvo apstu žmonių. Šie du didžiuliai renginiai atgaivino tiek miestą, tiek ir verslą", – patvirtino R.Savickienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.