Kuršių nerijoje aptiktos egzotinės žuvys

  • Teksto dydis:

Šį rudenį, jau antrą kartą Kuršių nerijoje randamos į krantą išmestos durklažuvių liekanos. Kol kas mokslininkams yra mįslė, kodėl šios egzotinės žuvys užplaukia į Baltijos jūrą, kur nei temperatūra, nei druskingumas nėra palankūs jų gyvenimui ir dauginimuisi.

Šį rudenį jau antrą kartą Kuršių nerijoje randamos į krantą išmestos durklažuvių liekanos, praneša nerija.lt. 

Pirmąją rado žvejai rugsėjo 1 d., Juodkrantėje, ties mažąja gelbėjimo stotimi. Žuvies kūno ilgis siekė virš 2 metrų. Galva rasta atskirai, nutolusi apie 20 metrų nuo kūno, be durklo. Antrąją rado rugsėjo 30 d. netoli Pervalkos, Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėja Ligita Pareigienė. Šios durklažuvės ilgis taip pat siekė apie 2 metrus. Tačiau šios - kūnas nuvalgytas, bet išlikęs durklas.

Durklažuvė išmesta į Baltijos jūros krantą - nėra sensacija, tačiau tai nėra ir įprastas reiškinys. Durklažuvės Baltijos pajūryje - retas atvejis, nes ši žuvis paplitusi Atlanto vandenyno tropikų ir subtropikų vandenyse. Kol kas ir mokslininkams yra mįslė, kodėl šios egzotinės žuvys užplaukia į Baltijos jūrą, kur nei temperatūra, nei druskingumas nėra palankūs jų gyvenimui ir dauginimuisi. O prielaidų esama įvairių.

KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius jau daugiau nei gerą dešimtmetį tiria su durklažuvėmis Baltijos jūroje užfiksuotus faktus, t. y. seka ir fiksuoja durklažuvių sugavimų atvejus. Dar 2002 metais publikuotame jo straipsnyje teigiama, kad atsakymo apie durklažuves Baltijos jūroje reikėtų ieškoti žuvų mitybinėse migracijose, kai jų keliai kartu su šiltais Golfo srovės vandenimis nusidriekia į Atlanto vandenyno šiaurę, pasiekia Islandijos ir Švedijos krantus. Dalis šių subtropikų žuvų per Kategato ir Skagerako sąsiaurius audrų nubloškiama į Baltijos jūrą. Taigi, Baltijos jūroje jos yra retos viešnios.

Straipsnio „Durklažuvės Lietuvos pajūryje“ autoriaus E. Bacevičiaus teigiama, kad ekstremaliomis Baltijos sąlygomis durklažuvės nesimaitina. Ilgainiui jos išsenka ir kone leisgyvės sugaunamos tinklais ar bangų paplautos išmetamos ant kranto. Tokios suvargusios žuvys dažniausiai pakliūva į žvejų tinklus, o tuo pačiu ir į mokslininkų akiratį. Taigi ir poilsiautojams, besimėgaujantiems jūros teikiamais malonumais, nerimauti dėl šių stambių žuvų galimo pavojaus - pagrindo nėra.

Durklažuvės (lot. Xiphias gladius Linnaeus) – stambios žuvys su ilgais aštriais žiomenimis, o viršutinis žiomuo - durklo formos. Kūnas verpstės formos, suaugusių žuvų - be žvynų. Gali užaugti iki 4,9 m ilgio, tačiau vidutiniškai siekia apie 2 – 3 metrus. Svoris dažniausiai – 60 – 150 kg. Stambiausias individas, sužvejotas prie Čilės krantų, svėrė net 537 kg. Greitos, toli migruojančios žuvys. Gali plaukti 130 km/h greičiu. Gyvena pavieniui, tačiau neršto bei mitybinių migracijų metu gali koncentruotis į didesnius būrius. Sekioja paskui žuvų (sardinių, skumbrių, vėjažuvių ir kt.), kuriomis maitinasi, tuntus. Laikosi tiek paviršiuje, tiek gelmėse iki 600 m, todėl jų maiste pasitaiko ir giliavandenių žuvų bei kalmarų. (Repečka R., Bukelskis E., Kesminas V. Lietuvos žuvys. Baltijos jūros žuvys. Vilnius, 1998, p. 83).


Nuotr. J. Zarankaitės. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pusvalandžiui užstrigo Pilies tiltas
    Pusvalandžiui užstrigo Pilies tiltas

    Vairuotojų ankstų ketvirtadienio rytą Pilies ir Naujojoje Uosto gatvėje laukė nemalonus netikėtumas. Dėl gedimo laiku nepavyko nuleisti tilto, kuris navigacinio sezono metu kasdien keliamas du kartus per dieną. Vairuotojams teko rinktis kitus mar&scaro...

    2
  • Uoste akvatorijos valymo darbus atliks belgai
    Uoste akvatorijos valymo darbus atliks belgai

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su belgų įmone Jan de Nul N. V., kuri laimėjo konkursą vykdyti uosto akvatorijos dugno valymo darbus. Tokie darbai uoste atliekami nuolat, siekiant užtikrinti projektinius gyli...

    1
  • Dėl vidaus vandenų – rūpesčiai
    Dėl vidaus vandenų – rūpesčiai

    Uostamiesčio valdžia svarsto, kas turėtų rūpintis Dangės ir kitų vidaus vandenų priežiūra, kaip juos reikėtų įveiklinti. Vertinama ne tik esama situacija, bet ir ateities perspektyvos. ...

    2
  • Planą stumia buldozeriu
    Planą stumia buldozeriu

    Ir toliau dedamos pastangos įgyti teises į valstybinės žemės sklypą Kęstučio gatvėje, netoli jūros Palangoje. Keliolikos arų teritorija,  dešimteriopai didesnė, nei reikėtų esamam pastatui, itin domina greta esančio apleisto prekybos...

    2
  • Į mokyklas pateks visi Klaipėdos pirmokai
    Į mokyklas pateks visi Klaipėdos pirmokai

    Aiškėja, kiek pirmokų šių metų rugsėjo pirmąją pravers mokyklų duris. Nors galutiniai duomenys bus patvirtinti pirmąją mokslo metų dieną, kol kas mažųjų skaičiuojama beveik tiek pat, kiek pernai, – apie tūkstantį aš...

    2
  • Šventojoje Joninių savaitgalį nestigs senųjų apeigų bei linksmybių
    Šventojoje Joninių savaitgalį nestigs senųjų apeigų bei linksmybių

    Šventojoje visą savaitgalį nestigs linksmybių – jau penktadienį čia prasidės ir keletą dienų tęsis renginiai, skirti Rasų šventei bei Joninėms. Įdomios veiklos ras kiekvienas – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Neliks nusivyl...

  • Išvalė paplūdimių smėlį
    Išvalė paplūdimių smėlį

    Prižiūrėtojai specialia mašina, kurią įsigijo praėjusiais metais, iškuopė pliažus. Surinktos ne tik smulkios šiukšlės – apverstas ir smėlis, kad išdegtų bakterijos. ...

    5
  • Klaipėdiečiams šaligatvių teks palaukti iki rudens
    Klaipėdiečiams šaligatvių teks palaukti iki rudens

    Gargžduose registruota įmonė, laimėjusi konkursą prižiūrėti uostamiesčio šaligatvius, yra nepajėgi kloti naujų. Nedidelė bendrovė laikosi įsipareigojimo tik pasirūpinti jau esamais šaligatviais ir didesnių objektų imtis nespėja....

    1
  • Padidėjo Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta
    Padidėjo Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta

    2018 m. sausio–gegužės mėn. Klaipėdos uoste krauta 18,22 mln. t, tai 5,8 proc. arba 991,7 tūkst. t daugiau nei 2017 m. sausio–gegužės mėn. ...

    4
  • Buvęs Klaipėdos policijos pastatas sukėlė grėsmę
    Buvęs Klaipėdos policijos pastatas sukėlė grėsmę

    Ketvirtadienį po 14 val. ugniagesių automobiliai skubėjo į Naująją Uosto gatvę. Garsiniai sunkių automobilių signalai vertė spėlioti, ar nebus vėl apleistame pastate kilęs gaisras. ...

    5
Daugiau straipsnių