- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šį rudenį, jau antrą kartą Kuršių nerijoje randamos į krantą išmestos durklažuvių liekanos. Kol kas mokslininkams yra mįslė, kodėl šios egzotinės žuvys užplaukia į Baltijos jūrą, kur nei temperatūra, nei druskingumas nėra palankūs jų gyvenimui ir dauginimuisi.
Šį rudenį jau antrą kartą Kuršių nerijoje randamos į krantą išmestos durklažuvių liekanos, praneša nerija.lt.
Pirmąją rado žvejai rugsėjo 1 d., Juodkrantėje, ties mažąja gelbėjimo stotimi. Žuvies kūno ilgis siekė virš 2 metrų. Galva rasta atskirai, nutolusi apie 20 metrų nuo kūno, be durklo. Antrąją rado rugsėjo 30 d. netoli Pervalkos, Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėja Ligita Pareigienė. Šios durklažuvės ilgis taip pat siekė apie 2 metrus. Tačiau šios - kūnas nuvalgytas, bet išlikęs durklas.
Durklažuvė išmesta į Baltijos jūros krantą - nėra sensacija, tačiau tai nėra ir įprastas reiškinys. Durklažuvės Baltijos pajūryje - retas atvejis, nes ši žuvis paplitusi Atlanto vandenyno tropikų ir subtropikų vandenyse. Kol kas ir mokslininkams yra mįslė, kodėl šios egzotinės žuvys užplaukia į Baltijos jūrą, kur nei temperatūra, nei druskingumas nėra palankūs jų gyvenimui ir dauginimuisi. O prielaidų esama įvairių.
KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto doktorantas Egidijus Bacevičius jau daugiau nei gerą dešimtmetį tiria su durklažuvėmis Baltijos jūroje užfiksuotus faktus, t. y. seka ir fiksuoja durklažuvių sugavimų atvejus. Dar 2002 metais publikuotame jo straipsnyje teigiama, kad atsakymo apie durklažuves Baltijos jūroje reikėtų ieškoti žuvų mitybinėse migracijose, kai jų keliai kartu su šiltais Golfo srovės vandenimis nusidriekia į Atlanto vandenyno šiaurę, pasiekia Islandijos ir Švedijos krantus. Dalis šių subtropikų žuvų per Kategato ir Skagerako sąsiaurius audrų nubloškiama į Baltijos jūrą. Taigi, Baltijos jūroje jos yra retos viešnios.
Straipsnio „Durklažuvės Lietuvos pajūryje“ autoriaus E. Bacevičiaus teigiama, kad ekstremaliomis Baltijos sąlygomis durklažuvės nesimaitina. Ilgainiui jos išsenka ir kone leisgyvės sugaunamos tinklais ar bangų paplautos išmetamos ant kranto. Tokios suvargusios žuvys dažniausiai pakliūva į žvejų tinklus, o tuo pačiu ir į mokslininkų akiratį. Taigi ir poilsiautojams, besimėgaujantiems jūros teikiamais malonumais, nerimauti dėl šių stambių žuvų galimo pavojaus - pagrindo nėra.
Durklažuvės (lot. Xiphias gladius Linnaeus) – stambios žuvys su ilgais aštriais žiomenimis, o viršutinis žiomuo - durklo formos. Kūnas verpstės formos, suaugusių žuvų - be žvynų. Gali užaugti iki 4,9 m ilgio, tačiau vidutiniškai siekia apie 2 – 3 metrus. Svoris dažniausiai – 60 – 150 kg. Stambiausias individas, sužvejotas prie Čilės krantų, svėrė net 537 kg. Greitos, toli migruojančios žuvys. Gali plaukti 130 km/h greičiu. Gyvena pavieniui, tačiau neršto bei mitybinių migracijų metu gali koncentruotis į didesnius būrius. Sekioja paskui žuvų (sardinių, skumbrių, vėjažuvių ir kt.), kuriomis maitinasi, tuntus. Laikosi tiek paviršiuje, tiek gelmėse iki 600 m, todėl jų maiste pasitaiko ir giliavandenių žuvų bei kalmarų. (Repečka R., Bukelskis E., Kesminas V. Lietuvos žuvys. Baltijos jūros žuvys. Vilnius, 1998, p. 83).
Nuotr. J. Zarankaitės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą2
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais1
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...