Kuršių nerijoje Seimo nariai ieškojo logikos

Jau beveik dešimtmetį trunkantis vadinamasis nelegalių statybų Neringoje skandalas turi galimybę baigtis taip, kad nenukentėtų nei unikalus Kuršių nerijos kraštovaizdis, nei neva neteisėtų pastatų savininkai, nei mokesčių mokėtojai. Tuo įsitikino Kuršių nerijoje viešėję ir spręstinas problemas su Neringos valdžia išsamiai aptarę Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai.

Grėsmė – 17-ai pastatų

„Tiesą sakant, matau šviesą tunelio gale, nes beveik visos institucijos supranta ir sutaria, kad griauti pastatus, kurių statybos vykdytos suderinus visus reikiamus dokumentus, yra nelogiška, neprotinga ir labai brangu“, – teigė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Jo teigimu, jei Vyriausybė savo nutarimu pakeistų kai kuriuos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, pastatų, kuriuos dabar kėsinamasi nugriauti, savininkai teismuose su visomis atsakingomis institucijomis galėtų sudaryti taikos sutartis.

„Turime ieškoti kompromiso, užtikrinančio visų interesų suderinamumą. Situacija tokia, kad šiuo metu turėtų būti griaunami 7 pastatai, o 10 statinių rekonstruojami, mažinant jų tūrius ir užstatymo tankumą. Kitaip tariant, tuos 10 pastatų faktiškai reikia perstatyti iš naujo. Įgyvendinant sprendimus nugriauti nekilnojamą turtą bus patirti milžiniški nuostoliai, kuriuos valstybei tektų atlyginti. Manome, kad šią problemą galima išspręsti pakeitus plano sprendinius, numatant, jog visi tie pastatai gali stovėti“, – teigė D.Jasaitis.

Jo nuomonei pritarė ir Kuršių nerijoje viešėjusios socialdemokratų frakcijos Seime nariai, kurie pažadėjo kreiptis į teisininkus, kad šie išaiškintų, ar galima problemą spręsti taip, kaip įsivaizduoja Neringos savivaldybė.

Reikalauja 5 mln. litų

Seimo nariai Juodkrantėje apžiūrėjo vietą, kur buvo nugriautas pirmasis pastatas – garsus žuvies restoranas. Šio pastato savininkai iš Neringos savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos siekia prisiteisti daugiau nei 5 mln. litų patirtų nuostolių.

„Nei aš, nei kuris nors kitas mokesčių mokėtojas, manau, tikrai nenori, kad nors vienas jo litas būtų sumokėtas už tai, kad būtų nugriauti pastatyti pastatai, kurie niekam netrukdo. Esu įsitikinęs, kad gyvename protingų žmonių valstybėje, todėl ir sugebėsime rasti išeitį“, – pabrėžė D.Jasaitis.

Jis pasidžiaugė, jog premjeras Algirdas Butkevičiaus numato ieškoti kelių kaip spręsti problemas, susijusias su teismų sprendimų dėl statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu ir žalos atlyginimu.

Savo žodį tarė ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kuriam pirmininkauja socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Komitetas raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siūlydamas ieškoti būdų, kaip išspręsti įsisenėjusias Kuršių nerijos problemas.

Prasilenkia su logika

Neringos kurorte viešėjusiems socialdemokratų frakcijoms Seime nariams Nidoje buvo parodyta vieta, kur numatoma statyti Jūros terapijos centrą, galintį tapti poilsiautojų itin lankomų objektu. Ši vieta vienintelė visame kurorte, kur galėtų toks centras atsirasti.

Tačiau problemų vėl kyla dėl patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano. Jame nenumatyta, kad greta Jūros terapijos centro galėtų atsirasti poilsio paskirties pastatų – viešbučių.

„Kol nėra galimybės teikti nakvynės paslaugų, investuotojams galimybė statyti Jūros terapijos centrą neatrodo patraukli. Ir tai logiška, nes sunku įsivaizduoti, kaip gali veikti Jūros terapijos centras, kuriame būtų teikiamos įvairios sveikatinimo procedūros, o greta nebūtų viešbučio, kur žmonės iškart galėtų ilsėtis“, – kalbėjo D.Jasaitis.

Turizmas ir su turizmu susijusių paslaugų teikimas yra vienas svarbiausių Neringos gyventojų pragyvenimo šaltinių – šis centras neringiškiams padėtų spręsti sezoniškumo problemas, todėl mero teigimu, savivaldybė ieškos išeities.

Seimo nariai, išgirdę šią problemą, neslėpė nuostabos, nes esą draudimas prie Jūros terapijos centro statyti Kuršių nerijos kraštovaizdžio nedarkantį viešbutį išties prasilenkia su logika.

Neringos savivaldybės meras pasidžiaugė bent tuo, kad pavyko pasiekti, jog Nidos centre, tarp savivaldybės pastato ir marių, privatūs investuotojai galėtų statyti 5 žvaigždučių viešbutį su SPA centru.

„Laimė, šis privatus projektas atitinka Tvarkymo planą“, - tikino D.Jasaitis.

Tai ne vienintelis pastarųjų metų pasiekimas, bylojantis apie gerus pokyčius Neringoje. Meras D. Jasaitis svečiams pristatė Nidoje ir Juodkrantėje įrengtus lauko treniruoklių kompleksus, pradėtą sveikatos priežiūros rekonstrukciją, planus Pervalkoje įrengti Kuršių buities muziejų po atviru dangumi. Pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus pavyko rekonstruoti dviračių tako ruožą, įvažiavimą į Pervalką.

„Lengvai“ – 6 metus

Anot mero, vienas svarbiausių šių metų įvykių – prasidėję kelio Smiltynė-Nida tvarkymo darbai, vis dėl to Neringos savivaldybei nerimą kelią tolimesnė jo rekonstrukcija, kuri privalės atitikti Tvarkymo plano sprendinius.

Šiuo metu rekonstruojamas šio kelio ruožas tarp Nidos ir Pervalkos. „Teko girdėti, kad tolimesnės rekonstrukcijos techniniai projektai nebus suderinti taip lengvai kaip pirmasis. Tai tikrai baugina, nes rekonstrukcijos kelio tarp Pervalkos ir Nidos ruožo techninis projektas buvo derinamas net šešerius metus. Ir ginčas vyko tik dėl to, kad kelias dėl saugumo turi būti keliasdešimt centimetrų platesnis. Jei kalbos, kad kiti projektai nebus derinami taip lengvai, taps realybe, tada tikrai kyla grėsmė dėl patogaus ir saugaus susisiekimo su Nida ir kitomis Neringos gyvenvietėmis“, – neslėpė D.Jasaitis.

Jis šią galimą problemą įvardijo ir viešėjusiems Seimo nariams, kuriems buvo parodyta, kaip vyksta pagrindinio kelio į Nidą rekonstrukcija.