Lakūno biografijos mįslė

Laikrodininkas Kleopas Zubrickas teigia esąs legendinio lakūno Stasio Girėno, kurio giminė anksčiau vadinta Girskiais, giminaitis. Vyras įsitikinęs, kad siekdami pasinaudoti draudimo pinigais už žuvusį Stasį kai kurie giminaičiai esą suklastojo šeimos dokumentus.

Mįslinga giminystė

Rietave gyvenantis 92 metų K.Zubrickas tvirtina, kad jo mamos brolis buvo vedęs S.Girėno seserį Marijoną.

Teigiama, kad Magdelė, Marijona ir Barbora, taip pat Jurgis buvo Juozapo Girskio (S.Girėno tėvo) pirmosios žmonos Onos vaikai. Ji mirė, o Juozapas su antrąja žmona susilaukė trijų sūnų – Jono, Petro ir Stasio.

K.Zubrickas pasakojo, kad jam buvo 12 metų, kai viešėdamas pas savo tetą išgirdo apie "Lituanicos" sudužimą.

"Atėjo kaimynė, atsinešė laikraštį, pradėjo skaityti apie tą lėktuvo katastrofą, tai Stasio sesuo Magdikė pasakė: matai, kur nelabasis sprandą nusisuko", – prisiminė K.Zubrickas.

Pasakojama, jog antroji Juozapo žmona Marcijona (lakūno motina) nelabai mėgusi savo podukrų ir posūnio.

"Pasakojo, kad pamotė juos skriaudė. Nesutarė jie, bet aš tų pasakojimų mažai klausiausi. Gal todėl Magdikė ir į brolio mirtį taip sureagavo", – mano K.Zubrickas.

Esą netrukus po Stasio mirties staiga užginčyta, kad J.Girskis buvo dukart vedęs. K.Zubrickas įsitikinęs, jog taip padaryta specialiai, kad nereikėtų su pirmos žmonos vaikais dalytis žuvusio lakūno palikimu.

Yra pasakojimas, kad po lėktuvo sudužimo Lietuvoje likę giminaičiai laukė iš Amerikos išmokų už žuvusį Stasį Girėną.

"Esu girdėjęs, kad antrosios Juozapo žmonos M.Martinkutės-Girskienės giminės tikėjosi to palikimo. Todėl buvo sufalsifikuota šeimos istorija, kad tų pinigų negautų Stasio giminės iš jo tėvo pirmosios santuokos", – šokiruojančią žinią pateikė rietaviškis.
 

Oficiali versija

Oficiali versija – Marcijona Martinkutė buvo vienintelė Juozapo žmona ir su juo susilaukė 16 vaikų, tačiau išgyveno tik keturi – Barbora, Jonas, Petras ir Stasys (jauniausias).

Simboliška, kad lakūno sesers Barboros provaikaitė Lina Gudeliūnienė šiandien yra S.Girėno gimtinės muziejaus ekspozicijos vadovė.

Muziejininkė domisi savo giminės istorija ir tikina, kad jos proprosenelis J.Girskis turėjo vienintelę žmoną M.Martinkutę-Girskienę.

"Neturėjo S.Girėno tėvas dviejų žmonų, Vytogalos kaime Girskių buvo daug, net 5 šeimos. Turbūt žmogus kažką painioja. Mes remiamės ne gandais, o archyviniais dokumentais, santuokos liudijimu, bažnytinėmis knygomis", – tvirtino L.Gudeliūnienė.

Magdelės, Marijonos ir Jurgio – tokių vaikų šeimoje esą nebuvo. Iš 16 gimusių vaikų 6 mirė nekrikštyti. Todėl jų vardų dokumentuose nėra.

Kalbant apie kitas Girskių atžalas, pirmoji gimė Barbora 1874 m. kovo 16 d. ir mirė 1931-aisiais, sulaukusi 57 metų, ji – muziejininkės L.Gudeliūnienės prosenelė, lakūno S.Girėno vyriausioji sesuo.

Antroji šeimoje buvo Ona, gimusi 1876 m. vasario 16 d., mirusi 7 dienų amžiaus. Trečias vaikas buvo Jonas, gimęs 1877 m. Jis išvažiavo į Ameriką ir ten mirė 1938 m.

1879 m. Girskiams gimė Janina, kuri būdama 6 metukų mirė nuo plaučių uždegimo. Dar viena, jau antroji, Ona gimė 1881 m., mirė 1 metų ir 4 mėnesių.

1883 m. gimė Juzefa, ji mirė 6 mėnesių. 1885 m. gimė Domas, mirė dvejų metukų. Aštuntas šeimos vaikas pagal bažnytinės knygos metrikas yra Kazys, kuris gimė 1887 m., jis mirė 7 mėnesių.

"Petras gimė 1890 m. Su juo būsimasis lakūnas Stasys ir išvyko į Ameriką. Petras grįžo į Lietuvą ir mirė Vytogaloje, savo gimtajame kaime, būdamas 70 m. Ir paskutinysis vaikas šeimoje buvo Stasys", – šeimos genealogiją pasakojo muziejininkė.

Bažnytinėse knygose liko toks įrašas: "1893 m. spalio 7 d. Upynos bažnyčioje vietinis kunigas Vincentas Kaušas pakrikštijo visomis sakramento apeigomis kūdikį, vardu Stanislovas, gimusį spalio 4 d. Vytogalos kaime. Tėvai Juozapas Girskis ir Marcijona Martinkutė gyvena teisėtoj moterystėj, prisirašę prie Kaltinėnų valsčiaus".
 

Logiški klausimai

"Versijų gali būti daug, bet jos turi būti pagrįstos dokumentais. Jei Juozapas būtų vedęs antrą kartą, kur dingo įrašas apie pirmąją santuoką? Kodėl prie jo ir M.Martinkutės santuokos nieko nėra pažymėta, kad jo pirmoji žmona yra mirusi, ir neįrašyta, kad tai J.Girskio antroji santuoka? Juk bažnytinėse knygose turi būti pirmosios Girskinės, jei tokia buvo, mirties liudijimas", – dėstė muziejininkė.

Lakūno brolis Petras su L.Gudeliūnienės mamos šeima vienuose namuose gyveno 17 metų, buvo jos krikštatėvis, tačiau ir jis esą nieko nepasakojo apie netikrus brolius ir seseris.

"Tikrai būtų prasitaręs, kad yra kažkokie kiti giminaičiai. Tačiau jų nebuvo. Jei būtų buvusi pirmoji santuoka ir joje gimę vaikai, tai matytume knygose", – įsitikinusi L.Gudeliūnienė.
 

Į Ameriką – už vogtus arklius

1904 m. būdamas 60-ies mirė Stasio tėvas. Po 4 metų – ir motina. 1910 m. su vyresniu broliu Petru Stasys ryžosi keliauti į Ameriką, kur nuo 1900 m. gyveno vyriausias brolis Jonas.

Žmonėse gyvas pasakojimas, kad S.Girėno vyresnysis brolis Jonas į Ameriką išvyko pavogęs porą arklių. Esą anais laikais arklių vagystės, siekiant prasimanyti pinigų, buvo ne naujiena.

"Stasio brolis Jonas, nenorėdamas tarnauti Rusijos caro kariuomenėje, pavogė du arklius iš gretimo dvaro, pardavė juos ir už gautus pinigus išvyko į Ameriką, po to atsiuntė "šipkartę", kad ir Petras su Stasiu atvyktų į užjūrį", – pasakojo K.Zubrickas.

Girskių šeima išties gyveno labai neturtingai, tačiau pasakojama, kad šios giminės moterys buvo auksinių rankų audėjos ir mezgėjos. Todėl visai įmanoma ir kita pinigų kelionei į Ameriką atsiradimo versija.

Yra legenda, kad prieš pat mirtį S.Girėno močiutė suklaupusiems šeimynykščiams išreiškė paskutinę valią: "Kai mirsiu, nešarvokite lovoje, o pirma nusukite jos kojų papuošimus ir apverskit".

Po mirties įvykdę tai, ko prašyti, namiškiai lovos kojose aptiko močiutės sutaupytų auksinių pinigų.

Draudimas – broliui ir mamai

Ginčas dėl lakūno palikimo vis dėlto turi tam tikrą pagrindą. S.Darius ir S.Girėnas, prieš susiruošdami į legendinį žygį, savo valią išreiškė testamentuose. Jie buvo apdraudę savo kelionę.

Draudimo išmokos turėjo būti sugrąžintos skrydžio aukotojams, kad jie galėtų atsiimti lėšas, kurios tam tikra prasme nepateisino lūkesčių.

"Draudimo bendrovės skelbė pranešimus laikraščiuose, ieškodamos aukotojų, kad šie galėtų atsiimti įdėtus pinigus. Laukė, kad atsilieptų tie, kurie pageidautų atgauti lėšas. Ir, kai jų neatsirado, kaip testamente ir buvo nurodyta, po tam tikro laiko dalis draudimo pinigų buvo išmokėta S.Dariaus mamai, o S.Girėno dalis – jo broliui Petrui", – tvirtino muziejininkė.

Petras dar prieš tragišką brolio žūtį 1933 m. iš Amerikos grįžo į Lietuvą. L.Gudeliūnienė pasakojo, kad jis tėviškėje nugriovė senus sukežusius tėvų namus ir atstatė naujus pastatus.

"Už draudimo gautus pinigus jis atkūrė tėvų ūkį ir, jo žodžiais tariant, bent šitą Stasio norą įgyvendino. Todėl ir liko tėviškėje. Mes gi žinome, kad S.Girėnas, perskridęs Atlantą, planavo tarnauti Lietuvos karo aviacijoje ir čia gyventi", – patvirtino L.Gudeliūnienė.

Kodėl skrydžio per Atlantą aukotojai neatsiėmė savo pinigų iš draudimo bendrovės, paaiškinimo nėra.

"Galimas dalykas, jie juos paliko kaip auką. Tai buvo gražus gestas. Jų auka juk buvo tik piniginė, o S.Darius ir S.Girėnas Lietuvai sumokėjo savo gyvybėmis", – mano muziejininkė.

Girskis ar Girėnas?

Lakūno S.Girėno pavardė per jo gyvenimą įvairiai keičiama buvo net keturis kartus: Girskis, Girčius, Stanley Girch ir Girėnas. Tačiau prigijo pastaroji.

Pasakojama, kad dar prieš lemtingąjį skrydį su S.Dariumi užsukę į vieno Amerikos laikraščio redakciją lakūnai prasitarė, jog nori skristi į Lietuvą. S.Girskio pavardė redaktoriui pasirodė nelietuviška ir nederanti duete "Darius ir Girskis", todėl žurnalistas esą pasiūlė pasivadinti Girėnu.

"S.Girėną mes vadiname Girėnu, tai trumpiausiai naudota pavardė, bet labiausiai žinoma, kurią pasirinko jis pats, ir mes turime paisyti jo valios. Jam ši pavardė nebuvo primesta, jam ji patiko ir tiko", – teigia muziejininkė.

Esą Amerikoje į juos net nesikreipdavo vardais, o sakydavo: pone Dariau, pone Girėnai.

Neatsakyti klausimai

1933 m. liepos 15 d., praėjus 8 val. ir 48 min. nuo išskridimo iš Niujorko, "Lituanica" jau skrido virš Niufaundendo salos.

Ties Gran Falso miesteliu lakūnai išmetė baltu kaspinu perrištą raudoną maišelį su pranešimu: "Lietuvos "Lituanica" skrenda sėkmingai. Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas jaučiasi gerai". Ši lakūnų informacija buvo paskutinė.

Tikrosios "Lituanicos" žūties priežastys neišaiškintos iki šiol. Tarp žmonių sklando visokiausios versijos.

Specialiosios Lietuvos Respublikos komisijos oficialios išvados buvo paskelbtos 1933 m. spalio 9 d. "Lietuvos aide", kur rašoma, kad katastrofa įvykusi lėktuvui užkabinus medžių viršūnes, lekiant visu greičiu.

Visiškai atmesta versija, kad lakūnai buvo pašauti.

Tada šautinių žaizdų kūnuose nerado nei medikai, nei per atpažinimą savo vyrą apžiūrėjusi S.Dariaus žmona Jaunutė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Krūmuose prie „Vingio“ – boluojantys užpakaliai
    Krūmuose prie „Vingio“ – boluojantys užpakaliai

    Benamiai uostamiesčio pietinėje dalyje, krūmuose šalia prekybos pasažo, įrengė viešą tualetą. Kitose miesto vietose vien dėl tokios pat priežasties teko iškirsti gražiai žydinčius augalus. ...

    2
  • Konstrukcija uostamiestyje sulaukė remonto
    Konstrukcija uostamiestyje sulaukė remonto

    Gyventojams akis badžiusi Herkaus Manto ir J.Janonio gatvių sankirtoje esanti konstrukcija sulaukė dėmesio. Šiomis dienomis statiniui atliktas kosmetinis remontas. ...

    1
  • Klaipėda sieks dar ES pinigų
    Klaipėda sieks dar ES pinigų

    Uostamiestis ketina prašyti ES finansavimo dar bent vienam projektui. Miestas piniginės injekcijos norėtų Senojo turgaus prieigoms ir aikštei sutvarkyti arba "Klaipėdos energijos" teritorijai miesto centre pritaikyti verslui ar kito...

    2
  • Uostamiestyje piešia naujas linijas
    Uostamiestyje piešia naujas linijas

    Klaipėdos gatvėse neseniai pradėtas atnaujinti horizontalusis gatvių ženklinimas. Pirmiausia darbai startavo magistralinėse gatvėse. Kiek vėliau jie pasklis po visą miestą. ...

    4
  • Prieš Priekulės kleboną – protestai
    Prieš Priekulės kleboną – protestai

    Priekulės miestelyje – neregėtas ūžesys. Liuteronų bažnyčios tikintieji neįleido parapijos klebono į maldos namus ir pareikalavo kito kunigo savo bendruomenei. ...

    13
  • Žmonės stojo piestu prieš šventes be alaus
    Žmonės stojo piestu prieš šventes be alaus

    Laisvos šventės laisvoje Klaipėdoje. Tokiu šūkiu gyventojai raginami pasirašyti peticiją prieš draudimą prekiauti svaigiaisiais gėrimais renginių metu. Tikimasi, kad valdantieji atsižvelgs į žmonių norus. ...

    18
  • Saugia laivyba rūpinsis kelininkų inspekcija
    Saugia laivyba rūpinsis kelininkų inspekcija

    Tarsi perkūnas iš giedro dangaus Klaipėdą pasiekė žinia, kad ateityje nebeliks Lietuvos saugios laivybos administracijos. ...

    13
  • Pajūrį saugos pušų šakos
    Pajūrį saugos pušų šakos

    Per artimiausius metus pajūryje tūkstančiai kvadratinių metrų kopagūbrio bus nuklota šakomis, žabtvorėmis, atnaujinti didesni kiekiai lentinių ir molio-žvyro takų, laiptų. ...

    3
  • KVK absolventams ir partneriams – nuoširdūs padėkos žodžiai
    KVK absolventams ir partneriams – nuoširdūs padėkos žodžiai

    Klaipėdos valstybinėje kolegijoje mokslo metams ritantis į pabaigą – tikras darbų įkarštis: baigiamųjų darbų rengimas, pasiruošimas baigiamųjų darbų gynimui ir diplomų įteikimo ceremonijoms. ...

  • Otosklerozės gydymui Klaipėdoje – modernūs metodai
    Otosklerozės gydymui Klaipėdoje – modernūs metodai

    Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – vienintelėje visoje Vakarų Lietuvoje – atliekamos sudėtingos otochirurginės operacijos, kai per ausies landą įstatomas plika akimi vos matomas protezas. Po 1,5 val. trukmės intervencijos otoskleroze b...

Daugiau straipsnių