Lakūno biografijos mįslė

Laikrodininkas Kleopas Zubrickas teigia esąs legendinio lakūno Stasio Girėno, kurio giminė anksčiau vadinta Girskiais, giminaitis. Vyras įsitikinęs, kad siekdami pasinaudoti draudimo pinigais už žuvusį Stasį kai kurie giminaičiai esą suklastojo šeimos dokumentus.

Mįslinga giminystė

Rietave gyvenantis 92 metų K.Zubrickas tvirtina, kad jo mamos brolis buvo vedęs S.Girėno seserį Marijoną.

Teigiama, kad Magdelė, Marijona ir Barbora, taip pat Jurgis buvo Juozapo Girskio (S.Girėno tėvo) pirmosios žmonos Onos vaikai. Ji mirė, o Juozapas su antrąja žmona susilaukė trijų sūnų – Jono, Petro ir Stasio.

K.Zubrickas pasakojo, kad jam buvo 12 metų, kai viešėdamas pas savo tetą išgirdo apie "Lituanicos" sudužimą.

"Atėjo kaimynė, atsinešė laikraštį, pradėjo skaityti apie tą lėktuvo katastrofą, tai Stasio sesuo Magdikė pasakė: matai, kur nelabasis sprandą nusisuko", – prisiminė K.Zubrickas.

Pasakojama, jog antroji Juozapo žmona Marcijona (lakūno motina) nelabai mėgusi savo podukrų ir posūnio.

"Pasakojo, kad pamotė juos skriaudė. Nesutarė jie, bet aš tų pasakojimų mažai klausiausi. Gal todėl Magdikė ir į brolio mirtį taip sureagavo", – mano K.Zubrickas.

Esą netrukus po Stasio mirties staiga užginčyta, kad J.Girskis buvo dukart vedęs. K.Zubrickas įsitikinęs, jog taip padaryta specialiai, kad nereikėtų su pirmos žmonos vaikais dalytis žuvusio lakūno palikimu.

Yra pasakojimas, kad po lėktuvo sudužimo Lietuvoje likę giminaičiai laukė iš Amerikos išmokų už žuvusį Stasį Girėną.

"Esu girdėjęs, kad antrosios Juozapo žmonos M.Martinkutės-Girskienės giminės tikėjosi to palikimo. Todėl buvo sufalsifikuota šeimos istorija, kad tų pinigų negautų Stasio giminės iš jo tėvo pirmosios santuokos", – šokiruojančią žinią pateikė rietaviškis.
 

Oficiali versija

Oficiali versija – Marcijona Martinkutė buvo vienintelė Juozapo žmona ir su juo susilaukė 16 vaikų, tačiau išgyveno tik keturi – Barbora, Jonas, Petras ir Stasys (jauniausias).

Simboliška, kad lakūno sesers Barboros provaikaitė Lina Gudeliūnienė šiandien yra S.Girėno gimtinės muziejaus ekspozicijos vadovė.

Muziejininkė domisi savo giminės istorija ir tikina, kad jos proprosenelis J.Girskis turėjo vienintelę žmoną M.Martinkutę-Girskienę.

"Neturėjo S.Girėno tėvas dviejų žmonų, Vytogalos kaime Girskių buvo daug, net 5 šeimos. Turbūt žmogus kažką painioja. Mes remiamės ne gandais, o archyviniais dokumentais, santuokos liudijimu, bažnytinėmis knygomis", – tvirtino L.Gudeliūnienė.

Magdelės, Marijonos ir Jurgio – tokių vaikų šeimoje esą nebuvo. Iš 16 gimusių vaikų 6 mirė nekrikštyti. Todėl jų vardų dokumentuose nėra.

Kalbant apie kitas Girskių atžalas, pirmoji gimė Barbora 1874 m. kovo 16 d. ir mirė 1931-aisiais, sulaukusi 57 metų, ji – muziejininkės L.Gudeliūnienės prosenelė, lakūno S.Girėno vyriausioji sesuo.

Antroji šeimoje buvo Ona, gimusi 1876 m. vasario 16 d., mirusi 7 dienų amžiaus. Trečias vaikas buvo Jonas, gimęs 1877 m. Jis išvažiavo į Ameriką ir ten mirė 1938 m.

1879 m. Girskiams gimė Janina, kuri būdama 6 metukų mirė nuo plaučių uždegimo. Dar viena, jau antroji, Ona gimė 1881 m., mirė 1 metų ir 4 mėnesių.

1883 m. gimė Juzefa, ji mirė 6 mėnesių. 1885 m. gimė Domas, mirė dvejų metukų. Aštuntas šeimos vaikas pagal bažnytinės knygos metrikas yra Kazys, kuris gimė 1887 m., jis mirė 7 mėnesių.

"Petras gimė 1890 m. Su juo būsimasis lakūnas Stasys ir išvyko į Ameriką. Petras grįžo į Lietuvą ir mirė Vytogaloje, savo gimtajame kaime, būdamas 70 m. Ir paskutinysis vaikas šeimoje buvo Stasys", – šeimos genealogiją pasakojo muziejininkė.

Bažnytinėse knygose liko toks įrašas: "1893 m. spalio 7 d. Upynos bažnyčioje vietinis kunigas Vincentas Kaušas pakrikštijo visomis sakramento apeigomis kūdikį, vardu Stanislovas, gimusį spalio 4 d. Vytogalos kaime. Tėvai Juozapas Girskis ir Marcijona Martinkutė gyvena teisėtoj moterystėj, prisirašę prie Kaltinėnų valsčiaus".
 

Logiški klausimai

"Versijų gali būti daug, bet jos turi būti pagrįstos dokumentais. Jei Juozapas būtų vedęs antrą kartą, kur dingo įrašas apie pirmąją santuoką? Kodėl prie jo ir M.Martinkutės santuokos nieko nėra pažymėta, kad jo pirmoji žmona yra mirusi, ir neįrašyta, kad tai J.Girskio antroji santuoka? Juk bažnytinėse knygose turi būti pirmosios Girskinės, jei tokia buvo, mirties liudijimas", – dėstė muziejininkė.

Lakūno brolis Petras su L.Gudeliūnienės mamos šeima vienuose namuose gyveno 17 metų, buvo jos krikštatėvis, tačiau ir jis esą nieko nepasakojo apie netikrus brolius ir seseris.

"Tikrai būtų prasitaręs, kad yra kažkokie kiti giminaičiai. Tačiau jų nebuvo. Jei būtų buvusi pirmoji santuoka ir joje gimę vaikai, tai matytume knygose", – įsitikinusi L.Gudeliūnienė.
 

Į Ameriką – už vogtus arklius

1904 m. būdamas 60-ies mirė Stasio tėvas. Po 4 metų – ir motina. 1910 m. su vyresniu broliu Petru Stasys ryžosi keliauti į Ameriką, kur nuo 1900 m. gyveno vyriausias brolis Jonas.

Žmonėse gyvas pasakojimas, kad S.Girėno vyresnysis brolis Jonas į Ameriką išvyko pavogęs porą arklių. Esą anais laikais arklių vagystės, siekiant prasimanyti pinigų, buvo ne naujiena.

"Stasio brolis Jonas, nenorėdamas tarnauti Rusijos caro kariuomenėje, pavogė du arklius iš gretimo dvaro, pardavė juos ir už gautus pinigus išvyko į Ameriką, po to atsiuntė "šipkartę", kad ir Petras su Stasiu atvyktų į užjūrį", – pasakojo K.Zubrickas.

Girskių šeima išties gyveno labai neturtingai, tačiau pasakojama, kad šios giminės moterys buvo auksinių rankų audėjos ir mezgėjos. Todėl visai įmanoma ir kita pinigų kelionei į Ameriką atsiradimo versija.

Yra legenda, kad prieš pat mirtį S.Girėno močiutė suklaupusiems šeimynykščiams išreiškė paskutinę valią: "Kai mirsiu, nešarvokite lovoje, o pirma nusukite jos kojų papuošimus ir apverskit".

Po mirties įvykdę tai, ko prašyti, namiškiai lovos kojose aptiko močiutės sutaupytų auksinių pinigų.

Draudimas – broliui ir mamai

Ginčas dėl lakūno palikimo vis dėlto turi tam tikrą pagrindą. S.Darius ir S.Girėnas, prieš susiruošdami į legendinį žygį, savo valią išreiškė testamentuose. Jie buvo apdraudę savo kelionę.

Draudimo išmokos turėjo būti sugrąžintos skrydžio aukotojams, kad jie galėtų atsiimti lėšas, kurios tam tikra prasme nepateisino lūkesčių.

"Draudimo bendrovės skelbė pranešimus laikraščiuose, ieškodamos aukotojų, kad šie galėtų atsiimti įdėtus pinigus. Laukė, kad atsilieptų tie, kurie pageidautų atgauti lėšas. Ir, kai jų neatsirado, kaip testamente ir buvo nurodyta, po tam tikro laiko dalis draudimo pinigų buvo išmokėta S.Dariaus mamai, o S.Girėno dalis – jo broliui Petrui", – tvirtino muziejininkė.

Petras dar prieš tragišką brolio žūtį 1933 m. iš Amerikos grįžo į Lietuvą. L.Gudeliūnienė pasakojo, kad jis tėviškėje nugriovė senus sukežusius tėvų namus ir atstatė naujus pastatus.

"Už draudimo gautus pinigus jis atkūrė tėvų ūkį ir, jo žodžiais tariant, bent šitą Stasio norą įgyvendino. Todėl ir liko tėviškėje. Mes gi žinome, kad S.Girėnas, perskridęs Atlantą, planavo tarnauti Lietuvos karo aviacijoje ir čia gyventi", – patvirtino L.Gudeliūnienė.

Kodėl skrydžio per Atlantą aukotojai neatsiėmė savo pinigų iš draudimo bendrovės, paaiškinimo nėra.

"Galimas dalykas, jie juos paliko kaip auką. Tai buvo gražus gestas. Jų auka juk buvo tik piniginė, o S.Darius ir S.Girėnas Lietuvai sumokėjo savo gyvybėmis", – mano muziejininkė.

Girskis ar Girėnas?

Lakūno S.Girėno pavardė per jo gyvenimą įvairiai keičiama buvo net keturis kartus: Girskis, Girčius, Stanley Girch ir Girėnas. Tačiau prigijo pastaroji.

Pasakojama, kad dar prieš lemtingąjį skrydį su S.Dariumi užsukę į vieno Amerikos laikraščio redakciją lakūnai prasitarė, jog nori skristi į Lietuvą. S.Girskio pavardė redaktoriui pasirodė nelietuviška ir nederanti duete "Darius ir Girskis", todėl žurnalistas esą pasiūlė pasivadinti Girėnu.

"S.Girėną mes vadiname Girėnu, tai trumpiausiai naudota pavardė, bet labiausiai žinoma, kurią pasirinko jis pats, ir mes turime paisyti jo valios. Jam ši pavardė nebuvo primesta, jam ji patiko ir tiko", – teigia muziejininkė.

Esą Amerikoje į juos net nesikreipdavo vardais, o sakydavo: pone Dariau, pone Girėnai.

Neatsakyti klausimai

1933 m. liepos 15 d., praėjus 8 val. ir 48 min. nuo išskridimo iš Niujorko, "Lituanica" jau skrido virš Niufaundendo salos.

Ties Gran Falso miesteliu lakūnai išmetė baltu kaspinu perrištą raudoną maišelį su pranešimu: "Lietuvos "Lituanica" skrenda sėkmingai. Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas jaučiasi gerai". Ši lakūnų informacija buvo paskutinė.

Tikrosios "Lituanicos" žūties priežastys neišaiškintos iki šiol. Tarp žmonių sklando visokiausios versijos.

Specialiosios Lietuvos Respublikos komisijos oficialios išvados buvo paskelbtos 1933 m. spalio 9 d. "Lietuvos aide", kur rašoma, kad katastrofa įvykusi lėktuvui užkabinus medžių viršūnes, lekiant visu greičiu.

Visiškai atmesta versija, kad lakūnai buvo pašauti.

Tada šautinių žaizdų kūnuose nerado nei medikai, nei per atpažinimą savo vyrą apžiūrėjusi S.Dariaus žmona Jaunutė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įtariamas girtas avariją sukėlęs Plungės politikas nebevadovaus LSDP skyriui
    Įtariamas girtas avariją sukėlęs Plungės politikas nebevadovaus LSDP skyriui

    Buvęs Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, įtariamas lapkričio viduryje neblaivus sukėlęs avariją, po mėnesio atsistatydino iš Socialdemokratų partijos (LSDP) Plungės skyriaus vadovo posto. ...

    2
  • Lietuvos kurortai laukia šventinio svečių antplūdžio
    Lietuvos kurortai laukia šventinio svečių antplūdžio

    Per Kalėdų šventes ir Naujuosius metus Lietuvos kurortai laukia svečių antplūdžio ir iš anksto siūlo įvairias pramogas. ...

    3
  • Jeruzalės stebuklas atkeliavo į Teatro aikštę
    Jeruzalės stebuklas atkeliavo į Teatro aikštę

    Šeštadienio pavakare Klaipėdos Teatro aikštėje vėl rinkosi miestiečiai, šįkart į parodos „Diena, kai gimė Išganytojas“ arba „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę...“ pris...

    2
  • Makiažo meistrė L. Šimulytė ieško rakto į moters sielą
    Makiažo meistrė L. Šimulytė ieško rakto į moters sielą

    Klaipėdietę Liną Šimulytę gerai pažįsta būsimieji vizažo meistrai, taip pat muzikinio televizijos projekto "Lietuvos balsas" dalyviai. Kosmetologė ir makiažo specialistė šiandien džiaugiasi, jog kažkada išdrįso mest...

    6
  • Priminė Jūros šventės linksmybes
    Priminė Jūros šventės linksmybes

    Prieš Kalėdas prisiminti Jūros šventę – labai netikėta ir linksma idėja. Būtent taip pasielgė šventės organizatoriai, penktadienį pasikvietę fiestos dalyvius. Jie buvo pagerbti, sulaukė sveikinimų ir dovanų. ...

    1
  • Kelionės viešuoju transportu atsieis brangiau
    Kelionės viešuoju transportu atsieis brangiau

    Kitąmet klaipėdiečiams kelionės miesto viešuoju transportu atsieis brangiau. Siūloma didinti kartinių bilietų kainas. Terminuotų, kuriuos įsigyja daugiausia viešuoju transportu važinėjantys keleiviai, kainos išliks tokios pat. ...

    25
  • Po gyventojų piketo – derybos
    Po gyventojų piketo – derybos

    Prieš savaitę I.Kanto gatvėje tarp 9-o ir 17-o namų virusios nepatenkintų gyventojų aistros baigėsi taika. ...

    7
  • Švenčių gausa – iki absurdo
    Švenčių gausa – iki absurdo

    Metų kalendoriuje pažymėtame minimų dienų sąraše galima rasti ne tik daugybę profesinių ir tarptautinių dienų, tačiau ir tokių, kurios gali sukelti isterišką juoką. Piliečiams siūlo paminėti tarptautinę Tualetų, Rankų plovimo,...

    5
  • Miestiečius kviečia kurti šventinį šurmulį
    Miestiečius kviečia kurti šventinį šurmulį

    Kiekvieną šventinio laikotarpio savaitgalį miestiečiai raginami užsukti į miesto centrą ir prisidėti kuriant šurmulį. Teatro aikštėje lauks kalėdinė mugė, išskirtinė paroda, įvairūs renginiai, atrakcijos. Švent...

  • Orai džiaugsmo nežada
    Orai džiaugsmo nežada

    Savaitgaliui sinoptikai nenumato nieko gero – pūs stiprus vėjas, lis, oras bus žvarbus. Nepanašu, kad žiema skubėtų į pajūrį ir artėjančios savaitės pradžioje. ...

    2
Daugiau straipsnių