Lėbartuose kapus semia vanduo

Purvyne – padangų žymės

Mirusių artimųjų gedinčius ir į paskutinę kelionę juos išlydinčius klaipėdiečius dar labiau gniuždo situacija Lėbartų kapinių naujuosiuose kvartaluose.

Vietos, kur laidojami mirusieji, vaizdas pastaruoju metu dažnam atima žadą. Naujieji kvartalai tam tikrose vietose virto purvynais. Juose matyti ir transporto priemonių padangų žymės.

Vietomis tyvuliuoja didelės pelkės. Vanduo apsėmė ir kai kurias kapavietės.

Yra kapų, kurie susmego gilyn į žemę – kauburėlį pakeitė įduba.

Šioje kapinių dalyje apsilankiusių žmonių žvilgsnius kausto ir šalia kapaviečių sukrautos akmenų, betono luitų, plytų krūvos.

Viena tokių – prie pat kelio.

Be betono luitų ir akmenų, šioje krūvoje sudėti ir kažkokie pagaliai.

Pievoje, kur amžino poilsio dar atguls žmonės, mėtosi šiukšlės.

"Kaip atrodo vieta, kur laidojami žmonės? Šiais laikais statybų aikštelės daug tvarkingesnės nei vieta, kur žmonės atgula amžinojo poilsio", – teigė neseniai artimą draugą palaidojęs klaipėdietis.

Gedėtojų laukia smūgis

Kita kapinių lankytoja atkreipė dėmesį, kad žmonėms ir taip sunku atsisveikinti su mirusiu artimuoju, o kapinėse pasitinka toks vaizdas.

"Žmonės gedi, išgyvena skausmą, nori padoriai atsisveikinti su mirusiuoju, bet atvažiuoja į kažkokį purvyną. Vaizdas kapinėse dar labiau gniuždo", – tikino moteris.

Pasak klaipėdietės, žiūrint į kai kuriuos kapus, plyšta širdis.

Šalia vietos, kur palaidotas žmogus, sukrauta akmenų ir betono gabalų krūva. Ir ne viena, o dvi. Keli kapai apsemti vandens.

"Aš svetima ir man širdį skauda. O kaip turėtų jaustis tokį vaizdą pamatęs gedintis žmogus? Manau, kad gali būti visiškai sugniuždytas. Tikrai nenorėčiau, kad taip atrodytų mano artimojo kapas", – dėstė klaipėdietė.

Moters nuomone, miesto valdžia turėtų ką nors daryti, kad situacija pasikeistų.

"Suprantu, kad ši kapinių dalis nauja. Turi praeiti laiko, kol čia viskas bus sutvarkyta, tačiau dabartinė situacija yra kraupi", – apmaudo neslėpė lankytoja.

Duobėse vandens nėra

Viename naujųjų Lėbartų kvartalų mirusieji pradėti laidoti praėjusių metų rugsėjį, antrame – spalį.

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė atkreipė dėmesį, kad tuo laiku šioje teritorijoje vaizdas buvo visiškai kitoks nei dabar.

"Niekas po vandenį nebraidė", – pabrėžė ji.

Pasak Z.Stankienės, žmonėms leidžiama rinktis, kuriame kvartale ir kurioje vietoje laidoti mirusį artimąjį: "Neverčiame laidoti į vandenį. Siekiame, kad žmonėms nekiltų papildomų rūpesčių."

Anot vedėjos, įtakos dabartinei situacijai naujuosiuose kapinių kvartaluose turi keli faktoriai.

Vienas pagrindinių – meteorologinės sąlygos. Pastaruoju metu buvo drėgna ir lietinga.

"Gal dar iš žemės nėra visiškai pasišalinęs įšalas. Net ir mažas jis neleidžia vandeniui susigerti taip, kaip turėtųsi. Dabar visose kapinėse, ne tik naujuosiuose kvartaluose, žemė yra įmirkusi. Pėdą dėsi ir smuksi. Negali technika įvažiuoti", – kalbėjo vedėja.

Z.Stankienė ramino, kad naujuosiuose kvartaluose susikaupęs vanduo yra tik paviršinis ir, visiškai pasitraukus įšalui, turėtų susigerti. Iškastose duobėse jo nėra.

Atveš daugiau grunto

Pasak pašnekovės, kai buvo ruošiama teritorija kapinėms, atgabenta žemių. Pastarosios buvo išpiltos, bet nesutrombuotos.

Dabar supiltos žemės sėda, bet netolygiai. Susidaro įdubos, o jose – pelkės.