Lietuvos laivai - baltajame sąraše

Šias metais Lietuva pirmą kartą pateko į garbingąjį baltąjį sąrašą, kurį kasmet sudaro Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo (toliau - Paryžiaus MOU) sekretoriatas.

Reikjavike vykstančioje Paryžiaus MOU Valstybės uosto kontrolės komiteto (toliau - PSCC) 42-ojoje sesijoje buvo patvirtinti valstybių vėliavų baltasis, pilkasis ir juodasis sąrašai už 2006-2008 metus.

Kasmet Paryžiaus MOU sudaromi baltasis, pilkasis ir juodasis valstybių vėliavų sąrašai parodo, kokio lygio saugios laivybos atžvilgiu yra į tam tikrą sąrašą patenkančios valstybės laivai - buvimas tam tikrame sąraše atspindi šalies laivybos valdymo standartų lygį. Dažniausiai ir griežčiausiai yra inspektuojami į juodąjį sąrašą patenkančios valstybės laivai. Rečiausiai tikrinami - baltajame sąraše esantys laivai.

Valstybių laivų patekimas į tam tikrą sąrašą apskaičiuojamas pagal sudėtingą formulę, kurios vienas iš svariausių rodiklių yra su šalies vėliava plaukiojančių laivų sulaikymo skaičius per paskutiniuosius trejus metus. Lietuvos laivų sulaikymų skaičius kasmet vis mažėja - 2006 metais sulaikytų Lietuvos laivų užsienio uostuose kaip neatitinkančių tarptautinių konvencijų reikalavimų buvo 5, 2007 m. - 3, 2008 m. - 2. Jeigu laivybos valdymo standartų lygis bendromis Lietuvos laivų savininkų, Lietuvos saugios laivybos administracijos ir klasifikacinių bendrovių pastangomis nebus palaikomas, Lietuvos laivai gali vėl patekti į pilkąjį sąrašą.

Nors sulaikytų laivų paskutiniaisiais metais buvo ir daugiau (į statistiką nėra įtraukiami laivų sulaikymo atvejai šalyse, kurios nėra Paryžiaus MOU narės, taip pat sulaikymai dėl neatitikimų nacionalinės teisės aktų reikalavimams), kiti laivų sulaikymo atvejai buvo pripažinti kaip neteisėti. Kiekvieno sulaikyto Lietuvos laivo savininkas privalo apie sulaikymą pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai.

Jeigu Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistai nustato, kad laivas galėjo būti sulaikytas be svarių priežasčių (neteisėtai), yra kreipiamasi į laivą sulaikiusios šalies uosto kontrolės instituciją. Jos specialistai pakartotinai išnagrinėja laivo sulaikymo atvejį ir gali pripažinti, kad laivas buvo sulaikytas neteisėtai. Jeigu uosto kontrolės institucija to nepripažįsta, dėl laivo sulaikymo yra kreipiamasi į Paryžiaus MOU, kuri išnagrinėja apeliaciją dėl laivo sulaikymo.

Lietuvos saugios laivybos administracija yra ne kartą apgynusi laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, savininkų interesus dėl laivo sulaikymo. Praėjusiais metais administracijos specialistai keturis kartus, gavę pranešimus apie laivų sulaikymo atvejus, kreipėsi į laivus sulaikiusių valstybių jūrines administracijas su prašymu dar kartą išnagrinėti laivo sulaikymo atvejus. Kelis kartus valstybių jūrinės administracijos pripažino, kad laivai buvo sulaikyti be pagrįstos priežasties.

Dar kelis kartus Lietuvos saugios laivybos administracija kreipėsi į Paryžiaus MOU sekretoriatą prašydama išnagrinėti, ar laivo sulaikymo atvejis buvo pagrįstas. Paryžiaus MOU sudaryta komisija ginčams dėl laivų sulaikymo tirti pripažino, kad laivas „Stropus“ Italijos uoste Gaetoje 2007 m. lapkričio 9 d. buvo sulaikytas be pagrįstos priežasties. Lietuvos saugios laivybos administracija ginčus dėl laivų sulaikymo yra laimėjusi 2005 metais (dėl laivo „Audrė“ sulaikymo Ispanijos Pasaches uoste) ir 2003 m. (dėl laivo „Sumanus“ sulaikymo Ispanijos Valensijos uoste).

Laivų sulaikymams įtakos turi ir griežta laivybos kontrolės politika. Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistai tikrina ne tik užsienio šalių laivus, įplaukiančius į Klaipėdos uostą, bet ir laivus, plaukiojančius su Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos laivų patikrinimo tikslas - kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose įgyvendinami tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartai bei kiti Lietuvos Respublikos saugią laivybą reglamentuojantys teisės aktai.

Paryžiaus MOU buvo pasirašytas 1982 metais Paryžiuje. Susitarimą pasirašė 14 Europos valstybių. Lietuva visateise jo nare tapo 2006 m. liepos 1 d. Į pilkąjį sąrašą Lietuva pateko 2001 metais. Paryžiaus MOU tikslas - stiprinti žmonių gyvybės apsaugą jūroje, sudaryti normalias darbo ir poilsio sąlygas jūrininkams laivuose, imtis taršos iš laivų prevencijos priemonių.

Visateisės Paryžiaus MOU šalys šiandieną yra visos Europos Sąjungos šalys, Rusija, Kanada, Islandija, Kroatija ir Norvegija. Šios valstybės yra įsipareigojusios patikrinti ne mažiau nei 25 procentus į jų uostus įplaukiančių laivų.


Šiame straipsnyje: lietuvos laivai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Saugomų pastatų remontui – savivaldybės parama
    Saugomų pastatų remontui – savivaldybės parama

    Kultūros paveldo statinių valdytojai galės pretenduoti į savivaldybės paramą fasadų remontui. Tikimasi, kad ši priemonė paskatins imtis savininkus, kurie ilgą laiką netvarkė turimų saugomų objektų, darbų, o miesto vaizdas pagražės. ...

  • Iniciatyvą žlugdo medžiai
    Iniciatyvą žlugdo medžiai

    Sumanymą prikelti merdinčią aikštę, kurioje stovi paminklas Kristijonui Donelaičiui atminti, klampina trylika senų medžių, kuriuos reikalaujama išsaugoti. Dėl šios priežasties gražus sumanymas įstrigo. ...

  • Išvyka į Klaipėdą: organų donorystė ir žmonių po transplantacijų pasakojimai
    Išvyka į Klaipėdą: organų donorystė ir žmonių po transplantacijų pasakojimai

    Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, siekdami kuo plačiau visuomenei ir specialistams skleisti organų donorystės idėją, šiandien su šia kilnia misija lankosi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Čia rengiamas susitikimas s...

  • Klaipėda sieks perimti buvusį policijos pastatą
    Klaipėda sieks perimti buvusį policijos pastatą

    Uostamiesčio valdžia pasiryžo atgaivinti merdintį pastatų kompleksą, kur anksčiau veikė policijos komisariatas. Įsikurti unikaliuose statiniuose nori menininkai. Būtent atsižvelgus į jų iniciatyvą, imtasi komplekso perėmimo procedūrų. ...

    2
  • Dėl nutrauktos paslaugos – nuobaudos
    Dėl nutrauktos paslaugos – nuobaudos

    Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino inicijuotas tarnybinis patikrinimas, kurio metu aiškintasi, kas kaltas, kad rugsėjo pradžioje laikinai buvo nutrauktas maršrutinių taksi paslaugos teikimas, baigtas. ...

    3
  • Investicijos į lietaus nuotekų tinklus uostamiestyje didėja
    Investicijos į lietaus nuotekų tinklus uostamiestyje didėja

    Klaipėdoje vis didesnis dėmesys skiriamas lietaus nuotekų tinklams. Pastaraisiais metais investicijos į jų atnaujinimą, remontą didėja. ...

    1
  • Dėl rajono žemių – veiksmai
    Dėl rajono žemių – veiksmai

    Klaipėda kreipsis į Vyriausybę, kad prie miesto būtų prijungtos pašonėje esančios ir dabar rajonui priklausančios gyvenvietės. Pabrėžiama, kad čia įsikūrę miesto žmonės, kurie Klaipėdoje dirba, gydosi, lanko jos švietimo įstaig...

    4
  • Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus
    Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus

    Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija kartu su kolegomis iš Kaliningrado srities plėtoja idėją bendromis pastangomis supažindinti turistus su kadaise pusiasalyje užpustytais kaimais, rašo dienraštis „Lietuvo...

    2
  • Merai pažadėjo gelbėti universitetą
    Merai pažadėjo gelbėti universitetą

    Nepriklausomu siekiantis išlikti Klaipėdos universitetas ieško būdų išvengti sujungimo su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis ir tikisi, kad Vakarų Lietuvos rajonų merai padės šį siekį įgyvendinti. Žadantys atnaujin...

  • Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms
    Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms

    Klaipėdiečiams klausimų sukėlė iškylų vieta, kurią numatyta įrengti atnaujintame Malūno parke. Manoma, kad dėl jos gali kilti netvarka. Savo pastabas išreiškė ir žvejai, kurie baiminasi netekti žūklės vietų. ...

    14
Daugiau straipsnių