Lietuvos laivai - baltajame sąraše

Šias metais Lietuva pirmą kartą pateko į garbingąjį baltąjį sąrašą, kurį kasmet sudaro Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo (toliau - Paryžiaus MOU) sekretoriatas.

Reikjavike vykstančioje Paryžiaus MOU Valstybės uosto kontrolės komiteto (toliau - PSCC) 42-ojoje sesijoje buvo patvirtinti valstybių vėliavų baltasis, pilkasis ir juodasis sąrašai už 2006-2008 metus.

Kasmet Paryžiaus MOU sudaromi baltasis, pilkasis ir juodasis valstybių vėliavų sąrašai parodo, kokio lygio saugios laivybos atžvilgiu yra į tam tikrą sąrašą patenkančios valstybės laivai - buvimas tam tikrame sąraše atspindi šalies laivybos valdymo standartų lygį. Dažniausiai ir griežčiausiai yra inspektuojami į juodąjį sąrašą patenkančios valstybės laivai. Rečiausiai tikrinami - baltajame sąraše esantys laivai.

Valstybių laivų patekimas į tam tikrą sąrašą apskaičiuojamas pagal sudėtingą formulę, kurios vienas iš svariausių rodiklių yra su šalies vėliava plaukiojančių laivų sulaikymo skaičius per paskutiniuosius trejus metus. Lietuvos laivų sulaikymų skaičius kasmet vis mažėja - 2006 metais sulaikytų Lietuvos laivų užsienio uostuose kaip neatitinkančių tarptautinių konvencijų reikalavimų buvo 5, 2007 m. - 3, 2008 m. - 2. Jeigu laivybos valdymo standartų lygis bendromis Lietuvos laivų savininkų, Lietuvos saugios laivybos administracijos ir klasifikacinių bendrovių pastangomis nebus palaikomas, Lietuvos laivai gali vėl patekti į pilkąjį sąrašą.

Nors sulaikytų laivų paskutiniaisiais metais buvo ir daugiau (į statistiką nėra įtraukiami laivų sulaikymo atvejai šalyse, kurios nėra Paryžiaus MOU narės, taip pat sulaikymai dėl neatitikimų nacionalinės teisės aktų reikalavimams), kiti laivų sulaikymo atvejai buvo pripažinti kaip neteisėti. Kiekvieno sulaikyto Lietuvos laivo savininkas privalo apie sulaikymą pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai.

Jeigu Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistai nustato, kad laivas galėjo būti sulaikytas be svarių priežasčių (neteisėtai), yra kreipiamasi į laivą sulaikiusios šalies uosto kontrolės instituciją. Jos specialistai pakartotinai išnagrinėja laivo sulaikymo atvejį ir gali pripažinti, kad laivas buvo sulaikytas neteisėtai. Jeigu uosto kontrolės institucija to nepripažįsta, dėl laivo sulaikymo yra kreipiamasi į Paryžiaus MOU, kuri išnagrinėja apeliaciją dėl laivo sulaikymo.

Lietuvos saugios laivybos administracija yra ne kartą apgynusi laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, savininkų interesus dėl laivo sulaikymo. Praėjusiais metais administracijos specialistai keturis kartus, gavę pranešimus apie laivų sulaikymo atvejus, kreipėsi į laivus sulaikiusių valstybių jūrines administracijas su prašymu dar kartą išnagrinėti laivo sulaikymo atvejus. Kelis kartus valstybių jūrinės administracijos pripažino, kad laivai buvo sulaikyti be pagrįstos priežasties.

Dar kelis kartus Lietuvos saugios laivybos administracija kreipėsi į Paryžiaus MOU sekretoriatą prašydama išnagrinėti, ar laivo sulaikymo atvejis buvo pagrįstas. Paryžiaus MOU sudaryta komisija ginčams dėl laivų sulaikymo tirti pripažino, kad laivas „Stropus“ Italijos uoste Gaetoje 2007 m. lapkričio 9 d. buvo sulaikytas be pagrįstos priežasties. Lietuvos saugios laivybos administracija ginčus dėl laivų sulaikymo yra laimėjusi 2005 metais (dėl laivo „Audrė“ sulaikymo Ispanijos Pasaches uoste) ir 2003 m. (dėl laivo „Sumanus“ sulaikymo Ispanijos Valensijos uoste).

Laivų sulaikymams įtakos turi ir griežta laivybos kontrolės politika. Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistai tikrina ne tik užsienio šalių laivus, įplaukiančius į Klaipėdos uostą, bet ir laivus, plaukiojančius su Lietuvos valstybės vėliava. Lietuvos laivų patikrinimo tikslas - kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose įgyvendinami tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartai bei kiti Lietuvos Respublikos saugią laivybą reglamentuojantys teisės aktai.

Paryžiaus MOU buvo pasirašytas 1982 metais Paryžiuje. Susitarimą pasirašė 14 Europos valstybių. Lietuva visateise jo nare tapo 2006 m. liepos 1 d. Į pilkąjį sąrašą Lietuva pateko 2001 metais. Paryžiaus MOU tikslas - stiprinti žmonių gyvybės apsaugą jūroje, sudaryti normalias darbo ir poilsio sąlygas jūrininkams laivuose, imtis taršos iš laivų prevencijos priemonių.

Visateisės Paryžiaus MOU šalys šiandieną yra visos Europos Sąjungos šalys, Rusija, Kanada, Islandija, Kroatija ir Norvegija. Šios valstybės yra įsipareigojusios patikrinti ne mažiau nei 25 procentus į jų uostus įplaukiančių laivų.


Šiame straipsnyje: lietuvos laivai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Smiltynėje prie Naujosios perkėlos susidarė transporto spūstis
    Smiltynėje prie Naujosios perkėlos susidarė transporto spūstis

    Iš Neringos namo grįžtantys poilsiautojai pakliuvo į transporto spūstį Smiltynėje, prie Naujosios perkėlos. Eismą kontroliavo policijos pareigūnai. ...

    2
  • Atidengtas istorinis paminklas simbolizuos laisvę ir dovanos sėkmę
    Atidengtas istorinis paminklas simbolizuos laisvę ir dovanos sėkmę

    Klaipėda turi dar vieną simbolį, kuris neabejotinai taps traukos objektu. Griaudint motociklams, atidengtas paminklas, skirtas pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M.S.C. Memelland“ ir keliautojui Antanui Poškai atminti. A...

    22
  • Vasarotojai šturmavo paplūdimius: aikštelėse neliko vietos automobiliams
    Vasarotojai šturmavo paplūdimius: aikštelėse neliko vietos automobiliams

    Šiltą ir saulėtą šeštadienį minios poilsiautojų traukė į paplūdimius. Vasarotojų kelionę apkartino transporto spūstys. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai „kamščiuose“ strigo, ne tik grįždami namo, kas jau &...

    3
  • Poilsiautojai toliau traukia į pajūrį: susidarė spūstys, neišvengta avarijų
    Poilsiautojai toliau traukia į pajūrį: susidarė spūstys, neišvengta avarijų

    Šilti, vasariški, saulėti orai ir renginiai poilsiautojus savaitgalį viliojo į pajūrį. Transporto spūstys susidarė ir prie Naujosios perkėlos, ir pakeliui į Palangą. Neišvengta ir eismo įvykių. ...

  • Prašys atiduoti Centrinį paštą
    Prašys atiduoti Centrinį paštą

    Klaipėdos savivaldybė ne tik planuoja įsigyti senojo pašto patalpas, bet ir prašys valstybės, kad atiduotų byrantį Centrinio pašto pastatą, kurį bendrovė "Lietuvos paštas" nusprendė parduoti. ...

    4
  • Miestui – inovatyvūs sprendimai
    Miestui – inovatyvūs sprendimai

    Ateityje Klaipėdoje gali atsirasti daugiau šiuolaikinių technologijų ir įvairių inovacijų, padėsiančių užtikrinti klaipėdiečių saugumą. Pavyzdžiui, apie susidariusias spūstis mieste bus galima sužinoti realiu laiku arba užbėgti už ak...

    4
  • Pradėjo rengti koncesijos sąlygas
    Pradėjo rengti koncesijos sąlygas

    Uostamiesčio savivaldybė toliau ruošiasi 2-osios vandenvietės konversijai. Numatyta, kad šioje teritorijoje išdygs daugiafunkcis sporto objektas. Kadangi jis bus statomas privačiomis lėšomis, pradėtos rengti koncesijos sąlygo...

    1
  • Kelio ženklai sukėlė abejonių
    Kelio ženklai sukėlė abejonių

    Saugaus eismo specialistai aiškinsis, ar Klaipėdos universitetas iš vienos pusės teisėtai uždarė miesto gatvę. Taip pat bus vertinama, ar įstaigos teritorijoje teisingai įrengti kelio ženklai, o jų schema – suderinta. ...

    5
  • KEPA vadovo konkursas: lauks tinkamesnių?
    KEPA vadovo konkursas: lauks tinkamesnių?

    Įvertinus pretendentus Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktoriaus pareigoms eiti, nuspręsta palaukti daugiau pretendentų. Pabrėžiama, kad ieškoma paties geriausio kandidato, kuris gebėtų įgyvendinti ambicingus miesto planus. ...

  • Dėl garbių svečių Jūros šventėje – nežinia
    Dėl garbių svečių Jūros šventėje – nežinia

    Iki Jūros šventės likus mažiau nei savaitei, prieš didįjį renginių maratoną dėliojami paskutiniai akcentai. Kol kas dar nepatvirtinta, ar svarbiausioje uostamiesčio fiestoje dalyvaus Lietuvos valstybės vadovai, tačiau, pasak organizato...

    2
Daugiau straipsnių