Lietuvos pajūrio vandenys – švariausi Europoje

Lietuvos vidaus ir jūros pakrančių vandenys 100 procentų atitinka privalomus saugumo reikalavimus ir yra visiškai tinkami maudytis - teigiama Europos Komisijos ir Europos Aplinkosaugos agentūros parengtame metų pranešime apie Europos Sąjungos šalių maudymosi vandens kokybę. 

Pasak pranešimo, europiečiai ir į žemyną atvykstantys turistai gali drąsiai ir saugiai maudytis ES vandenyse. Tyrimų rezultatai, šiek tiek blogėję 2007 metais, pradėjo gerėti 2008 m., įrodydami, jog jūrų, ežerų ir upių vandenys švarėja. 

Pranešimas apie maudymosi vandenų kokybę pagrįstas rezultatais, kuriuos pristato šalių narių atsakingosios tarnybos. Rezultatai atsispindi vandens užterštumą fekalinėmis bakterijomis, naftos likučiais, kurių sudėtyje yra benzino, detergentais, nuodingomis rūgštimis (tokiomis kaip fenolis). 

EK ir Europos Aplinkosaugos agentūros paskelbtame pranešime teigiama, jog 2008 metais 96,8 proc. ES jūrų pakrančių maudymosi vandenų atitiko privalomus saugumo reikalavimus, t.y. 1,1 proc. daugiau nei 2007 metais. Tuo metu tik 88,6 proc. ES jūrų pakrančių maudymosi vandenų atitiko „gido vertinimų reikalavimus”, kurie daug griežtesni, tačiau nėra privalomi. Vertinant šiuos rezultatus pastebėtas 2,5 proc. pakilimas. Vidaus vandenų saugumo tyrimų rezultatai taip pat rodo pagerėjimą. 

Pranešime konstatuojama, kad Lenkija yra pati nesaugiausia Europos šalis vertinant galimybes maudytis jūroje ir vidaus vandenyse: net 14,4 proc. maudymosi vandens neatitinka privalomų saugumo reikalavimų. Antra pagal nesaugumą yra Belgija, kurioje 10,3 proc. vandenų neatitinka keliamų reikalavimų, trečia - Didžioji Britanija ( 4,1 proc.). Pranešime sakoma, jog Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Latvijoje taip pat nemažai vandenų neatitiko saugumo reikalavimų. 

Situacija kiek keičiasi, vertinant neatitinkančių reikalavimus vidinius ir jūros pakrančių vandenis. Jūros pakrančių vandenys labiausiai užteršti Lenkijoje (9 proc.), Bulgarijoje, Slovėnijoje, Airijoje ir Latvijoje. Vidaus vandenys labiausiai neatitinka reikalavimų Airijoje (33,3 proc.), Slovėnijoje (27,8 proc.), kurią vejasi Lenkija, Belgija ir Didžioji Britanija. 

Italijoje taip pat daugėja vietų, kuriose draudžiama maudytis: 2008 metais jų buvo 553, 2007 metais - 300. Rumunijoje net 98 proc. vandenų atitinka privalomo saugumo reikalavimus, tačiau tik 2 proc. atitinka griežtesnius reikalavimus. 

Kitoje skalės pusėje - tarp saugiausių maudytis jūros pakrančių yra Belgija, Estija, Kipras, Lietuva ir Olandija. Visos šios šalys 100 proc. atitinka privalomus saugumo reikalavimus. Griežtesnius reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo pradžioje - Lietuva, Kipras, Graikija, Prancūzija ir Malta. Vienintelė Lietuva 100 proc. atitinka jūros pakrančių privalomus ir griežtesnius saugumo reikalavimus. 

Šešių šalių vidaus vandenys atitinka privalomus saugumo reikalavimus: Bulgarijos, Graikijos, Lietuvos, Liuksemburgo ir Suomijos. Griežtesnius reikalavimus atitinka Graikijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos vidaus vandenys. Tik Graikija 100 proc. atitinka vidaus vandenų privalomus ir griežtesnius saugumo reikalavimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Prieš šiukšlintojus – slaptomis kameromis
    Prieš šiukšlintojus – slaptomis kameromis

    Į kai kuriuos uostamiesčio daugiabučių kiemus viešosios tvarkos prižiūrėtojams tenka užsukti ne du kartus per savaitę, o du kartus per dieną. Atliekomis viešąsias erdves užvertę miestiečiai drausminami protokolais, o kai kuriais atv...

    4
  • Paaiškėjo, kada automobiliai per Kuršių marias bus keliami greičiau
    Paaiškėjo, kada automobiliai per Kuršių marias bus keliami greičiau

    Automobilių perkėlimas per Kuršių marias po dvejų metų užtruks trumpiau. Per dvejus metus žadama atnaujinti krantines ir modernizuoti keltus, kad vienu metu į juos galėtų įvažiuoti daugiau transporto priemonių. ...

    2
  • Idėja įrengti paplūdimį Nidos centre turėtų virsti realybe
    Idėja įrengti paplūdimį Nidos centre turėtų virsti realybe

    Daug metų puoselėta idėja įrengti paplūdimį Nidos centre, prie Kuršių marių, šiemet turėtų virsti realybe. ...

    1
  • Palanga pasitinka vasarą: renginiai sutraukė minias poilsiautojų
    Palanga pasitinka vasarą: renginiai sutraukė minias poilsiautojų

    Didžiausias šalies kurortas pasitinka vasarą. Visą savaitgalį Palangoje vyksta apie šimtas įvairių sporto, muzikos, šokio renginių ir pramogų. Nors pagrindinė įvaža į miestą skendi kelininkų dulkėse, šįsyk didesnių ...

    5
  • „Jamam“ Klaipėdoje – be didelės pirkėjų apgulties
    „Jamam“ Klaipėdoje – be didelės pirkėjų apgulties

    Penktadienį prekybos centre „Akropolis“ prasidėjusi kasmetinė nuolaidų akcija „Jamam“ tęsiasi ir šeštadienį. ...

    17
  • Žvejybos uosto rajone šurmuliavo kaimynai
    Žvejybos uosto rajone šurmuliavo kaimynai

    Penktadienį vadinamojo Žvejybos uosto gyventojai jau ketvirtą kartą buvo kviečiami švęsti Kaimynų dieną. Kol mažieji klaipėdiečiai pramogavo batute, jų tėvai gėrė arbatą, šnekučiavosi, atliko mankštą. ...

    2
  • Mieste – erkių pikas
    Mieste – erkių pikas

    Išvykas gamtoje planuojantys gyventojai turėtų pasisaugoti ne tik žmonių, bet ir jų augintinių tykančių erkių. Gegužės viduryje šie sunkias ligas nešiojantys parazitai būna patys aktyviausi. Jau yra susirgusiųjų Laimo liga. ...

    2
  • Šienpjoviams – ankstyvas darbymetis
    Šienpjoviams – ankstyvas darbymetis

    Itin šiltas pavasaris užaugino mieste aukštą žolę. Šiemet dar neprasidėjus vasarai, šienpjoviai Klaipėdos žaliuosius plotus ėmėsi šienauti antrą kartą. ...

    2
  • Karininkas, dėl pažiūrų netekęs pensijos
    Karininkas, dėl pažiūrų netekęs pensijos

    Buvęs komunistas, sovietų armijos karininkas, Ukrainoje gimęs Leonidas Tregub yra ne mažesnis Lietuvos patriotas nei bet kuris lietuvis. Sovietinė ideologija neapnuodijo šio žmogaus smegenų, jis pasirinko Sąjūdį ir už tai neteko per de&scaron...

    15
  • „Europos burė“ – Uosto direkcijai
    „Europos burė“ – Uosto direkcijai

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagerbta Finansų ministerijos organizuojamame geriausių Europos Sąjungos investicinių projektų konkurse "Europos burės". ...

    1
Daugiau straipsnių