Lietuvos pajūryje - krevetės

Daugeliui gali atrodyti neįtikėtina, bet krevetės gyvena ir Baltijos jūroje. Šiuo metu Lietuvos pajūryje galima aptikti net dvi krevečių rūšis.

Spėjama, kad viena jų prieš keletą metų iš Atlanto vandenyno atkeliavo dėl pasaulinio klimato atšilimo.

Prie Lietuvos krantų mes galime sutikti dvi krevečių rūšis: vietinę smėlinę krevetę ir prieš maždaug dešimtmetį Baltijos jūroje apsigyvenusią mėlynžnyplę krevetę, - teigia Lietuvos gamtos fondas.

Suaugusios mėlynžnyplės krevetės gali gyventi skirtingo druskingumo vandenyje, beveik gėlame ir stipriai druskingame uždarų jūrų vandenyje, todėl jos pasaulyje randamos daug kur. Mėlynžnyples krevetes galima sutikti Atlanto vandenyne prie Europos ir Afrikos krantų, Viduržemio, Juodojoje jūrose, taip pat, padedant žmogui, jos buvo įkurdintos Kaspijos ir Aralo jūrose ir vakarinėje JAV pakrantėje. Ši egzotiškos išvaizdos krevetė prie Lietuvos krantų pirmą kartą pastebėta 2004 m. Kol kas sunku pasakyti ar jų daugės, nes nėra žinoma, ar jų lervučių vystymusi tinka mažai druskingas Baltijos jūros ties Lietuvos pakrante vanduo.

Vasarą mėlynžnyplės krevetės iš gilesnių ir druskingesnių vietų traukia į pakrantes, todėl šiltuoju metu laiku jų galima pamatyti ir paplūdimių sekliose vietose. Gausesnes sankaupas jos sudaro aplink vandenyje panirusius akmenis ar kitus dugno elementus, todėl dažnai jų galima sugauti Baltijos jūroje ties Karkle ir Nemirseta.

Dažnai svetimžemės rūšys ekosistemose sukelia negiamus pokyčius, todėl kol kas per anksti džiaugtis tuo, jog vietoj vienos krevetes dabar mūsų pakrantėje gyvena dvi.

Jūroje mėlynžnyplės krevetės maitinasi kitais mažais vėžiagyviais, dumbliais ar tiesiog negyva organika. Nors šios krevetės užauga ganėtinai nedidelės (patelės iki 6 cm, o patinėliai – 4 cm), daugelyje pietesnių kraštų jos yra naudojamos ir maistui. Mėlynžnyplės krevetės negyvena daugiau 2 metų, tačiau per vieną sezoną jos neršia kelis kartus.

Kol nėra žinoma, kaip sėkmingai šios krevetės veisiasi prie Lietuvos krantų, sunku prognozuoti, kokia jų ateitis, tačiau aišku viena, kad kiekviena nauja rūšis Baltijos jūroje daro poveikį vietinėms gyvūnų rūšims, kurį nustatyti ir įvertinti per tokį trumpą laiką labai sudėtinga. Dažnai svetimžemės rūšys ekosistemose sukelia negiamus pokyčius, todėl kol kas per anksti džiaugtis tuo, jog vietoj vienos krevetes dabar mūsų pakrantėje gyvena dvi.


Šiame straipsnyje: Baltijos jūrakrevetės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos baseinas atveria duris
    Klaipėdos baseinas atveria duris

    Paplaukioti, įveikti vandens atrakcionų „iššūkių taką“ ar pasilepinti SPA malonumais – visa tai klaipėdiečiai jau galės išbandyti rytojaus, birželio 26-osios pavakarę, nuo 16 val., kai duris lankytojams atvers n...

    2
  • Lauko kavinės mieste – kur joms vieta?
    Lauko kavinės mieste – kur joms vieta?

    Uostamiestyje vasarą, kur pažvelgsi, mirga lauko kavinių skėčiai. Kur kavines reikėtų statyti,o kur nederėtų tokių laikinų aptarnavimo vietų įkurdinti? Vieni klaipėdiečiai džiaugiasi vakarodami lauko kavinėse, kiti aiškino, kad jos uži...

    5
  • Šimtai klaipėdiečių prie uosto vartų pasitiko jūrų milžiną
    Šimtai klaipėdiečių prie uosto vartų pasitiko jūrų milžiną

    Sekmadienio pavakarę Klaipėdoje sulaukta paties didžiausio ligi šiol į uostamiestį atplaukusio laivo. 363 metrų ilgio konteinerius atplukdžiusio jūrų milžino neoficialios sutiktuvės tapo savotiška atrakcija. Prie uosto vartų laivą pa...

    18
  • Neringos miškus puola naktinių drugių verpikų vikšrai
    Neringos miškus puola naktinių drugių verpikų vikšrai

    Smiltynės miškus užpuolė lapus ir spyglius graužiantys kenkėjai – naktinių drugių verpikų vikšrai. Šių kenkėjų invazijas Lietuvos miškuose girininkai stebi kone kasmet, tačiau šiemet – ypatingas antpl...

  • Klaipėdiečiai pirmieji atšventė Jonines
    Klaipėdiečiai pirmieji atšventė Jonines

    Didieji trumpiausios metų nakties renginiai visoje Lietuvoje prasidės tik šeštadienį, Joninių išvakarėse, tačiau klaipėdiečiai buvo pirmieji ir šią šventą atšventė jau penktadienio vakarą. ...

    13
  • Neringoje atsiradę mielos išvaizdos gyvūnai žmonėms krečia nemielus pokštus
    Neringoje atsiradę mielos išvaizdos gyvūnai žmonėms krečia nemielus pokštus

    Poilsiautojai ir vietiniai gyventojai Neringoje jau ne kartą yra susidūrę su šernais, lapėmis, briedžiais. Kai kurie juos mėgsta šerti ir tai tampa savotiškai tradicine, nors ir nelabai skatintina, poilsio dalimi. ...

    5
  • G. Burbulis rado kelią į laimę
    G. Burbulis rado kelią į laimę

    Prieš kelis dešimtmečius buvęs vienas įtakingiausių Rusijos žmonių, pirmojo Rusijos Federacijos prezidento Boriso Jelcino pavaduotojas Genadijus Burbulis nebedalyvauja tiesioginiame savo valstybės valdyme. Tačiau jis nesėdi sudėjęs ran...

  • Kariniuose įtvirtinimuose – naujas muziejus
    Kariniuose įtvirtinimuose – naujas muziejus

    Giruliuose esantys kariniai įtvirtinimai netrukus gali padovanoti dar daugiau istorijos žinių apie Antrojo pasaulinio karo mūšius pajūryje. Šeštadienį būrys Pasieniečių klubo vyrų rankomis atkasinės pietinės gynybinių įtvirti...

    2
  • Vyrų pliaže – mažos mergaitės
    Vyrų pliaže – mažos mergaitės

    Pajūriu ėjusį klaipėdietį šokiravo vyrų pliaže tarp nuogalių laigančios dvi nuogos mažametės mergaitės. Jos esą čia veikiausiai atėjo su tėčiu. Tačiau kilo klausimas, ar šis paplūdimys išties tinkama ir saugi vieta ma...

    23
  • Vaikystę pavogė karas
    Vaikystę pavogė karas

    Smurtas, išdavystės, nuolatinė baimė ir šiurpios kasdienės mirtys. Tokia buvo tada penkiametės Marijos Rėklaitytės vaikystė. Dabar Klaipėdoje gyvenanti moteris gimė ir augo Kaune, kur ji išgyveno ir karą. Šiandien 77-eri...

    13
Daugiau straipsnių