Lietuvos pajūryje - krevetės

Daugeliui gali atrodyti neįtikėtina, bet krevetės gyvena ir Baltijos jūroje. Šiuo metu Lietuvos pajūryje galima aptikti net dvi krevečių rūšis.

Spėjama, kad viena jų prieš keletą metų iš Atlanto vandenyno atkeliavo dėl pasaulinio klimato atšilimo.

Prie Lietuvos krantų mes galime sutikti dvi krevečių rūšis: vietinę smėlinę krevetę ir prieš maždaug dešimtmetį Baltijos jūroje apsigyvenusią mėlynžnyplę krevetę, - teigia Lietuvos gamtos fondas.

Suaugusios mėlynžnyplės krevetės gali gyventi skirtingo druskingumo vandenyje, beveik gėlame ir stipriai druskingame uždarų jūrų vandenyje, todėl jos pasaulyje randamos daug kur. Mėlynžnyples krevetes galima sutikti Atlanto vandenyne prie Europos ir Afrikos krantų, Viduržemio, Juodojoje jūrose, taip pat, padedant žmogui, jos buvo įkurdintos Kaspijos ir Aralo jūrose ir vakarinėje JAV pakrantėje. Ši egzotiškos išvaizdos krevetė prie Lietuvos krantų pirmą kartą pastebėta 2004 m. Kol kas sunku pasakyti ar jų daugės, nes nėra žinoma, ar jų lervučių vystymusi tinka mažai druskingas Baltijos jūros ties Lietuvos pakrante vanduo.

Vasarą mėlynžnyplės krevetės iš gilesnių ir druskingesnių vietų traukia į pakrantes, todėl šiltuoju metu laiku jų galima pamatyti ir paplūdimių sekliose vietose. Gausesnes sankaupas jos sudaro aplink vandenyje panirusius akmenis ar kitus dugno elementus, todėl dažnai jų galima sugauti Baltijos jūroje ties Karkle ir Nemirseta.

Dažnai svetimžemės rūšys ekosistemose sukelia negiamus pokyčius, todėl kol kas per anksti džiaugtis tuo, jog vietoj vienos krevetes dabar mūsų pakrantėje gyvena dvi.

Jūroje mėlynžnyplės krevetės maitinasi kitais mažais vėžiagyviais, dumbliais ar tiesiog negyva organika. Nors šios krevetės užauga ganėtinai nedidelės (patelės iki 6 cm, o patinėliai – 4 cm), daugelyje pietesnių kraštų jos yra naudojamos ir maistui. Mėlynžnyplės krevetės negyvena daugiau 2 metų, tačiau per vieną sezoną jos neršia kelis kartus.

Kol nėra žinoma, kaip sėkmingai šios krevetės veisiasi prie Lietuvos krantų, sunku prognozuoti, kokia jų ateitis, tačiau aišku viena, kad kiekviena nauja rūšis Baltijos jūroje daro poveikį vietinėms gyvūnų rūšims, kurį nustatyti ir įvertinti per tokį trumpą laiką labai sudėtinga. Dažnai svetimžemės rūšys ekosistemose sukelia negiamus pokyčius, todėl kol kas per anksti džiaugtis tuo, jog vietoj vienos krevetes dabar mūsų pakrantėje gyvena dvi.


Šiame straipsnyje: Baltijos jūrakrevetės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nušvito Žvejybos uosto kiemai
    Nušvito Žvejybos uosto kiemai

    Istorinis įvykis – taip Žvejybos uosto daugiabučių gyventojai įvertino naująjį kiemų apšvietimą. Prieš gerą mėnesį įrengti žibintai nušvito trečiadienį vakare. ...

    9
  • Žvejų gatve – vienos krypties eismu
    Žvejų gatve – vienos krypties eismu

    Pavasarį Žvejų gatvėje ir jos prieigose įsivyravo sumaištis. Panaikinus  vienpusį eismą, automobiliai gatve važinėjo dviem kryptimis. Tokiu sprendimu liko nepatenkinti vietos gyventojai ir verslininkai, tad netrukus vėl įsigalios senoji ...

  • JAV ambasadorė domėjosi SGD klasterio veikla
    JAV ambasadorė domėjosi SGD klasterio veikla

    Uostamiestyje besilankanti Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall šiandien susitiko su Lietuvos SGD klasterio atstovais. Vizito tikslas – susipažinti su šios platformos veikla bei aptarti bendradarbiavimo galimybes. ...

    4
  • Uosto direkcijoje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema
    Uosto direkcijoje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar labiau stiprina korupcijos prevencijos sritį. Įmonėje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema. ...

  • Klaipėdos uoste tarša suvaldyta
    Klaipėdos uoste tarša suvaldyta

    Po itin sausos ir karštos vasaros, kai aplinkos tarša Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančiose įmonėse dėl krovos buvo sukėlusi nepatogumų gyventojams, pastarąjį mėnesį aplinkos užterštumas uoste nefiksuotas nė karto....

    8
  • Vairuotojai šiurpina Tauralaukio gyventojus
    Vairuotojai šiurpina Tauralaukio gyventojus

    Tauralaukio mikrorajono "Dvaro slėnis" gyventojai griebiasi už galvų – vairuotojai masiškai ignoruoja greitį ribojančius kelio ženklus. Dažnas nesuvaldęs automobilio trenkiasi į kelkraščius ar šaligatvius, kuriais...

    16
  • Klaipėdos „Neptūnas“ rado naują generalinį rėmėją
    Klaipėdos „Neptūnas“ rado naują generalinį rėmėją

    Krepšinis Klaipėdoje sulaukia vis daugiau kraštiečių dėmesio, todėl vietos verslas džiaugiasi galėdamas prisidėti prie krepšinio klubo veiklos. Klaipėdos „Neptūno“ komanda sulaukė dar vieno rėmėjo. ...

    1
  • Kur R. Karbauskio tautiniai kostiumai?
    Kur R. Karbauskio tautiniai kostiumai?

    Dovanotam arkliui į dantis nežiūri. Taip būtų galima apibūdinti Seimo nario Ramūno Karbauskio iniciatyva pasiūtus ir valstybiniams vaikų darželiams išdalytus stilizuotus tautinius kostiumus. Įstaigų vadovės nedrįsta kritikuoti dovanos, nor...

    64
  • Klaipėdoje įamžins kariuomenės šimtmetį
    Klaipėdoje įamžins kariuomenės šimtmetį

    Minint Lietuvos valstybės ir kariuomenės šimtmetį, valdininkai nutarė kariuomenės ženklą pastatyti Šiaurės rage. Kur atsiras karininkų uostamiesčiui dovanotas stiebas su istorine vėliava, vis dar neaišku. ...

    3
  • Pilies tilto nebekels iki pavasario
    Pilies tilto nebekels iki pavasario

    Pilies tiltas turėjo būti keliamas kasdien po du kartus iki spalio pabaigos. Tačiau šį procesą nuspręsta nutraukti anksčiau. Pokyčius nulėmė ne tik menkas tilto kilnojimo poreikis, bet ir prieš dvi savaites pajūryje praūžusi audra. ...

Daugiau straipsnių