Lietuvos pajūryje - krevetės

Daugeliui gali atrodyti neįtikėtina, bet krevetės gyvena ir Baltijos jūroje. Šiuo metu Lietuvos pajūryje galima aptikti net dvi krevečių rūšis.

Spėjama, kad viena jų prieš keletą metų iš Atlanto vandenyno atkeliavo dėl pasaulinio klimato atšilimo.

Prie Lietuvos krantų mes galime sutikti dvi krevečių rūšis: vietinę smėlinę krevetę ir prieš maždaug dešimtmetį Baltijos jūroje apsigyvenusią mėlynžnyplę krevetę, - teigia Lietuvos gamtos fondas.

Suaugusios mėlynžnyplės krevetės gali gyventi skirtingo druskingumo vandenyje, beveik gėlame ir stipriai druskingame uždarų jūrų vandenyje, todėl jos pasaulyje randamos daug kur. Mėlynžnyples krevetes galima sutikti Atlanto vandenyne prie Europos ir Afrikos krantų, Viduržemio, Juodojoje jūrose, taip pat, padedant žmogui, jos buvo įkurdintos Kaspijos ir Aralo jūrose ir vakarinėje JAV pakrantėje. Ši egzotiškos išvaizdos krevetė prie Lietuvos krantų pirmą kartą pastebėta 2004 m. Kol kas sunku pasakyti ar jų daugės, nes nėra žinoma, ar jų lervučių vystymusi tinka mažai druskingas Baltijos jūros ties Lietuvos pakrante vanduo.

Vasarą mėlynžnyplės krevetės iš gilesnių ir druskingesnių vietų traukia į pakrantes, todėl šiltuoju metu laiku jų galima pamatyti ir paplūdimių sekliose vietose. Gausesnes sankaupas jos sudaro aplink vandenyje panirusius akmenis ar kitus dugno elementus, todėl dažnai jų galima sugauti Baltijos jūroje ties Karkle ir Nemirseta.

Dažnai svetimžemės rūšys ekosistemose sukelia negiamus pokyčius, todėl kol kas per anksti džiaugtis tuo, jog vietoj vienos krevetes dabar mūsų pakrantėje gyvena dvi.

Jūroje mėlynžnyplės krevetės maitinasi kitais mažais vėžiagyviais, dumbliais ar tiesiog negyva organika. Nors šios krevetės užauga ganėtinai nedidelės (patelės iki 6 cm, o patinėliai – 4 cm), daugelyje pietesnių kraštų jos yra naudojamos ir maistui. Mėlynžnyplės krevetės negyvena daugiau 2 metų, tačiau per vieną sezoną jos neršia kelis kartus.

Kol nėra žinoma, kaip sėkmingai šios krevetės veisiasi prie Lietuvos krantų, sunku prognozuoti, kokia jų ateitis, tačiau aišku viena, kad kiekviena nauja rūšis Baltijos jūroje daro poveikį vietinėms gyvūnų rūšims, kurį nustatyti ir įvertinti per tokį trumpą laiką labai sudėtinga. Dažnai svetimžemės rūšys ekosistemose sukelia negiamus pokyčius, todėl kol kas per anksti džiaugtis tuo, jog vietoj vienos krevetes dabar mūsų pakrantėje gyvena dvi.


Šiame straipsnyje: Baltijos jūrakrevetės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos mero žmona pasidalijo pikantiška vyro ir V. Matijošaičio nuotrauka
    Klaipėdos mero žmona pasidalijo pikantiška vyro ir V. Matijošaičio nuotrauka

    Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė, kuri šiuo metu išvykusi į užsienį, savo feisbuko paskyroje pasidalijo nuotaikinga nuotrauka. ...

    13
  • Kai kuriems Stintų šventė baigėsi neprasidėjusi
    Kai kuriems Stintų šventė baigėsi neprasidėjusi

    Šeštadienį į Palangoje vykstančią Stintų šventę pakliuvo anaiptol ne visi norintys. Prie įvažiavimo į kurortą rikiavosi kelių kilometrų ilgio automobilių eilė. Ne tokie kantrūs svečiai gręžėsi ir važiavo atgal, taip ir ...

    6
  • Pirmoji Lietuvos šimtmečio klaipėdietė – Laisvė
    Pirmoji Lietuvos šimtmečio klaipėdietė – Laisvė

    Vasario 16-ąją pirmoji Klaipėdoje gimė mergaitė vardu Laisvė. Šią ypatingą valstybės dieną uostamiestyje pasaulį išvydo net 9 mažyliai – keturios mergaitės ir penki berniukai. ...

    13
  • O. Žalienei – Riterio kryžius
    O. Žalienei – Riterio kryžius

    Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, tarp jų –...

    1
  • Apie pavojų informuos ženklai
    Apie pavojų informuos ženklai

    Prie trijų miesto pagrindinių viadukų siūloma įrengti kintamosios informacijos kelio ženklus. Jie vairuotojus įspėtų apie pavojų – pvz.,kad danga slidi, nurodytų, kokį saugų greitį reikėtų pasirinkti. ...

    3
  • Kova už laisvę: Visvydo tėvonijos brolija
    Kova už laisvę: Visvydo tėvonijos brolija

    Klaipėdoje pokario metais gyvavo Visvydo tėvonijos Vytauto grandis – neginkluotos rezistencijos organizacija, vienijusi būsimuosius mokytojus. Šie jauni žmonės tikėjo, kad jiems pavyks tautą sutelkti kovai su sovietų valdžia ir atkurti Li...

  • Miestas nusidažė trispalvėmis – klaipėdiečiai švenčia Lietuvos atkūrimo gimtadienį
    Miestas nusidažė trispalvėmis – klaipėdiečiai švenčia Lietuvos atkūrimo gimtadienį

    Pasibaigus rytinėms pamaldoms minia klaipėdiečių žingsniavo į Atgimimo aikštę, kur vyko Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimas. Ta proga menininkei Aidai Raimondai Pečeliūnienei už neatlygintiną metų darbą įteikta simbolinė Klai...

    17
  • Švelni žiema žada užsibūti
    Švelni žiema žada užsibūti

    Šventinį savaitgalį pajūryje išsilaikys žiemiški orai. Šiandien džiugins viską nubalinsiantis sniegas, o sekmadienį nuotaiką kels šviečianti saulė. ...

    2
  • O. Žalienei – Riterio kryžius
    O. Žalienei – Riterio kryžius

    Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, tarp jų –...

    8
  • Sukurta originali trispalvė iš balionų
    Sukurta originali trispalvė iš balionų

    Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos bendruomenė Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį paminėjo surengdami pilietinę akciją „Pajūrio vaikai po šimtmečio vėliava“. Minėjime, kuris vyko vasario 15 dieną, dalyvavo kon...

    6
Daugiau straipsnių